Dėmesio! Jei pritaikysi tai ką perskaitysi šiame straipsnyje, Tavo gyvenimas gali labai stipriai pasikeisti. Į gerąją pusę. Gerai, gana kelti nepamatuojamus lūkesčius. Tiesiog papasakosiu apie metodiką, kurios dėka galima gyventi harmoningiau. Apie metodiką kuri nėra esminis gyvenimo principas (Tas principas – savo širdimi ir protu būk stebėtojas to kas vyksta čia ir dabar), bet kuri padeda prie to principo priartėti. Apie metodiką kuri nėra gyvenimo džiaugsmas, bet kuri padeda prie to džiaugsmo priartėti.

Drįstu spėti, kad kokie 50% žmonių paskaitę pasakys, kad šita metodika yra „savaime aiški“. Tikrai, yra tokių, kurie nuo prigimties moka daryti taip kaip aš dabar parašysiu. Kitiems gi – ilgas atradimų kelias.

Kokia mūsų bėda?

Kadangi jau prireikė metodikos ką nors nuveikti su savo gyvenimu, vadinasi yra bėda. Bus daugybė mokytojų, kurie aiškins, kad va, savęs nemyli, kitų nemyli, čakros neatsidaro, nespinduliuoji dėkingumo, šviesos, pozityvumo, rentgeno ir kitų dalykų. Iš čia ir visos bėdos.

Psichologai pasakys, kad vaikystėj patyrei tokias ir tokias traumas, per daug žiūrėjai televizoriaus, patyrei tėvų priespaudą, draugų atstūmimą, žaidei su mediniais žaislais, va todėl Tau yra koks nors sindromas, iš čia visos bėdos.

Draugai pasakys – nesiparink, kas čia per bėdos, einam pasitūsint, viskas bus gerai. Kitaip tariant užsimiršk, kol su mumis, o paskui kai grįši namo gali nors ir apsižliumbti kambario kampe.

Visi pripažins, kad Tau blogai, bet Tavo bėdos neišspręs. Aišku, gali būti mokytojų, psichologų ir draugų, kurie tikrai pakaučins, patars, padės spręsti bėdas. Laimingi kas tokių pažįsta. Bet, aš rašau apie tai, kaip apsieiti be jų. Tarsi vietoj pagal receptą išrašytų vaistų gydytis žolelių antpilu.

Tai kokios tos bėdos? Abstrakčios. Jei būtų konkreti – būtų lengva rasti būdų kaip ją spręsti, o dabar žinome, kad negerai, bet neaišku kas.

1) Galbūt turi tikslų, svajonių, bet nežinai kaip jų pasiekti, arba tai nepavyksta. O pasiekti norisi.
2) Galbūt neturi nei tikslų, nei svajonių, bet jauti, kad gyvenime kažkas ne taip. Ir dėl to nemalonu.
3) Galbūt tų tikslų ir svajonių tiek daug, kad nesugebi pasirinkti. Ir kol nepasirenki, tol kamuoja paralyžius.

Gali būti ir daugiau bėdų, bet mano aprašytas metodas geriausiai sprendžia šias.

Taigi – iškilmingai pristatau metodo pavadinimą:

Perkelk į veiksmus

Ką ir į kokius veiksmus perkelti?

Turi svajonę, nešiojiesi ją savo galvoje? Perkelk ją į veiksmus, imkis įgyvendinti. Turi tikslą, kurį norėtum pasiekti, bet nieko nedarai? Perkelk jį į veiksmus, imkis jo siekti. Pavydi kitiems to ką turi jie? Perkelk pavydą į veiksmus, imkis siekti to ko pavydi. Ko nors nori? Perkelk norą į veiksmus, imkis jį įgyvendinti. Kas nors nepatinka? Perkelk tai į veiksmus, imkis tai keisti. Kas nors trukdo? Perkelk tai į veiksmus, imkis kliūtį šalinti. Ko nors trūksta? Perkelk tai į veiksmus, imkis tai gauti. Ko nors nemoki? Perkelk tai į veiksmus, išmok. Ko nors nežinai? Perkelk tai į veiksmus – sužinok.

Vis tiek neaišku, ką iš kur perkelti?

Savo mintis ir idėjas perkelk į veiksmus. Veiksmas – tai fizinis veiksmas, kryptinga mintis ar kryptingas kalbėjimas. Ne šiaip svajojimas, bet planų kūrimas, idėjų generavimas. Ne pliurpimas, bet pagalbos, patarimo prašymas, pasitarimas dėl tolimesnių sprendimų.

Kad būtų aiškiau, pateikiu konkrečią veiklų ir minčių seką, kurią atlikus mintis perkeliama į veiksmus, kitaip tariant tampa realybe. Rekomenduoju šį pratimą atlikti raštu. Jam nereikia nei konkrečios idėjos, nei tikslo (juk kai kam iš mūsų kaip tik tos idėjos ar tikslo ir trūksta).

Metodo veiksmų seka

1) Aprašai, koks yra neatitikimas tarp to, ko norėtum ir to, kas yra realybėje.
Tarkim yra kokia nors keista neįgyvendinta svajonė arba ramybės neduodanti problema. Galbūt suvoki tai iš karto, o galbūt reikia pagalvoti kas gi čia tos ramybės neduoda! O gal būt bėda ta, kad nori turėti vieną idėją, o turi šimtą vieną – per daug.

2) Aprašai, kaip ta pageidaujama realybė turėtų atrodyti.
O gal viskas gerai ir taip? O gal reikia užsimerkti ir pasvajoti?

3) Aprašai kodėl Tau to reikia.
O gal nereikia? KODĖL yra esminis klausimas pasakantis ar tai Tavo tikslas ar primestas iš šalies, tai tarpinis tikslas, kurį galbūt galima apeiti ar galutinis. (žiūrėk apie WHY)

4) Surašai kokie veiksmai Tave priartintų prie pageidaujamo rezultato.
Tokių veiksmų gali būti daug – susirašyk visus kurie tik šauna į galvą. O gal nežinai nė vieno veiksmo? Tada tas veiksmas yra domėtis, ieškoti informacijos.

5) Surašai kas Tau trukdo atlikti veiksmus.
Pinigų trūkumas? Žinių stoka? Aplinka? Tinginystė? Svarbu sąžiningai prisipažinti – galbūt didžiausias priešas yra kaip tik Tavyje.

6) Surašai kas Tau gali padėti atlikti veiksmus ar įveikti trukdžius.
Draugai? Kiti žmonės? Kokios nors organizacijos?

7) Išsirenki koks kitas veiksmas turi būti atliktas.
Iš tų dalykų kuriuos susirašei 4, 5, 6 punkte išsirink vieną ir paversk jį veiksmu. Tarkime, jei turi trukdį – koks veiksmas jį pašalins? Jei žinai kas gali padėti – kaip ta pagalba pasinaudoti? Ir visai nesvarbu kurį dalyką perkelsi į veiksmus – gali kad ir tą kuris yra maloniausias. Juk jie VISI artina Tave prie tikslo.

8) Paskiri konkretų laiką, kada tą veiksmą atliksi arba atlieki dabar.
Labai sveika užsirašyti tą konkretų laiką į kalendorių ar kitą naudojamą priemonę priminimams.

9) Atlieki veiksmą.

10) Kartoji 7-8-9-10 punktus tol, kol nebelieka neatitikimo tarp realybės ir idėjos.
Gal įgyvendinsi savo idėją, o gal jį pranyks ir pasidarys nebeaktuali.

Šis mąstymo modelis tinka ir sudėtingiems projektams (tada reikės ilgėliau pasėdėti ties planavimu, 5 ir 6 punktai pavirs išsamia SWOT analize, resursų planavimu, 2 punktas gali tapti išsamia dokumentacija ar brėžiniu, o po vieną veiksmą reikės paskirti kiekvienam komandos nariui) ir paprastiems projektams (tiesiog galėsi daug punktų praleisti: jei problema yra pilnas šiukšlių kibiras – viskas aišku, reikia išnešti šiukšles (p. 7), dabar (p. 8)).

Be to ties 3 punktu gali paaiškėti, kad tai ko nori iš tiesų ne Tavo svajonė, o primesta iš išorės. Sveikinu – sužinojai ko nenori. Tas irgi kartais labai gerai.

Svarbiausia – KITAS VEIKSMAS!!! Ne šiaip, kad „ai, norėčiau sukūsti“, bet „rytoj vakare einu ieškoti youtube video su treniruočių programomis“. Ne „oi, kaip gerai būtų uždirbti daugiau pinigų“, bet „rytoj po pietų pradedu ieškotis papildomo darbo“. Ne, „oi kaip norėčiau būti meninykas“, bet „rytoj iš pat ryto einu į parduotuvę, perku pieštuką, popieriaus ir pradedu mokintis piešti!“.

KITAS VEIKSMAS turi būti apibrėžtas laike, kad būtų aišku kada jį eiti ir daryti. Ne „šią savaitę dažniau šypsosiuos“, bet „dabar tuoj pat nusipiešiu šypsenėlę ant veidrodžio, kad matyčiau ir prisiminčiau“. Ne „šį mėnesį valgysiu sveikiau“, bet „kas vakarą skaitysiu knygą apie sveiką mitybą“.

Kas iš to?

Visų pirma nustosi skųstis visu pasauliu, nes dabar viskas Tavo rankose – jei tik kas trukdo, perkeli tai į veiksmus ir imiesi trukdį įveikti. Negali skųstis, gali tik perkelti į veiksmus.

Užsimirši savo veiksmuose, nes kai daug visko perkelsi į veiksmus bus mažiau tuščio laiko. Mes įpratę laisvu laiku vadinti tuščią laiką. Bet iš tiesų laisvas laikas yra tada, kai darai tai kas patinka – perkeli į veiksmus savo mintis ir norus. O užsimiršimas mėgiamoje veikloje yra vienas iš būdų susigražinti gyvenimo džiaugsmą.

Išsiugdysi taip vadinamą pagarbą sau, arba meilę sau. Pagarba sau yra tada, kai leidi sau turėti savo norų ir tikslų, o ne tik vykdai ką liepia kiti. Tai jei perkeli į veiksmus savo norus ir tikslus, vadinasi tai jau pagarba sau.

Įgausi daugiau energijos ir pasitikėjimo savimi. Nes jeigu perkelsi į veiksmus savo norus, tai tikrai norėsi tuos veiksmus atlikti ir jiems energijos nepristigs. Noro energija yra labai stipri energija. Išsiugdysi pozityvius mąstymo įpročius – tai taip pat energijos šaltinis. Atrasi savo paslėptas abstrakčias baimes – baimė irgi energija. Tavo viduje daug energijos, tiesiog reikia atlikti veiksmus ir ją išjudinti.

Ir galų gale – daug visko nuveiksi ir turėsi ką papasakoti kitiems :)

O kaip su tikslais? Jei turi tikslą, bet nepavyksta jo siekti, prisiversi judėti link jo mažais žingsniukais (o taip ir reikia daryti), nes nuolatos versi save rasti kitą veiksmą, paskirti jam laiką, pastebėti kliūtis ir ties jomis nepasiduoti, bet rasti kitą veiksmą sprendžiantį tą kliūtį.

Jeigu nėra aišku ką nori daryti ar pasiekti – prisiversi save judėti, praplėsti akiratį, komforto zoną. O kai turėsi platesnį akiratį tai bus paprasčiau pamatyti kur ta Tavo kryptis kuria turėtum judėti. O gal savaime nudreifuosi ten, kur ir turėtum būti? Svarbu tik įlipti į valtį ir išstumti ją į vandenį.

O jei turi daug tikslų, tai šiuo būdu gali išmėginti juos visus, ar bent didelę dalį ir … pamatyti, kad dauguma yra iš tiesų ne tikslai o laikinos užgaidos ir juos išmesti. O gal kaip tik pavyks daugelį jų įgyvendinti. O gal būt kuris nors vienas taip patiks, kad užsikabinsi ir nebenorėsi niekur nuo jo trauktis. To ir linkiu.

O kas jeigu ….

O kas jeigu aš nežinau kas man nepatinka?
Kitas veiksmas: rytoj vakare sėsk ir sugalvok 5 dalykus, kurie Tau nepatinka. Daryk tai kas vakarą, tol kol bus aišku, kas iš tikrųjų nepatinka ir ką nori keisti.

O kas jeigu aš nieko nenoriu keisti?
Tai jeigu gyvenimu nesiskundi, tai puiku. Bet jeigu skundiesi, sėsk ir rašyk 5 dalykus, kurie Tau nepatinka.

O ką jeigu aš turiu labai daug idėjų ką noriu daryti?
Kitas veiksmas: rytoj vakare atsisėsk ir susirašyk visas idėjas ką nori daryti.
Kitas veiksmas: paieškok internete informacijos apie tai, kaip išsirinkti ką iš tiesų nori daryti. (Sako, CARVER matrica padeda, pats nebandžiau. Gali patikrinti kuri veikla būtų prasmingiausia)

O ką jeigu aš žinau, koks mano tikslas, bet neįsivaizduoju kaip to pasiekti?
Kitas veiksmas: rytoj vakare paieškok internete informacijos kaip Tavo tikslas yra siekiamas. Yra milijonas žmonių, kurie tai jau padarė – bent šimtas iš jų bus tinklaraštininkai, kurie siekdami populiarumo viską aprašė pažingsniui.

O ką jeigu man trūksta gebėjimų įgyvendinti savo sumanymą?
Pasirink vieną iš dviejų:
Rytoj vakare sudaryk sąrašą žmonių, kurie gali Tau padėti įgyvendinti Tavo sumanymą.
arba
Rytoj vakare susirask kur galėtum įgyti reikiamų gebėjimų. Užsirašyti į kursus? Mokytis per youtube?

O ką jeigu man trūksta pinigų?
Pasirink vieną iš dviejų:
Rytoj vakare susidaryk sąrašą idėjų, kaip gali užsidirbti pinigų papildomai.
arba
Rytoj vakare susidaryk sąrašą idėjų, kaip gali gauti tai ko reikia nemokamai.

O jeigu aš neturiu idėjų kaip padaryti tą arba aną? Iš kur tie idėjų sąrašai???
Pasirink vieną iš dviejų:
Paklausk draugų, pažįstamų ar nepažįstamų kokiuose nors forumuose kaip tą arba aną padaryti. (Pavyzdžiui užduok klausimą Klausimų Grupėje.)
arba
Rytoj vakare atsisėsk ir sufantazuok bent 20 bet kokių, nors ir neįgyvendinamų idėjų kaip tą ar aną įmanoma padaryti. Jei iš pirmo karto nepavyksta surašyti 20 – kartok kitą dieną.

O ką jeigu projektas toks sudėtingas, kad aš nežinau, koks kitas veiksmas?
Kitas veiksmas: rytoj vakare paruošti detalų projekto veiksmų planą ir nustatyti koks gi tas kitas veiksmas.

O ką jeigu mane supantys žmonės man neleis padaryti to ką aš noriu padaryti?
Pasirink vieną iš trijų:
Rytoj vakare susirask informacijos kokie žmonės tai jau daro ir kur jie renkasi.
arba
Rytoj vakare sugalvok, kaip daryti, kad aplinkiniai nematytų ir Tu jiems netrukdytum.
arba
Artimiausio susitikimo metu numok į juos ranka ir nebekreipk dėmesio.

O jeigu netyčia pamatysi, kad Tavo svajonė viso labo tebuvo pseudomotyvacijos padarinys – nenusimink. Juk punktas 10 sako – projektas baigtas tada, kai nebėra neatitikimo tarp svajonės ir realybės. Jeigu svajonė sunyko ir nebeaktuali, galima pasidžiaugti įgyta patirtimi ir su naujomis jėgomis judėti link kitos svajonės ar idėjos.

O jeigu nėra laiko?

Laikas – papildomo dėmesio vertas klausimas. Dažnai žmonės, skundžiasi, kad neturi laiko, nors iš tiesų jo turi 24 valandas per parą – tiek pat kiek ir visi kiti. Ko jie neturi, tai arba energijos neatidėlioti, arba laiko valdymo gebėjimų arba gebėjimo pakovoti už savo interesus.

Atidėliojimas suvalgo daug laiko, nes vietoj to kas iš tiesų yra naudinga Tau ir kitiems, darai tai, kas nėra naudinga nei Tau, nei kitiems. Sutinku, kad kai kuriems darbams reikia pasiryžti. Tai gali užtrukti. Bet ryžtiesi, ryžtiesi ir galų gale pasiryžti.

Laiko valdymas yra reikalingas, kad eliminuoti blaškymąsi. Blaškymasis taip pat suvalgo nemažai laiko, nes šokant nuo vieno darbo ar projekto prie kito, reikia laiko persijungti. Kai kuriems žmonėms netgi visai daug. Taip pat laiko valdymas leidžia matyti kurie darbai yra svarbūs ir juos geriau padaryti šiandien, o kurie skubūs ir gali palaukti.

Kadangi labai daug savo laiko skiriame kitiems, kartais reikia pakovoti už savo interesus ir tą laiką atsiimti. Atsiimti iš užklasinių veiklų kurios neįdomios (dabar gi madinga savanoriauti), iš draugų kurie kviečia užsiimti jų mėgiamomis veiklomis (kas sugalvojo tą Magic The Gathering?), net iš darbovietės (dabar madinga teigti, kad visi darbuotojai myli savo darbą ir valandų neskaičiuoja). Gali tekti atsiimti net iš šeimos. Tai yra tai ką vadinsiu pagarba sau. Būtina gerbti save, savo norus ir savo laiką.

Žmonės galvoja, kad imsis vienų ar kitų veiklų tada, kai bus laiko. Bet jie tą laiką turi jau dabar, tik jis visas padalintas kitoms veikloms ir kitiems darbams. Ar tikrai tas padalinimas geras? Galbūt verta ko nors atsisakyti ir nebedaryti? Ar tikrai to laiko atsiras VĖLIAU? Kas tokio turi pasidaryti, kad to laiko atsirastų? Gal tai galima padaryti jau dabar? Ar tikrai tikrai to laiko atsiras? Ar tikrai taip įvyks, kad išnyks visi pasaulio žmonės su savo norais ir reikalavimais ir paliks Tave ramybėje? Abejoju. Dabar yra tas laikas, kada reikia pradėti daryti tai, ką nori daryti.

Pirma sugalvok koks kitas veiksmas, o tada ieškok laiko kada gali tai atlikti.

Kelkis viena valandą anksčiau ryte. Eik miegoti viena valanda vėliau vakare. Nežiūrėk televizoriaus. Nesusitik su draugais. Netvarkyk kambario, nešluok grindų. Neik valgyti (sąmoningas badavimas yra naudingas dalykas!).

O jeigu laiko rasti vis tik nepavyksta – toks ten tas Tavo noras ar svajonė. Pamiršk. Jei svarbiau pamiegoti – vadinasi Tavo prioritetas yra pamiegoti. Tai miegok ir džiaukis. Prioritetu gali būti ir namų tvarkymas, remontas, feisbuko naujienų skaitymas, sėdėjimas su draugais.

Viskas susiveda į PRIORITETUS. Jeigu nenori atlikti tai, kas Tave artintų prie Tavo svajonių ar idėjų, tuomet kitas veiksmas yra toks: pamirštu visas savo svajones ir idėjas tuojau pat ir mėgaujuosi savo gyvenimu tokiu koks jis yra. Tame nėra nieko blogo – nieks kitas Tau nepasakys kada Tu jautiesi gerai, o kada blogai, svarbiausia nesiteisinti ir nemeluoti sau. Jeigu tingi – prisipažink, kad tingi (kitas veiksmas: sugalvoti ar surasti 20 motyvų kurie paskatintų nustoti tingėti). Jeigu bijai – prisipažink, kad bijai (kitas veiksmas: sugalvoti ar surasti 20 būdų kaip atlikti tai ko nori nepaisant baimės, ją apeinant). Jeigu nori ko nors kito – prisipažink sau ir nereikia niekam nieko aiškinti.

Gali būti ir taip, kad kai kuriems projektams gali prireikti viso gyvenimo. Nieko tokio, tiesiog nuspręsk koks kitas veiksmas ir nustatyk kada jį pradėsi daryti.

Gali būti, kad nežinai kiek laiko prireiks kol pasieksi tikslą. (Tarkim užsimanai išmokti važinėti vienaračiu – kiek tam reikia laiko?) Tiesiog siek kol pasieksi. Kiek laiko skirsi savo vaikui kad jis išmoktų vaikščioti? Kas bus jei per duotą laiką jis neišmoks? Nieko nebus, mokysis toliau.

Priemonės

Yra daug visokių priemonių tikslams siekti, kurios dažnai pateikiamos kaip panacėja. Panacėja yra idėjų perkėlimas į veiksmus.

Juk jeigu tobulai suvaldysi laiką, kad liks labai daug laisvės, bet nebus ką veikti – naudos iš to nulis. Pirma perkelk ką nors į veiksmus, tada ieškok tam laiko.

Juk jeigu vizualizuosi visokias savo svajones, bet neatliksi jokių veiksmų tai svajonės ir liks vizijomis. Tarkime nori ištekėti už juodaodžio. Juk nesutiksi jo jei sėdėsi namie. Bet jei išeisi į Gedimino prospektą apsipirkti – visai gali būti, kad tokį sutiksi (vaikšto – pats mačiau). Net nebūtina atlikti veiksmą vedantį tiesiogiai link tikslo (plačiau apie šį paradoksą ČIA). Svarbu judėti, o tada jau vidinės srovės nuneš kur reikia. Pradėsi tapyti paveikslus ir suprasi, kad Tavo pašaukimas iš tiesų yra prekyba paveikslais, o ne jų tapymas. Pradėsi bėgioti ir suprasi, kad Tavo pašaukimas yra organizuoti sporto renginius, o ne bėgioti. Pradėsi savanoriauti ir suprasi, kad tiesiog šaunu sutikti naujų žmonių, visai nebūtina dar ką nors veikti.

Juk jeigu kelsies tikslus vien tam, kad juos keltis, vargu ar bus iš to naudos. Bet jei tikslas yra į veiksmus perkeltas Tavo noras ar idėja – tada jau verta jo siekti.

Juk jeigu labai užsimotyvuosi, bet neturėsi jokio veiksmo, kurį su įkvėpimu galėtum išjudinti iš mirties taško, tai įkvėpimas išgaruos ir viskas liks kaip buvo.

Tai ką visgi daryti?

Tai kokius tuos norus, idėjas ar svajones reikia į tuos veiksmus perkelti?

Styvas Džiobsas sako, kad gali daryti bet ką kas Tau dabar įdomu – vėliau rasi kaip tai pritaikyti. Va jis mokinosi kaligrafijos, nes buvo šiaip įdomu ir po to gautas estetikos žinias pritaikė kurdamas aifonus. Bet kas tinka jam, nebūtinai tinka visiems, galbūt ir nepavyks paskui to pritaikyti.

Kiti sako, kad reikia nusistatyti beprotiškus tikslus ir jų siekti.

Galbūt verta užsivesti sąsiuvinį „Mano idėjos“ ir jas ten rašytis kai tik šauna į galvą. Sąsiuvinį kartas nuo karto peržiūrėti ir išsirinkti, kurią iš jų perkelti į veiksmus.

Kartais galima tiesiog ieškoti kas nepatinka. Ir imtis veiksmų tai pakeisti. Nepatinka valdžia – imkis visuomeninės veiklos. Nepatinka žmonių tamsumas – nusipirk lempučių ir eik šviesti. Nepatinka darbas – imkis iniciatyvos ir keisk savo darbą iš vidaus arba ieškok kito. Nepatinka liūdni vaikai vaikų namuose – eik pralinksminti. Nepatinka šiukšlės – eik rinkti. Nepatinka nykstanti gamta – eik sodinti medžių.

Visada galima eiti tobulinti tų veiklų kurias jau darai. Iniciatyvos darbovietėje – tiesus kelias į paaukštinimą, valdžią ir didesnes pajamas. Meistrystė virtuvėje – tiesus kelias į sveikesnę ir skanesnę mitybą, o dar sakoma ir į kieno nors širdį.

Asmeniniai eksperimentai ar mažyčiai asmeniniai projektai yra puikus būdas susiorientuoti jei tikslų turi daug. Tiesiog skirk 30 dienų bet kokiai norimai veiklai be jokio įsipareigojimo ją tęsti toliau ir žiūrėk kaip sekasi.

Ir žinoma, tie tradiciniai standartiniai dalykai – dvasinio tobulėjimo praktikos, sportai, meninės kūrybos, kalbų mokymasis, kitų dalykų mokymasis, šokiai, būreliai, savanorystės… Nuo ko nors juk reikia pradėti.

Gal viskas ko reikia, tai tiesiog pusvalandis per dieną skirtas sau. Visai nesvarbu ar veikla naudinga ar ne, ar kas nors mato rezultatą ar ne, svarbu, kad nors gabalėlis dienos teiktų džiaugsmą be jokių įsipareigojimų kitiems.

Sutinku, kad yra žmonių, kuriems patinka tiesiog burbėti ir skųstis. Anksčiau ar vėliau ir tokiems atskuba kas nors padėti ir už juos viską padaro. Jei Tu esi tarp tokių, tai tiesiog mėgaukis savo pomėgiu. Bet žinok, kad visiems kitiems rekomenduoju vengti Tavęs kaip maro.

Yra tokių, kuriems patinka apie viską galvoti bet nieko nedaryti. Arba aprašinėti, bet nedaryti. Arba pasakoti, bet nedaryti. Jeigu tai nesukelia diskomforto, nėra jokių problemų. Bet jeigu, kas nors viduje kirba, jei yra kokia nedidelė nepasitenkinimo gaidelė – tiesiog perkelk į veiksmus.

Ir pabaigai vienas pasiūlymas: jei jau atlikai veiksmus – dalinkis rezultatais. Taip gausi daugiau džiaugsmo iš to ką darei, daugiau žmonių palaikymo, galbūt kam nors tai netgi bus naudinga, galbūt net taps Tavo verslu. Be to tai skatins labiau stengtis ir atrodys prasmingiau.

Lengva?

Tikrai nežinau, kaip pasikeis Tavo gyvenimas jei iš tiesų pradėsi idėjas perkelti į veiksmus. Tai priklauso tik nuo to, kokios idėjos užspaustos giliai Tavyje. Galbūt esi žudikas manjakas išradingai nupjaunantis aukoms galvas? Netikiu! Galbūt turi slaptą menininko ar verslininko gyslelę? Visai gali būti.

Bet galiu pasakyti, visiškai lengva nebus. Net jei perkelsi idėjas į veiksmus vis tiek reikės sudoroti tą laiko valdymo klausimą. Nagi reikės atlaisvinti laiko. Reikės apginti savo teisę į tą laiką prieš visus kitus, kurie kėsinasi į tą laiką. Reikės surasti energijos atlikti veiksmus kurie gali ir visai nepatikti (roges reikia užsitempti į kalną, bet tai darome nes patinka nuo jo čiuožti). Reikės nugalėti atidėliojimą (rytoj – vadinasi po 24 valandų ir ne vėliau). Gal ir kitus vidinius demonus reikės išjudinti.

Bet juk tai ir bus tas tobulėjimas, kurio čia visi susirinkome. Tas komforto zonos pastumdymas. Tas palaimingas užsimiršimas vedantis prie gyvenimo džiaugsmo, buvimo čia ir dabar akimirkoje. Perkėlimas į veiksmus yra ne atsakymas, tai yra metodas vedantis link atsakymo. Greičiausiai ne vienintelis, bet labai geras.

P.S.
Nori pradėti taikyti metodą, bet trūksta motyvacijos? Parašyk į mūsų grupę arba laišką man asmeniškai! Parašyk kokį veiksmą ketini atlikti (nors tai nėra būtina), ir parašyk kada. Viešas pasižadėjimas yra vienas iš būdų išsijudinti. Atėjus laikui aš paklausiu Tavęs kaip sekasi.