Mažiau reiškia daugiau,
bet mažiau ne daiktų aplinkoje,
mažiau daiktų galvoje.
Mažiau reiškia daugiau,
bet mažiau ne daiktų aplinkoje,
mažiau daiktų galvoje.
Gijimas – vienas nuostabiausių jausmų kurį galima patirti.
Lyg ir norisi palinkėti neatsidurti tokioje situacijoje, kad jo prireiktų, bet jei visgi teks susižeisti – tebūna gijimas sklandus. Argi tai nėra viena nuostabiausių žmogaus kūno savybių? Ir proto savybių? Ir širdies savybių?
Manyk, kad tai psichologinis testas.
Jei darysi šį veiksmą labai daug kartų, tai jokios gyvenimo negandos Tavęs neįveiks.
Šį paveiksliuką skiriu šaukiantiems, kad stiprūs žmonės keičia pasaulį, o silpni prisitaiko.
Taip pat skiriu tiems, kas svajoja apie didelius pasiekimus. V. Vitkauskas, kaip žinia, įkopė į visų žemynų aukščiausias viršukalnes. Net Antarktidos.
Juk žinai ką mėgsti veikti, kas Tau rūpi ir kas svarbu.
Nežinai kaip iš to pragyventi ir kuo tai gali būti naudinga Tau ir kitiems.
Girdėjau, žmogus nepanaudoja didelės dalies savo proto pajėgumų. Tai pagaliau atradau kurių.
Komforto zona – tokia nuvalkiota frazė!
Ar tikrai reikia bėgti toli už komforto zonos ribų norint ko nors išmokti?
Galbūt mokymasis vyksta ant jos ribos?
Ar tikrai būtina plėsti tą komforto zoną į visas puses?
Galbūt ją reikia plėsti tik pagrindine Tavo gyvenimo kryptimi?
Ar tikrai reikia nuolatos balansuoti ant komforto zonos ribos ir vis mokytis mokytis mokytis…
Kada pritaikysi tai ką išmokai?
Piešinys skirtas diskusijai. Aš tyčia nupiešiau jį tokį griežtą.
Aš neagituoju tinginiauti. Juk irklavimas, kaip plaukimo per gyvenimą savo jėgomis metafora negali būti agitavimas tinginiauti?
Aš galiu norėti agituoti visokius dalykus, bet galų gale lieka svarbu tik tai, kokias mintis ši šmaikšti filosofo Diogeno citata sukelia Tau.
Skiriu tiems, kurie ieško savo kelio ir nenori eiti pramintu taku.
Ar Tau atrodo, kad kasdienybė pilka ir nyki?
Tai netiesa – Tave nuolatos supa natūralūs ritmai ir atsitiktinės melodijos – muzika nuolatos aplink Tave. Pabandyk įsiklausyti!
Nebūtina atsitraukti, pabėgti nuo rutinos. Įsiklausyk čia ir dabar, ten kur esi, rutinos sūkury. Teišgirsta ausys muziką, tepamato akys paveikslus, o tai kas vyksta aplinkui – Oskaro vertas filmas.
Ar pastebi besišypsantį žmogų piešinyje? Kuo jis dar skiriasi nuo visų kitų?
– Aplinkui tik smėlis, – pasakė žmogus dykumoje.
– Ir aš esu čia, – atsiliepė vėjas.
– Tu nesi tas kas galėtų būti. Tu esi smiltelių judėjimas.
– Kodėl, tuomet į mane kreipiesi?
– Aš kreipiuosi ne į tave, aš kalbu su savimi. Tu esi balsas mano galvoje. – balsas mano galvoje pasakė pats sau.
Taisyklės – kurti ar nekurti? Laikytis ar nesilaikyti?
Aš jau turiu atsakymą į šį klausimą, bet ką galvoji Tu?
Tinklaraščio skaitytojai neretai randa klaidų straipsniuose. Jei ir tu radai tokią – nepasikuklink pranešti, aš ir kiti skaitytojai būsim Tau labai dėkingi!
O į šį paveikslėlį geriausia žiūrėti truputį prisimerkus.
Daugelis žmonių pozityvumą supranta kitaip nei aš. Todėl jo vengia. Žingsnis atgal taip pat gali būti pozityvumas.