Kadaise, labai seniai buvau rimtai užsiėmęs muzikos kūrimu.

Muzika susidomėjau tada, kai man dar gilioje vaikystėje į rankas pakliuvo Žano Mišelio Žaro kasetė. Buvau tiesiog apžavėtas magiško skambesio kuris visiškai skyrėsi nuo tos roko ir popso birbalynės nuolatos girdimos per radiją. Ilgą laiką galvojau, kad man nepatinka visiškai jokia muzika, bet šita kasetė parodė, kad esu neteisus. Aš tiesiog dar neatradau tos muzikos, kuri man patinka.

Internetas padarė savo ir dabar muziką rasti bei skleisti labai lengva. Taigi, ir aš skleidžiu saviškę.

„Seku“ savo vaizduote ir kuriu tolimus fantastinius peizažus nuspalvintus netikėčiausiomis spalvomis. Lyg tai būtų planetos su seniai išnykusių ateivių civilizacijų pėdsakais. Šokinėju nuo vieno pasaulio prie kito, lyg regėčiau besikeičiančias skaidres, tačiau kiekviena skaidrė – tai detalus paveikslas.

Muzika rami, lėta, bet gili, masyvi, turinti daug žemų dažnių, kuriuos juokais vadinu „seisminėmis bangomis“. (Viename klube atliekant kūrinį gyvai dėl „seisminių bangų“ nuo sienos netgi atšoko tinko gabalas.) Čia nėra tikrų mušamųjų instrumentų, ritmo pojūtis kuriamas melodijomis ar įvairiais nežemiškais pulsuojančiais garsais. Toks ir buvo sumanymas – ritminga muzika be mušamųjų.

Jei klausysi visų kūrinių iš eilės, atkreipsi dėmesį, kaip jie pamažu keičiasi – pirmąsias kompozicijas sudėliojau maždaug prieš 15 metų, o kelios paskutinės yra visai šviežios. Galima sakyti, kad šis albumas tarsi atspindi asmenybės virsmą, vidinę kelionę.

 

Visą albumą galima parsisiųsti ir perklausyti albumo puslapyje angliškai arba tiesiog čia ↓.


Laikas – tai yra garso takelis filmui, kurį norėjau nupiešti. Jame išgirsi ir ataidinčius pirmykštės genties ritmus, ir didžiulio kosminio laivo girgždesį.

Polietilenas – lengvas ir lankstus kūrinys, kaip ir šis plastikas.

DNR – tik keturiomis skirtingomis molekulėmis yra užkoduoti visų mūsų gyvenimai, jų liūdesiai ir džiaugsmai! Pozityviai nusiteikusi muzika, kurioje mėginau su kuo mažiau garsų sukurti kuo gražesnį skambesį.

Σ (Sigma) – tai matematinis ženklas reiškiantis sumavimą. Kai viskas susumuota į krūvą – sudėtingiausius procesus sugebame nusakyti vienu skaičiumi. Dar vienas minimalistinis kūrinys.

Forma – iš pradžių buvo energija. Tada energija virto materija, o materija įgavo tam tikrą formą. Gilus ir masyvus kūrinys.

Fragmentai – neaprėpiami pasauliai mainosi prieš akis kaip skaidrės. Kiekviename iš jų norisi pasilikti ilgiau, bet neturime laiko, todėl judame toliau. Kompozicija sulipdyta iš daugelio taip ir nepabaigtų kūrinių.

Parabolė – kelionė prasideda kažkur aukštai, tada čiuožiame žemyn iki taško x=0, kuriame gali išgirsti visišką tylą. Tada vėl kopiame viršun.

Lašelio kritimas – lašelis krenta vis greičiau ir greičiau, kirsdamas atmosferos sluoksnius vieną po kito. Kartais atrodo – tuoj tuoj už ko nors užklius ir išsitaškys.

Spalvų rūkas – išplaukęs ir padrikas pasaulis, kurio beveik negalime matyti pro ryškiaspalvį rūką. Tik patys intensyviausi garsai prasibrauna iki mūsų ausų. Beje, šis kūrinys buvo įkvėptas atlikėjos Björk dainos „Vartai“.

 

Primenu, atsisiųsti galima štai čia.

Gero klausymo! Sek mano kaip atlikėjo naujienas feisbuke.