Kur investuoti? 8 investicijos pradedantiesiems nepraleidžiant ir stiklainio.
Liko 50 eurų nuo atlyginimo ir nežinia kur juos dėti? Jei „Ai, išleiskim!“ atrodo blogas patarimas, tai turbūt verta skaityti toliau. „Mėginkim investuoti!“ – yra tas geresnis patarimas. O kur investuoti? Va šito žmonės dažnai ir nežino.
Remdamasis savo paties asmenine patirtimi ir teorinėmis žiniomis apie finansus parašiau straipsnį – visišką pradžiamokslį apie tai kur investuoti. Jei per mėnesį lieka daugiau nei 50 eurų – šis straipsnis gali pasirodyti per žemo lygio. Bet gal vis vien bus įdomu.
Ir dar – jei Tavo tikslas užsidirbti reikšmingas sumas iš investavimo – tai irgi ne ten pataikei. Mūsų tikslas – atidėti tuos kelis nuo atlyginimo atlikusius eurus, kad jie nebūtų tuščiai išleisti ir nenuvertėtų.
Ką būtina žinoti apie investavimą?
Prieš pradedant pasakoti apie konkrečias vietas kur tuos pinigus galima kišti, vertėtų nors trumpai perbėgti per penkis svarbius pinigų pasaulį valdančius principus.
Pirmasis principas – rizika yra pelnas, pelnas yra rizika.
Čia yra labai svarbus dėsnis, į kurį nemažai žmonių užmerkia akis. Jeigu yra kokia nors galimybė užsidirbti lengvai ir daug pinigų, tai ji yra labai rizikinga. Aš nesakau, kad užsidirbti tikrai nepavyks. Aš sakau, kad greičiausiai nepavyks.
Įsivaizduok, kad už 2 eurus perki loterijos bilietą, tikėdamasi laimėti milijoną. Labai pelningas sandėris – sumoki 2 eurus ir gauni milijoną. Arba visgi negauni, kas yra labai labai labai tikėtina.
Ir tai galioja bet kokiam investavimui – kuo daugiau nori gauti, tuo mažesnė tikimybė, kad iš vis ką nors gausi.
Kadaise pats investavau kredito unijoje, kuri siūlė pačias didžiausias palūkanas ir spėk kas įvyko? Kredito unija bankrutavo.
Kadaise daugybė žmonių nešė pinigus į Snorą, nes Snoras siūlė pačias didžiausias palūkanas iš visų bankų. Kur dabar Snoras? Bankrutavo. Su Ūkio banku buvo panašiai. Didelės palūkanos tai tas pats kas pigiausia prekė – tik kai prisiperki supuvusių avokadų su nuolaida nėra taip nemalonu, kaip sužinoti, kad viso gyvenimo santaupos pakibo ore.
Kitaip tariant – palūkanos arba pelningumas neturėtų būti vienintelis kriterijus renkantis kur investuoti.
Antrasis principas – jokia investicija nėra per maža.
O ką jeigu kas mėnesį nuo atlyginimo lieka ne 50 eurų, bet 10?
Kartą tokį klausimą gavau: „Visas mano turtas yra 500 eurų, ar iš vis apsimoka tiek investuoti?“
Atsakymas labai paprastas – taip. (Tik aišku, reikia turėti omenyje pirmąjį principą) Priežastis yra ta, kad pinigai auga greitėjančiai. Tarkim, investavai 100 eurų su 5% palūkanomis ir po metų turi 105 eurus. O kiek bus po 10 metų? 150? Nieko panašaus. Bus 163 eurai.
Pirmais metais viskas paprasta: 100 eurų padauginti iš 5 procentų yra 5 eurai. 100+5=105.
Antrais metais jau sudėtingiau: iš 5% dauginame tuos uždirbtus 105 eurus ir turime 5,25 euro. 105+5,25=110,25
Trečiais metais dauginsime 110,25 ir taip toliau. Taigi, kasmet uždirbsime ne papildomai po 5 eurus, bet vis daugiau ir daugiau. Aišku, iš pradžių tas papildomas uždarbis bus tik kapeikos, bet po dešimties metų investavimo, atrodys jau visai neblogai. Panašiai kaip su meditacija – iš pradžių nesijaučia, bet po to vis geriau ir geriau.
Taigi, kuo anksčiau pradedi investuoti, tuo geriau, net jei tai ir mažos sumos.
Trečias principas – jei kiekviena bobutė žino kur investuoti, vadinasi ten investuoti nereikia.
Šitą principą patyriau savo kailiu, bet gerąja prasme. Maždaug 2006 metais, kai dar studijavau, visi mano bendramoksliai aktyviai investavo ir sėkmingai uždirbdavo. Netgi autobuse girdėdavau studentų kalbas, kaip jie investuoja savo barmeno atlyginimą ir vien tik uždirba, niekada nepradirba. O aš tuo metu dar nedirbau ir buvo apmaudoka, kad neturiu iš ko investuoti.
Ir ką jūs manot? 2008 pasaulį ištiko neregėto masto krizė ir visos investicijos nusirito žemyn kaip kokie nuo kalno besiridenantys sūriai.
Tai moralas yra toks – jei net barmenai giriasi kaip sėkmingai jie investuoja į akcijas, vadinasi akcijų kainos tuoj kris – geriau rinktis mažiau rizikingus būdus laikyti pinigus.
Tai yra vadinama burbulu – kai kainos išauga nepagrįstai daug. Po burbulo visada seka vadinamoji „korekcija“, burbulas subliūkšta ir kainos atsistato į normalų, pagrįstą lygį. Iš kur atsiranda burbulai? Iš investuotojų godumo ir trumparegiškumo – žmogaus ydos drebina net ir skaičių pasaulį.
Ketvirtas principas – investicijas reikia skaidyti.
Niekuomet nedėk visų savo santaupų vien tik į Snorą. Nes bus kaip buvo Snoro indėlininkams. Net kelionėje nepatariama visų pinigų laikyti vienoje piniginėje – ją galima pamesti arba ją gali pavogti. Kad pamesti tris pinigines jau reikia būti neįtikėtino žioplumo.
Taigi, visada geriausia pinigus laikyti bent dvejose skirtingose vietose, turėti bent dvi skirtingos rūšies investicijas.
„O visgi jei mano visas turtas yra 500 eurų, tai ar apsimoka skaidyti?“ Juk net ir šiuo atveju geriau pusę pinigų laikyti Snore, o puse kur nors kitur, ar ne?
Penktas principas – geriau nelįsti kur neaišku.
O mūsų bankai gudrūs! Netrunka paprastiems žmogeliams pasiūlyti su ekcijomis susietų ablegacijų ar kokių kitokių prancūziškų patiekalų pavadinimus primenančių dalykų. Finansų pasaulyje yra daug labai mandrų investavimo priemonių – svopai, repai, opcijonai, kurių kartais nesuvaldo net profesionalai. Jų dėka, 2008 metais Amerikoje prasidėjusi finansinė krizė paplito po pasaulį kaip užkratas.
Taigi, į tuos dalykus, kurie šiame straipsnyje nepaminėti, neišmanančiam iš vis nerekomenduoju lįsti, nes yra labai svarbu žinoti ką darai.
Geras pavyzdys yra žinomas Lietuvos verslininkas Antanas Bosas, kuris investavęs į su ekcijomis susietas ablegacijas prarado krūvą pinigų ir paskui ilgai bandė per teismus įrodyti, kad bankas jį suklaidino. O Tu, ar duosi į teismą banką?
Štai ir visi principai. O dabar pirmyn prie investavimo būdų.
Kur investuoti?
Čia pamėginsiu apžvelgti 8 investavimo būdus prieinamus paprastiems žmonėms ir nereikalaujančius didelio pinigų kiekio.
Tačiau investicinio draudimo ar pensijų kaupimo neaptarinėsiu, tai, mano nuomone, yra visai kitos sritys.
1) Indėlis
Buvo laikai, kai indėliai buvo rimta alternatyva kur laikyti pinigus. Padėjai į banką sau ramiai ir kapsi po 5% palūkanų kasmet. Dabar (2016 m.) tokie keisti laikai, kad retas bankas išdreba nors po 1%. Ką, bankams nereikia pinigų? Pasirodo, nereikia.
Bet visgi tai yra vienas saugiausių investavimo būdų, nes indėlius iki 100 000 eurų dydžio draudžia valstybė – tai reiškia, atgausi viską iki paskutinio cento. Jei turi didesnį indėlį – Tau šio straipsnio nereikia. O iš kur valstybė paims pinigų tuos indėlius gražinti? Yra įsteigta speciali įmonė kaupianti pinigus šiam tikslui ir jai pritrūktų pinigų tik jei bankrutuotų pakankamai daug bankų. Vien Snoro, Ūkio Banko ir mano kredito unijos jai užlaužti nepakako.
O kur tą indėlį laikyti geriau? Banke ar kredito unijoje? Žr. 1 principą – unijos moka didesnes palūkanas, bet yra rizikingesnės, nes palyginus su bankais yra mažytės įmonės. Galima pasinaudoti 4 principu ir pinigus išskaidyti – pusę į uniją, kad daugiau uždirbti, pusę į banką, kad būtų saugu.
Man visuomet patiko šis puslapis, kur galima palyginti visų Lietuvos bankų ir kredito unijų siūlomas palūkanas: indeliai.lt
2) Investiciniai fondai
Visi bankai siūlo galimybę investuoti į investicinius fondus. Tai yra paprasčiausias būdas kur nors padėti savo pinigus ir uždirbti daugiau nei indėlis.
Aišku, šitie fondai yra rizikingesni, jie svyruoja kartu su rinkomis – gali ir brangti, o gali ir nuvertėti. Be to bankui reikės mokėti komisinius. Bet jei nėra didžiulių kataklizmų, jie yra gana geras sprendimas.
Sudėtingiausia yra pasirinkti fondą. Kartais jų būna kelios rūšys: „Konservatyvus“, „Subalansuotas“ ir „Agresyvus“. Tačiau kartas būna devynios galybės visokiais mandrais „Europe Small Cap ex Russia“ pavadinimais. Geriausia yra užsirašyti nemokamai konsultacijai pačiame banke ir pasikalbėti su specialistu. Kiek esu buvęs – jie geri ir nepiktybiški, suteiks informacijos ir patars kaip rinktis. Aišku, pamėgins įtikinti įsigyti ir dar kokią paslaugą, bet toks jų darbas.
Kuo fondas labiau „Konservatyvus“, tuo jis saugesnis, bet mažiau galima uždirbti. Kuo labiau „Agresyvus“, tuo jis rizikingesnis, bet tuo daugiau galima uždirbti. (Žr. 1 principą)
Ir jei fondo pelningumas yra labai didelis – tai nedaug pasako apie ateitį, negalima rinktis fondo pagal pelningumą. Pirkti pelningą fondą, tai tarsi tikėtis, kad maišas iš kurio imi bulves yra begalinis ir bulvės jame nesibaigs. O gal ten teliko tik kelios sudžiūvusios bulvytės?
Kaip įsigyti fondų per konkretų banką, reikėtų klausti paties banko.
3) Akcijos
Investuotojai perka akcijas dėl dviejų priežasčių: visų pirma akcijas išleidusios įmonės vieną kartą per metus moka dividendus jų turėtojams, visų antra, akcijų kainos svyruoja ir investuotojas stengiasi uždirbti iš to svyravimo.
Tai va – akcijų kainos svyruoja ir gerokai stipriau nei fondai, todėl į jas lįsti patariama tik tiems, kas jau turi supratimą apie finansų rinkas (5 principas) ir gali sau leisti prarasti šiek tiek pinigų. Net ir tie dividendai negarantuoti.
Kadangi už akcijų pirkimus ir pardavimus reikia mokėti komisinius, investuoti visai mažomis sumomis neapsimoka, jeigu labai norisi tų dividendų, geriau pakaupti pinigus fonduose ir tik tada pradėti galvoti apie akcijas.
Kiek žinau, per visų bankų el. bankininkystės sistemas galima įsigyti akcijų. Kaip tiksliai tai padaryti reikia klausti paties banko.
4) Jungtinis (P2P) finansavimas
Čia yra labai naujas reiškinys, pirmoji Lietuvoje tokias paslaugas teikti pradėjusi įmonė atsidarė 2014 metais.
Principas toks – yra internetinė sistema per kurią investuotojai gali investuoti pinigus, o žmonės kuriems reikia pinigų – gauti paskolas. Taigi, tai yra greitųjų kreditų bendrovė skolinanti ne savo, bet investuotojų pinigus.
Lietuviškose svetainėse žadamas virš 20% pelningumas, bet tai yra lengvas melas. Tiesiog tos bendrovės veikia labai trumpai ir dar nesusidūrė su bankus jau seniai pjaunančia liga – negrąžintomis paskolomis. Ilgai veikiančios didelės užsienio bendrovės siūlo 5-7% pelningumą (2016 m. lendingclub.com ir prosper.com)
Tai va, čia irgi rizikinga, rizika atsiranda iš to, kad žmogelis pasiėmęs greitąjį kreditą nesugeba jo gražinti. Ir iš jo ką nors išsireikalauti nepadeda nei antstoliai, nei teismai, nes jis nieko neturi. Kadangi kiekvieno investuotojo pinigai išskaidomi daugeliui skolininkų, tai nebus katastrofa, bet vis vien, dalies pinigų gali tiesiog neatgauti.
Aš pats vieną tokią investavimo platformą (bondora.com) išbandžiau specialiai vardan šio straipsnio. Man patiko tai, kad galima investuoti pakankamai mažomis sumomis, kad ir po 5 eurus.
Kaip su rizika? Aišku, ji aukštesnė, nes didesnės palūkanos. (Žr. 1 principą)
Lietuvoje veikia tokios jungtinio finansavimo paslaugas teikiančios bendrovės:
- finbee.lt
- paskolukubas.lt
- savy.lt
- ir dar kelios mažesnės
Čia gan išsamus straipsnis apie visą šią sritį.
5) Daiktai ir nekilnojamas turtas
Neretai rimti investuotojai kalbantys iš blizgančių žurnalų ar pinigais kvepiančių knygų svaigsta apie investavimą į nekilnojamąjį turtą.
Esmė ta, kad nekilnojamasis turtas (butai, namai, pastatai) nuolatos brangsta, nebent įvyksta kokia krizė, bet po to vis tiek brangsta. Tačiau nekilnojamasis turtas yra visai netinkamas būdas investuoti paprastam žmogui, nes labai daug kainuoja.
Bet galima apsvarstyti investicijas į daiktus – tokius, kurių vertė su laiku nemažėja. Pavyzdžiui kokia nors monetų kolekcija. Girdėjau, kad dabar sovietinių automobilių modeliukai yra labai vertingi. Galbūt dar paveikslai. Pašto ženklai. Dar kas nors – jei daikto vertė auga, jis gali tapti investicija.
Bet tai tinka tik labai retais atvejais, tada ir tik tada, kai esame tų daiktų ekspertai (5 principas) ir galime gerai išsirinkti kuris eksponatas yra vertas dėmesio. Štai pažįstu vieną žmogų, kuris turi vertingų ir retų automobilių modeliukų kolekciją.
6) Verslas
Verslas taip pat yra investicija – labai rizikinga, tačiau jei pasiseka, gali būti labai pelninga.
Milijonus turintys žmonės kartais specialiai steigia kokius paprastus verslus vien tam, kad jų turimi milijonai negulėtų, nes indėlį dėti jiems ne lygis.
Kaip paprastas žmogus gali investuoti 50 eurų kas mėnesį į verslą? Bet kas yra verslas, kas uždirba pinigus. Galima kurti internetine parduotuvę, grįžtant iš atostogų prisipirkti kokių vietinių gėrybių ir parduoti grįžus, gaminti kokius nors rankų darbo saldainius, dar kokių dalykų prigalvoti.
Rizika, aišku, yra, laiko ir dėmesio reikalauja daug, bet vieną dieną koks nedidelis hobiu paremtas versliukas gali imti ir išaugti.
7) Valiuta
Na ir galų gale turime spekuliavimą valiutomis.
Aš jau buvau viena koja įlipęs į šį reikalą – jau turėjau prekybos programą, jau turėjau minimalias žinias reikalingas nepradanginti visų pinigų akimirksniu, tačiau taip ir nepradėjau.
Priežastis? Rizika tikrai yra didelė ir norint ją suvaldyti reikia tikrai aktyviai ir atsakingai su šita investicija dirbti. Man konsultantas lyg ir žadėjo 50% pelningumą (manau jis persistengė gražbyliaudamas, bet kas žino, gal pats tiek ir uždirbdavo), tačiau toks didelis pelningumas reiškia labai didelę riziką. Tiesiog nenorėjau skirti tiek laiko šiai veiklai.
O pradėti nelabai sudėtinga – atsisiunti Meta Trader, užsiregistruoji pas brokerį, įmeti į sąskaitą pinigų ir pradedi prekiauti. Bet prieš pradedant primygtinai siūlyčiau pasitreniruoti su netikrais pinigais ir ką nors pasiskaityti apie techninę analizę. Ir ne ką nors, o labai rimtai.
8) Stiklainis
Kiekvienas sutaupytas euras yra uždirbtas euras. Taigi, jeigu tiesiog paslepiame pinigus nuo savęs taip, kad jų neišleidžiame, tai jau irgi gera investicija. Aišku, pinigai laikui bėgant nuvertėja, nes prekės taigi brangsta, tačiau bent jau iš stiklainio pabėgti galimybių neturi.
Geriau jau pinigus dėti į stiklainį nei leisti kokiems vienkartiniams mažmožiams.
Kartais išgirstu tokį pokštą, kad pinigus reikia investuoti į save, tai yra valgyti ir gerti. Bet tokios investicijos rezultatas yra visiems žinomas ir lieka tualete.
Asmeninis tobulėjimas dažniau yra pramoga nei investicija – investicija yra tai, kas atsiperka. Pavyzdžiui nuėjau į mokymus už 50 eurų, o po to man pakėlė atlyginimą 10 eurų. Per penkis mėnesius investicija atsipirks. Bet jei nuėjau į seminarą už 100 eurų ir dėl to vieną savaitę tiesiog geriau jaučiuosi… tai su tuo ir sveikinu, bet tai jau ne straipsnio apie finansus tema.
Tikiuosi, kad visa tai perskaičius žodis investavimas bent jau neatrodys didelis baubas. Daugeliui žmonių 1 (indėliai) ir 2 (fondai) yra visiškai pakankami. Drąsesni gali rinktis dar 4 (jungtinis finansavimas). Labiau išmanantys jau gali mėginti ir 3 (akcijos). Labai drąsūs gali nerti į 7 (valiutos). Galbūt kam nors gims idėjų kaip savo veiklas paversti verslais (6) ar vertingų daiktų kolekcijomis (5). Bet jei užtenka ir stiklainio (8), tai nemėginsiu įtikinti priešingai – tik saugok jį nuo gaisro ir vagių.
Sėkmės investuojant!
Tai antrasis apyrimtis mano straipsnis apie pinigus ir finansus. Pirmąjį gali rasi štai čia. Dar yra ir trečias, toks labiau filosofinis.
Norintiems dar labiau pasigilinti į investavimo pradžiamokslį, rekomenduoju tinklaraščio investologija.lt straipsnius apie tai, kur investuoti 100, 1000 ar 10 000 eurų. Kaip įdomiai suskirstyta!