Šiame straipsnyje pasidalinsiu bendravimo filosofija, kuri padės „saugiais“ būdais susipažinti su gyvais žmonėmis ir rasti naujų draugų. Sakydamas „tikrų“ draugų turiu omenyje gyvus žmones, ne feisbuko anketas. Juk ne visi esame lengvai bendraujantys tauškaliai kalbinantys žmones tiesiog autobuse, ar ne?

Noras bendrauti yra neatsiejamas nuo žmogaus. Taip jau atsitiko, kad šitam gebėjimui bendrauti esame skolingi už daugelį savo kaip rūšies pasiekimų. Juk miestus pastatė, mašinas bei kompiuterius gamino ne pavieniai meistrai savo dirbtuvėse, bet didžiulės ir sudėtingos bendraujančių žmonių organizacijos!

Bendravimas ir buvimas socialiu yra mūsų rūšies savybė – gamtoje yra daugybė priešingų pavyzdžių.  Pavyzdžiui, aštuonkojai gyvena vieni nuo gimimo. Daugelis didžiųjų kačių (tigrai, leopardai) irgi gyvena po vieną, būriais laikosi tik tada, kai augina vaikus. Baltosios meškos taip pat ne itin džiaugiasi kitų baltųjų meškų kompanija, nesvarbu kaip gražiai jų būrys atrodo kokakolos reklamoje. O jau tie vienaragiai – tik po vieną! Tuo tarpu žmonės, kaip kokie šunys, ožkos ar avys natūraliai laikosi būriais.

Ir visgi yra žmonių, kuriems yra sunkiau bendrauti. Norisi, bet sunku. Norisi turėti draugų, bet baisu užkalbinti nepažįstamąjį. Norisi būti priimtam ir įvertintam, bet baisu atsistoti prieš kitus ir pasakyti savo vardą. Angliškoje literatūroje tai vadinama „social anxiety“, lietuviškas vertimas būtų „socialinis nerimas“.

Dabar (aš turiu omeny paskutinius šimtą metų) gyvename tokiais laikais, kai ryšį tarp žmonių vis labiau keičia technologija, gyvo bendravimo poreikis yra patenkinamas vis mažiau ir mažiau. Tie, kurie turi sunkumų bendraudami gauna vis mažiau ir mažiau progų išmokti to bendravimo. Jei anksčiau nesvarbu mėgsti bendrauti ar ne tekdavo visus reikalus spręsti akis į akį arba telefonu, tai dabar viską daro emeilas ir mesendžeris. Jei anksčiau vienintelis būdas turėti draugų būdavo leisti laiką būryje žmonių, tai dabar pakanka būti feisbuke ar instagrame, gauti dvidešimt širdučių ir jau gali jaustis lyg būtumei minioje.

Nors nesi.

Viena vertus – tai puiku, nes leidžia įgyti draugų net tiems, kurie priešingu atvejų niekaip jų neįgytų. Kita vertus – tikras gyvas fizinis bendravimas su žmonėmis visaip kaip teigiamai veikia psichiką, sveikatą (nelįsiu į detales, gyvo bendravimo nauda yra viena tų temų, kuria labai daug visko prirašyta) ir kitus gyvenimo aspektus.

Jei nori įgyti daugiau draugų nepaisant jokių savo įgimtų ar įgytų savybių, tokių kaip drovumas, bailumas ar panašiai, tai šis straipsnis gali padėti.

Kas blogai?

Blogai yra tai, kad dauguma patarimų apie draugų suradimą yra paremti tokiu durnu įsitikinimu, kad žmogus turi pasidaryti atviresnis, lengviau bendraujantis ir tik tada jis galės tų draugų surasti. Tarsi išmokimas bendrauti yra neatsiejamas nuo asmenybės pokyčio. „Va, aš buvau tylus ir nepastebimas, o dabar sugebu valandų valandas tuščiai pliurpti visokias nesąmones.“ Oho!

Dar mačiau ne vieną patarimą, kai aiškinama, kad draugų rasti galima ir stovint eilėje prie kasos ir autobuse ar netgi parke – tik užkalbink nepažįstamąjį ir viskas. Va su tuo užkalbinimu ir yra bėda – tas užkalbinimas yra toks aukštas barjeras, kad daugelis pradedančiųjų nesugeba jo iš pirmo karto peršokti ir iš vis metą šį reikalą.

Ir čia į sceną įžengia viena populiariausių visų laikų savipagalbos knygų, Deilo Karnegio „Kaip susirasti draugų ir daryti įtaką žmonėms“, kuri išrūkė iš amerikiečių bet kokį nuoširdumą ir dabar anie nuvažiavę į bet kokią kitą šalį stebisi: „Oho kokie čia nuoširdūs žmonės!“, nes Amerikoje nuoširdumo nerasi. Ta knyga puikiai mokina manipuliuoti kitais, tame jos nauda, to aš iš jos išmokau, tačiau norisi ir to nuoširdaus bendravimo, ar ne?

Viskas ima stotis į savo vietas, kai suprantame, kad gebėjimas bendrauti yra nesusijęs su asmenybe. Galbūt teko girdėti apie tokį psichologinį žmogaus tipą „intravertas“ – tai toks žmogus, kuris bendraudamas pavargsta, taigi, natūraliai to bendravimo vengia. Tačiau jie gali mokėti bendrauti puikiai, taip pat, kaip mes puikiai sugebame nuvažiuoti į darbą nežinodami kas tas V8 variklis, kaip sugebame pasidaryti valgyti ir nuo to savo maisto nenumirti nors nė neketiname išbandyti visų Beatos receptų. Bendravimas yra techninis įgūdis, kurį galima išmokti.

Dar paprasčiau pasidaro, kai suprantame, kad bendravimas yra ne tik malimas liežuviu. Juk dažnai norime būti su kitais žmonėmis ne todėl, kad norime kalbėti, bet todėl, kad tiesiog gera būti kartu. Kartu ką nors žiūrėti. Kartu ką  nors daryti. Kartu įveikti iššūkį. Kartu kurti. Kartu dirbti.

Ir panašu, kad išaiškėja du principai, kaip galima surasti draugų lengvai ir nelipant per save – juk taip ir turėtų būti.

A) Daryti ką nors kartu.

B) Patirti ką nors kartu.

Šie principai savaime sukurs progų sutikti daug naujų žmonių. Savaime sukurs daug progų kada nepažįstamą bus lengva užkalbinti. Na tikrai! Savaime suteiks temų pokalbiui. Ir savaime sukurs prielaidas, rasti tikrų draugų, „tikrų“ turint omenyje ne tik tai, kad jie bus gyvi, iš mėsos ir kaulų, bet ir tai, kad galbūt ateityje galėsime juos vadinti „tikrais draugais“!

Kokie tie konkretūs metodai?

1) Prisijunk prie bendruomenių

Čia paprasčiausia – tiesiog susirasti bendruomenę, kuri užsiima tuo, ką mėgsti ir prie jos prisijungti. Tai gali būti profesija – koks nors buhalterių klubas, rašytojų klubas; hobis – keliautojų klubas, filatelistų klubas; koks nors turimas dalykas – labradorų augintojų bendruomenė, Audi 100 vairuotojų klubas; ar kokia nors savanorių bendruomenė.  Iš karto rasi krūvą žmonių, su kuriais bus lengva rasti bendrą kalbą, nes visi turėsite bendrą pomėgį, lengva bus pristatyti save, nes visi vertins Tavo pasiekimus. Didelė tikimybė, kad ir bendrų „užklasinių“ veiklų netruks atsirasti!

Tik svarbu, kad ta bendruomenė neapsiribotų feisbuko grupe, turi būti gyvi susitikimai ir gyvos veiklos. Kur tokių ieškoti? Tai dažniausiai prasideda nuo feisbuko, bet tiesiog įvesk savo pomėgį į google ir, žiūrėk, gal atrasi ką nors.

Ir aš priklausau klubui, kurį kadaise atradau per google.

2) Mokykis naujų dalykų

Iš kur atsirado daugumos žmonių „seni draugai“? Iš mokyklos ir univero!

Taip pat labai paprasta – jeigu nori ko nors išmokti, užsirašyk į kursus. Visų pirma, rasi daugybę žmonių, kuriems įdomu tas pats kas įdomu Tau, visų antra, jau natūraliai bus daugybė veiklos, kurią bus galima daryti kartu su kitais žmonėmis, taigi – progos bendravimui garantuotos ir labai lengvai panaudojamos.

Tik žinoma, mokymasis taip pat turi būti gyvas – internetiniai kursai nesiskaito. Ir geriausia, kad bendravimas būtų svarbi mokymosi proceso dalis, kaip pavyzdžiui, kalbų kursuose, viešojo kalbėjimo užsiėmimuose. Įtariu, kad užsirašiusieji į jogos kursus neturi daug progų bendrauti, nebent daro kokius nors aptarimus ar refleksijas.

Nors ilgalaikių draugų po meditacijos kursų ir neįgijau (nes visgi užsiėmimų metu nebuvo galima bendrauti), tačiau paskutinę dieną buvo smagu pasikalbėti ir sužinoti, kiek daug visgi yra bendraminčių! O dar geriau paskui tuos žmones kitur gyvenime sutikti!

3) Dalyvauk renginiuose

Renginiai ne būtinai turi būti didžiuliai masiniai koncertai, šventės ar šokių vakarėliai. Gali būti bet kas, kas tik patinka. Yra gausybė mažyčių jaukių alternatyvios muzikos koncertėlių, daugybė viešų paskaitėlių, seminarėlių, praktinių užsiėmimėlių, pamokėlių, žygelių, ekskursijėlių. Vėlgi, feisbukas padės – žymėk „going“ ir eik.

Be jokios abejonės, geriausia, kad tuose renginiuose reikėtų daryti dalykus kartu, o ne tik sėdėti ir klausytis, tai gal, sakykim, muzikos koncertas ir nebus ta geriausia vieta megzti pažintims, jeigu nesiruoši ten nieko kalbinti. Bet gal Tau užtenka su bendraminčiais kartu tik pasėdėti?

Aš pats nuolatos ieškau žygių, būna labai smagu sutikti ten kituose renginiuose matytų žmonių!

4) Keliauk

Jei neturi įpratimo ir įgudimo keliauti, tai gali būti savaime baisu, bet jei jau žinai kaip, pabadyk keliauti savarankiškai. Tada tikrai nori nenori reikės susirasti transportą, nakvynę ir, galbūt, žmonių, kurie parodys kelią. Jei naudosiesi tokiomis paslaugomis kaip Couchsurfing, leidžiančiomis susirasti priimančius nakvoti žmones, tada iš vis nieko nereikės daryti – nauji draugai dygs patys kaip grybai!

Tiesa, kelionėje sutikti draugai, dažnai yra trumpalaikiai. Turi juos feisbuke, pasveikini su Songkranu, Ramadanu, Kalėdomis ar kitomis tarptautinėmis šventėmis, tuo viskas ir baigiasi.

5) Organizuok veiklas

Čia jau aukštėlesnis lygis, nes jei sunku bendrauti, tai greičiausiai ir organizuoti nieko neorganizuoji. Bet visgi kiek teko dirbti su renginių organizavimu, tai yra nepaprastai galingas būdas susipažinti su naujais bendraminčiais, patirti su jais labai daug naujų dalykų, mokytis vieniems iš kitų ir  pasiekti didelių tikslų. Bendravimas būna tiek natūralus ir integruotas, kad dėl jo visiškai nereikia sukti galvos!

Daugiausiai naudos iš organizuojamo renginio paprastai gauna ne jo dalyvis, bet organizatorius. Ir nebūtina organizuoti didžiulio renginio Litexpo rūmuose. Užtenka parašyti kokioje nors teminėje feisbuko grupėje: „Aš darysiu tą ir tą, tada ir tada, kas nori prisijungti?“ Gali pasakoti apie savo kelionę, kviesti visus į žygį, žiūrėti filmą, eiti į teatrą ar bet kur kitur. Svarbu, kad būtų įdomu Tau.

///

Visi šie būdai užmegzti pažintis ir rasti draugų akcentuoja veiklas. Tik pakankamai ilgai užsiimant bendromis veiklomis ateina toks momentais, kai su tais žmonėms pasidaro tiesiog gera būti ir tiek. Todėl neklausau tokių pasakymų, kad „su žmonėmis gera būti ir tiek“. Ne ne, su draugais gera būti ir tiek, o likusius žmones reik prisijaukinti, kad jie taptų draugais.

Be jokios abejonės, kiekybė nereiškia kokybės. Gali dalyvauti krūvoje įdomiausių festivalių ir seminarų, keistis kontaktais su šimtais žmonių, tačiau gali būti taip, kad nė vienas taip ir netaps tikru tikru draugu. Bet šio straipsnio metodai visgi sukuria labai daug prielaidų tokiems atsirasti. Labai daug.

Ir, galų gale, jeigu draugų pakanka, net jei tas vienintelis draugas yra šuo arba įsivaizduojamas draugas, viskas gerai. Gyvenimas vis vien privers anksčiau ar vėliau bendrauti. Geriau jau būti pasiruošus.