Visada yra du keliai
Žmonės skundžiasi savo sudėtingomis gyvenimo situacijomis – skundžiasi el. paštu, skundžiasi seminaruose. Norėdami pagrįsti, kad jų gyvenimo situacija tikrai be išeities tokių teorijų prikuria, kad net geriausiam rašytojui kūrybiškumo pristigtų tokią sugalvoti.
Galbūt ir Tu skaitai dabar ir galvoji: „Na kiti kaip kiti, bet mano gyvenimo situacija tai tikrai ypatinga, tikrai išeities nėra. Tikrai tikrai.“
Šiandienos straipsnio tikslas yra pagrįstai paaiškinti, kad visada yra du keliai. Iš bet kokios situacijos visuomet yra dvi išeitys kad ir kokia ta situacija būtų sudėtinga, Tu visada turi pasirinkimą nors iš dviejų variantų ir niekada niekas Tavęs nesugebės įsprausti į kampą. Kampai visada bus du.
Kur mūsų problema
Pirma mūsų problema yra ta, kad pakliuvę į bėdą mes leidžiame mąstymą užvaldyti emocijoms. Aš nesakau, kad tai blogai, aš sakau, kad mąstymas tiesiog tuo metu veikia sunkiai ir nesugeba sugalvoti išeities. Blogai yra tada, kai kas nors turi minčių kaip rasti išeitį, bet tos emocijos ima blokuoti siūlomas pozityvias idėjas ir mes jų nepriimame.
Karta teko stebėti tragikomišką situaciją, kai seminaro metu viena dalyvė skundėsi kokia beviltiška jos gyvenimo padėtis, kaip blogai yra su darbu ir kaip ji negali eiti niekur kitur. Pranešėjas buvo tikrai rimtas ir tikrai pasikaustęs, jis pradėjo jai siūlyti sprendimus, bet ji vis argumentavo kodėl tie sprendimai netinka. Galų gale pranešėjas susivokė, kad problema yra ne pati problema, o dalyvės jausmai susiję su ta problema – neviltis, apatija.
– Ar jūs sutinkate, kad ilgiau panagrinėję jūsų problemą, mes surastume sprendimą? – paklausė jis. Manau, tai genialus klausimas. Juk labai sunku stovint ant scenos staiga paimti ir vienu patarimu išspręsti įsisenėjusią žmogaus gyvenimo problemą, o kai lektoriui to nepavyksta, žmogus tik gauna patvirtinimą – va, mano situacija tikrai beviltiška, net šitoks lektorius nesugeba jos išspręsti (vienu sakiniu per penkias sekundes, visiškai nežinodamas manęs ir mano gyvenimo).
Tegu praeina tos emocijos – paverk, paliūdėk, pasiguosk, bet po to metas ieškoti sprendimų ir išsirinkti tą vienintelį. Sprendimų visada bus mažiausiai du.
Kitas sutrukdantis dalykas yra patirties nebuvimas.
Ypač su šia problema susiduria jaunimas. Kai nėra patirties, kiekviena ištikusi bėda atrodo kaip pasaulio pabaiga, visiškas galas, nėra jokių sprendimų. Tavo močiutė, ištvėrusi Sibiro lagerius kuriuose valgė užšalusius kopūstus su kirmėlėmis, žiūri ir nesupranta kas Tau blogai (ech, neberadau to straipsnio su tremtinės atsiminimais, gal delfis ištrynė, nes tokios antraštės nepatrauklios?). Suprask ir ją. Įsivaizduok save jos vietoje. Įsivaizduok, kad esi močiutė ar diedukas, žvelgi į savo gyvenimą ir galvoji – tai durnai jaunystėje dariau! Juokiesi iš savęs. Tokių dalykų kurie Tave ištinka nepakanka, kad palaužti žmogų, jeigu dvasia nesutinka nusileisti.
Netgi suaugęs žmogus pirmą kartą susidūręs su rimtomis problemomis darbe nežino kur kreiptis ir ką daryti, nes galbūt tai pati didžiausia problema jo gyvenime. Ir čia ne apie iš anksto paruoštus sprendimus kalbu, kai gali pasakyti: „Cha, aš jau tai patyriau, žinau ką daryti!“, aš kalbu apie žmogaus psichiką užgulančią atsakomybę, nežinomybę ir neužtikrintumą. Visi šitie dalykai sukelia neigiamas emocijas, atima jėgas ir panardina į apatiją. O tai neleidžia užsiimti sprendimo paieškomis – na juk negali žmogus būti pasiruošęs absoliučiai viskam, kartais juk reikia prisėsti ir paieškoti to sprendimo.
Kai turi nuosavą „pačią blogiausią gyvenimo patirtį“, visuomet gali grįžti ir pasilyginti – ar dabar tikrai blogiau? Ar tikrai nėra šansų dabar išgyventi, jei išgyvenau tada? O jei ta „blogiausia patirtis“ Tavo gyvenime vyksta dabar – žinok, kad vėl ir vėl mintimis į ją sugrįši… pasisemti stiprybės iš savęs.
Du keliai
Prižadėjau du kelius, tai štai jie:
Pirmas: susitaikyti su esama situacija, ir paversti savo gyvenimą prasmingu tiesiog ten kur esi – Sibire, koncentracijos stovykloje (kitaip: darbe), nesėkminguose santykiuose ir visur kitur. Apie konkrečias idėjas papasakosiu vėliau.
Antras: palikti esamą situaciją ir viską keisti arba ieškoti būtų kaip viską keisti – mėginti pabėgti iš to Sibiro ar tos stovyklos, skirtis su žmogum, mesti darbą ir taip toliau.
Pamėgink sugalvoti situaciją kur nėra šių dviejų kelių ir man parašyk el. paštu. Aš netikiu, kad kartu mes nesugebėsime tų sprendimų surasti.
Du keliai: apsisukti ir varyti lauk, užtrenkti duris, arba priimti ateinančius iššūkius kaip asmeninę misiją, priimti sąmoningą sprendimą nebėgti, o tvarkytis ten, kur esi. Abu leidžia pasijausti situacijos šeimininku.
Pereikime per kelias pagrindines gyvenimo sritis ir pažiūrėkime kaip ten viskas dėliojasi.
Darbas
Jeigu nepatinka darbas yra du keliai: gali mesti ir ieškoti kito darbo ar verslo, bet gali likti ir paversti savo darbą prasmingu savarankiškai.
Pirmas kelias nėra lengvas, nes tai yra žingsnis į nežinomybę. Galbūt reikės išmokti kai ką naujo, galbūt prisitaikyti prie pakitusios darbo rinkos, galbūt kažkiek laiko pagyventi paprasčiau, priimti ne vieną kompromisą.
Antras kelias nėra lengvas, nes reikės įnešti pokyčių į aplinką, kuri galbūt įsisenėjusi, galbūt pakovoti už save, parodyti iniciatyvą, prisiimti daugiau atsakomybės, priimti ne vieną kompromisą.
Bet visada yra šie du keliai.
Santykiai
Radau netgi straipsnių nupasakojančių abu kelius ir tvirtinančių, kad vienas yra teisingas, o kitas ne. Nesutinku, abudu yra verti dėmesio.
Jeigu labai blogai su santykiais, visada yra du keliai: galima tiesiog išsiskirti ir viską mesti, o galima stengtis ir bendromis pastangomis ieškoti kas sieja, o ne kas skiria.
Pirmas kelias nėra lengvas, nes juk yra kartu „užgyventų“ emocijų, akimirkų, kurias reikės paleisti, jų atsisakyti. Tai bus labai sunku, tai užtruks, tai bus tarsi širdyje atsiverianti žaizda, bet po kurio laiko bus lengviau
Kartais viską dar labiau apsunkina vaikai, paskola, bendras turtas. Bet sakoma, kad vienišą žmogų nuo laimingų santykių skiria tik vienas žingsnis – susirasti antrą pusę, o esantį nelaimingoje santuokoje du – išsiskirti su esama antra puse ir susirasti naują.
Antras kelias nėra lengvas, nes reikės įdėti nemažai pastangų, atrasti tas veiklas, tuos dienos ritualus kurie džiugins abudu, sugebėti vienam prie kito prisitaikyti, apšlifuoti aštrius charakterio kampus, rasti bendrą gyvenimo kryptį. Tai užtruks, bet po kurio laiko bus lengviau.
Kartais viską apsunkina tai, kad gelbėti santykius nori tik vienas iš dviejų. Labai svarbu, kad antrojo kelio norėtų abu, nes dviese visada yra lengviau.
Bet visada yra šie du keliai.
Profesija
Jaunas žmogus kartais bijo priimti sprendimą dėl profesijos – nes juk vieną kartą pasirinkus nebegalima keisti, ar ne? Ne, netiesa, visada yra du keliai: mesti esamą profesiją ir mokytis naujų dalykų, amatų, įgyti naujų įgūdžių arba gilintis į esamą profesiją ir mėginti atrasti malonių dalykų ar priimtinų darbų joje.
Pirmasis kelias nėra lengvas, nes gali reikėti pradėti nuo nulio, vėl viską iš pradžių. Sugrįžti į tą pirmakursio praktikanto jausmą, kai nieko neišmanai ir kiekviename žingsnyje darai krūvą klaidų. Bet viskas nėra taip blogai, nes ankstesniosios profesijos įgūdžiai ir įgyta patirtis tikrai pravers. Gyvename tokiais laikais, kai labai plataus profilio specialistai yra vertinami – teisininkas turi išmanyti programavimą, o programuotojas marketingą.
Antrasis kelias nėra lengvas, nes reikės atrasti naujų ir kūrybiškų būdų panaudoti įgytas žinias ar įgytus įgūdžius, galbūt atrasti netikėtą savo profesijos pritaikymo būdą. Tokios paieškos gali užtrukti. Bet viskas nėra taip blogai, kuo labiau įsigilinsi į esamą profesiją, kuo daugiau joje išmanysi, tuo užtikrinčiau joje jausies ir tuo labiau ji ims patikti.
Bet visada yra šie du keliai. Visada gali rinktis.
Nepagydoma liga
Ši dalis skirta tiems, kas skuba sugalvoti tikrai tikrai tikrai sudėtingų situacijų ir jau ruošiasi rašyti man el. laišką.
Aš sutinku, kad jei yra kokia nors nepagydoma liga ir dienos suskaičiuotos, tai kai kurių dalykų nebepakeisi, negali gi mesti ligos kaip kokio darbo. Bet visada gali ten kur esi, su tomis galimybėmis kurias turi, daryti tai ką darai geriausiai kaip tik gali.
Įsivaizduok prisiekusį veganą, kuris nuteistas mirties bausme. Paskutinei vakarienei jam pasiūlo sultingą jautienos kepsnį – tai gi vis tiek rytoj mirsi, te, pavalgyk mėsos nors kartą! Veganas matyt buvo knygų apie samurajus prisiskaitęs, todėl atšovė: „Kol esu gyvas – tol gyvenu, o kol gyvenu – mėsos nevalgau!“. Va toks principas ir yra – žmogus atstovauja savo vertybes iki paskutinės akimirkos.
Pirmasis kelias – likti ištikimam savo vertybėms iki galo ir gyventi taip, kaip gyvenai visada. Antrasis – jų atsisakyti ir pulti spausti iš gyvenimo paskutinius syvus.
Jau per daug ekstremaliai nusivažiavome, mintyse grįžk prie savo problemų ir pagalvok, kokias gyvenimo sritis reikėtų aptarti dar? Bet ar tikrai to reikia? Juk mūsų tikslas – pagauti principą, kad galėtum išspręsti savo unikalią asmeninę problemą, kurios interneto straipsnis tikrai neišspręs.
Pabandyk paversti darbą mėgiamu ir tik tada išeiti.
Susitaikyk su partneriu ir išsiskirk taikoje.
Pasiek reikšmingo pasiekimo savo profesijoje ir tada ją pakeisk.
Didžioji gyvenimo dilema
Galbūt sumaišiau Tavo kortas – tikėjaisi sprendimo, o aš tik iškėliau dar vieną dilemą. Visai nepadėjau, ar ne?
Keisti ar tobulinti – tai yra amžina dilema. Mesti ir ieškoti naujo ar tobulinti tai kas jau yra. Keisti pasaulį ar džiaugtis tokiu koks yra. Svajoti apie šviesesnį rytojų ar džiaugtis šia akimirka.
Neabejoju, kad sukurti savo svajonių gyvenimą galima ten kur esi dabar, nes jokia profesija, jokie santykiai ir joks darbas nebus tobuli patys savaime. Net jei rasi ką nors naujo, reikės dėti į tai pastangų. Ten kur esi dabar, esi dėl tam tikrų priežasčių, jei tos priežastys vidinės – bėgsi nuo vilko, užšoksi ant meškos. Juk tobulinti visa kas yra aplinkui yra pats didžiausias žmogaus gyvenimo iššūkis ir pati geriausia gyvenimo prasmė. Įdėk pastangų ir padaryk, kad Tave supantis pasaulis būtų geresnis nei buvo vakar.
Bet jei jauti, kad esi ne savo vietoje, jei girdi tylų pašaukimo kvietimą išmėginti naują gyvenimo kelią, tuomet pirmyn!
Kai turi du pasirinkimus, visuomet galima padaryti pliusų minusų analizę. Užpildyk šią lentelę ir pamatysi, kad tas pokytis kurio taip nori tėra trumpalaikė užgaida, nieko gero neduodanti, o tas saugumas ir stabilumas kurių taip trokšti iš tiesų tėra iliuzijos.
Ir dar vienas komentaras. Būna, man parašo žmonės turintys minčių apie savižudybę, man tada būna labai baisu, nes aš nesu apmokytas kaip su jais elgtis, baisu ko prišnekėti. Tai savižudybė nėra vienas iš šių dviejų kelių. Du keliai yra keisti – tai yra keisti savo gyvenimą, galbūt atsisakyti santykių, galbūt atsisakyti veiklų arba tobulinti – tai yra tobulinti savo gyvenimą, ieškoti kompromisų, sprendimų, prisitaikyti.
Bet kai sėdėsi kur parkelyje su lazdele ir prisiminsi savo audringą gyvenimą – juoksies iš savęs: „na ir nesąmonių prikrėčiau!“. Nes juk visada turėjai galimybę rinktis.