Valtininkas.lt yra tinklaraštis apie

pozityvią kasdienybės filosofiją neieškantiems pasiteisinimų

Jei sugebėjai perskaityti šį 5 ilgų žodžių sakinį, vadinasi mums pakeliui. Rašau tai, ką suprantu pats ir tai, kas pritaikoma kasdienybėje.

Ką reiškia pozityvi? Tai reiškia, kad mes ieškome to, kas padeda ir tuo naudojamės. Tai reiškia, kad mes neignoruojame to, kas kenkia, ir ieškome būdų tai išspręsti.

Kodėl kasdienybė? Todėl, kad mes gyvename kasdienybėje. Ji gali būti nuobodi, gali būti įdomi, bet kai kalbame apie „gyvenimą“, iš tiesų kalbame apie tai, ką veikiame kiekvieną dieną – „kasdienybę“. Tai gali būti veiklos, verslai, santykiai, sportas – bet kas, ką veikei šiandien. Mums rūpi, kaip mes gyvename ir ką veikiame, ar ne?

Ką reiškia filosofija? Filosofija tai ne koks sėdėjimas po medžiu ir pilstymas iš tuščio į kiaurą. Tai aprašytas veiksmų atlikimo būdas. Kaip Tu gyveni? Kokių principų laikaisi? Tai ir bus Tavo filosofija.

Kodėl neieškantiems? Psichologai sako, kad mes dalelytės ne- iš tiesų nepastebime. Taigi, šis tinklaraštis yra ieškantiems. Ieškantiems ko? Geresnių atsakymų. Koks atsakymas yra geresnis? Tas, kuris padeda kasdienybėje.

Kodėl pasiteisinimų? Todėl, kad nesiruošiu guosti ar užglaistyti savo ir Tavo trūkumų. Aš kalbu apie tai, kaip judėti pirmyn kasdienybėje, netgi turint visus savo trūkumus.

Virsmo aidas

Kadaise pradėjau rašyti vykdydamas dingusio gyvenimo džiaugsmo paieškas – galvojau, kad rašysiu apie gyvenimo džiaugsmą ir taip pačiam pavyks daugiau to džiaugsmo atrasti. Galų gale išvysčiau visą džiaugsmo teoriją, kurios esmė, kad gyvenimo džiaugsmas atrandamas negalvojant apie gyvenimo džiaugsmą. Ėmė atrodyti, kad tinklaraštis praranda prasmę ir nebėra apie ką rašyti.

Bet aš visko nemečiau, nusprendžiau kiek pakeisti kryptį, sugalvojau, kad rašysiu apie pasaulio sąrangą – analizuosiu pasaulio veikimo dėsnius ir ieškosiu būdų, kaip jais geriau pasinaudoti. Bet pasaulio dėsnių nėra tiek jau daug ir panašu, kad bent jau esminius aprašiau. Be to, viskas viskas jau yra parašyta, nes pasaulyje yra milijonas tinklaraščių rašančių tokiomis temomis, o Lietuvoje turbūt tūkstantis. Taigi, nauja kryptis labai labai greitai išsikvėpė.

Kurį laiką mąsčiau, ką veikti toliau, nes man tinklaraštis patinka, tačiau nebuvo temų apie ką rašyti. Pastebėjau, kad netgi skaityti tiek daug nereikia norint gyventi harmoningą gyvenimą – kur kas svarbiau praktika ir treniruotės. O ką praktikuoti, kaip treniruotis? Ir išvis, gera žinoti pasaulio veikimo dėsnius, tačiau ką daryti rytoj ryte iš ryto pramerkus akis? Kaip pritaikyti žinias? Kaip perkelti abstrakčias idėjas į veiksmus?

Taip kylant naujiems klausimams gimė nauja tinklaraščio kryptis. Teorijų ir filosofijų sąrašas neilgas, tačiau jų pritaikymo, perkėlimo į veiksmus, panaudojimo sprendimams priimti būdų sąrašas yra begalinis. Mintis, idėja, teorija, filosofija turi virsti veiksmu ir tada ji pakeis gyvenimą. Bet kaip gali atsirasti veiksmas, kol nėra minties? Vadinasi, mintys galinčios virsti veiksmais yra reikalingos.

Apie valtininką

Aš vadinu save valtininku. Mėgdavau girtis, kad gyvenu pasaulyje kokiame gyveni ir Tu. Kad mes susitinkame ir prasilenkiame gatvėje. Kad važiuojame tuo pačiu autobusu ir nesikalbame. Kad ant mūsų lyja tas pats lietus.

Bet valtininko profesija pavertė mane keistu veikėju, kuris gyvena dar keistesniame pasaulyje pilname šviesių galimybių, įdomių reiškinių ir gražių dalykų, kuris tuo pačiu yra pavojingas, purvinas ir šlykštus. Pasaulis nustojo būti pilkas arba tik juodas ir baltas. Dabar mes susitinkame ne tik autobuse, bet ir elektroninėje erdvėje – nuo tada, kai pradėjau rašyti, tinklaraštis tapo sąlyginai populiarus, man netgi yra tekę sutikti visiškai nepažįstamų žmonių kurie mane jau žino. Per visą tą laiką nugyventa šiek tiek gyvenimo, nueitas gabalas kelio, aš jau matau, kad imu iškristi iš bendro konteksto –  atrodo, pats savo gyvenimą pakeičiau nemažai . Gal ir Tu nori ką nors pakeisti?

Viskas kinta, nieko nėra pastovaus išskyrus pokytį. Tą sako verslininkai, tą sako išminčiai, tą sako fizikai.

Bet aš vis dar vadinu save valtininku, lyg turėčiau valtį ir plaukiočiau upe ar ežeru. Nors neturiu.

Vienu metu mano gyvenimas atrodė kupinas šviesos ir linksmumo. Atrodė, kad kiekviena diena laiko man paruošusi dovaną, kurią vis nekantraudavau išvynioti. Aš vis klausdavau savęs, „O kodėl taip yra, kad šiandiena yra kur kas geresnė už vakar dieną?“. Neklausdavau „ar geresnė“, klausdavau „kodėl geresnė“. Viskas atrodė taip gera ir smagu, su malonumu išgyvendavau kiekvieną akimirką tiesiog čia ir dabar, visos manęs tykojusios kančios atrodė skirtos vien tam, kad ko nors išmokčiau ir dėl to patirčiau dar daugiau džiaugsmo.

Tačiau gyvenimo vaga nėra tiesi – ji sukinėjasi į visas puses ir bando išmušti iš įprasto ritmo. Ir vieną dieną aš supratau, kad to paties klausimo sau užduoti nebegaliu. Pajutau, kaip grimztu į juodą klampią bedugnę, kuri atima jėgas, sunaikina norus, ištrina svajones. Taip grimzdau kurį laiką, man norėjosi susitraukti į tašką ir išnykti be pėdsako. Jei būčiau emocingas, galbūt norėčiau šaukti ar verkti, griauti visą kas aplinkui, bet aš mėgstu tylą.

Vieną dieną, sėdėdamas po stalu ir gailėdamasis savęs, aš nusprendžiau veikti. Savo mintyse pasigaminti valtį, lipti į ją ir susigražinti savo gyvenimo džiaugsmą! Tikra paieškų ekspedicija! Kelionė į save ir tuo pačiu kelionė per pasaulį. Lyg ir žinojau į kur noriu išplaukti – ten, kur baigiasi bedugnė ir prasideda šviesa, bet neturėjau supratimo, kaip ten patekti.

Per tą laiką kol keliavau sukaupiau nemažai įvairių minčių, idėjų, patirčių. Radau atsakymų į įvairius kamuojančius klausimus. Įgijau daug naujų įgūdžių. Sutikau daug naujų žmonių, keliaujančių ta pačia kryptimi, keliaujančių priešingon pusėn ar išvis klajojančių šen bei ten. Galų gale pati kelionė mane tiek įtraukė, kad aš užsimiršau ir pradžioje nedavę ramybės klausimai nustojo rūpėti. Nerimas dėl pranykusio gyvenimo džiaugsmo ištirpo kasdienybės veiklose.

Tačiau seniesiems klausimams pasimiršus kilo naujų. Man ėmė rūpėti, o kaip veikia pasaulis, kokie dėsniai valdo žmonių ir daiktų likimą? Ką reikia jame daryti? Kas metus? Kas mėnesį? Kas dieną? Dabar? Vieni žmonės vadina tai dvasingumu, kiti tobulėjimu, treti augimu, bet man tai yra gyvenimo filosofija. Todėl ėmiau vadinti save filosofu, nes nesu dvasingas (mėginu išvis su dvasiomis nebendrauti), kažin ar  tobulėju (nebūtinai kiekvienas pokytis yra į gerą) ar augu (kaip tik stengiuosi visko mažinti).

Nesu nei vegetaras, nei žaliavalgis, net ne abstinentas (tik nerūkau ir negeriu kavos). Ir neužsiimu joga (nors darau mankštas). O keisti pasaulio visai nesiruošiu, jis man patinka, aš tik plaukioju su savo valtimi nuo vieno kranto prie kito, juos tyrinėdamas.

Šis tinklaraštis neskirtas pakeisti pasaulį, mane ar Tave. Jis yra kelionės dalis.

Jis leis man pasidalinti tais atsakymais, kuriuos jau sužinojau pakeliui. Leis pasidalinti tuo, ką pamačiau plaukiodamas savo valtimi aplinkui. Galbūt yra daugiau tokių žmonių, nežinančių, ką daryti toliau, laukiančių, kol juos kas nors perkels į kurį nors kitą šio pasaulio krantą. Galbūt yra daugiau keliaujančių ir ieškančių, klausinėjančių kiekvieno praeivio.

Aš kviečiu Tave į kitą krantą. Nebūtina plaukti aplink pasaulį.

Kodėl valtininkas?

Todėl, kad valtininkas yra tyrinėtojas. Jis keliauja nuo vieno kranto prie kito, pamato vis naujas žemes. Aš irgi esu tyrinėtojas, stebintis mane supantį pasaulį ir pasaulį esantį manyje.

Valtininko transporto priemonė yra nedidelė ir lengva, neskirta pasiekti šiaurės ašigalį ar apiplaukti pasaulį. Aš taip pat nesiekiu pakeisti pasaulio ar rekordų jame.

Valtininkas į savo valtį gali priimti ir kitus žmones, plukdyti juos iš vieno kranto į kitą. Aš taip pat noriu dalintis savo atradimais ir išradimais, padėti žmonėms judėti šiame pasaulyje.

Valtininkas atėjo iš Hermano Hesse knygos „Sidharta“. Atėjo, ir pasiliko ilgam.

Misija

Kelti žmones į kitą krantą ir taip padėti pamatyti tai, ką jiems reikia pamatyti.

Iš nežinojimo kranto į žinojimo krantą.
Iš žinojimo kranto į nežinojimo krantą.
Iš logikos ir intelekto kranto į jausmų ir intuicijos krantą.
Iš jausmų ir intuicijos kranto į logikos ir intelekto krantą.
Iš ramybės kranto į žaižaruojančių idėjų krantą.
Iš žaižaruojančių idėjų kranto į ramybės krantą.

Svarbu, kad tai būtų kitas krantas. Juk jei šis krantas ne Tavo – reikia judėti į kitą. O jei Tavo – tik iš kitos pusės pamatysi pilną vaizdą.

Vizija

Aš svajojau apie tai, kad vieną dieną tinklaraščio skaitytojai uždavinės man klausimus iš visų gyvenimo sričių, o aš jiems duosiu vertingus atsakymus. (Tarsi ta moteriškė iš filmo „Dviračių vagys“) Kadaise mėginau šią viziją įgyvendinti tiesiogiai ir kviečiau skaitytojus klausti – klauskit, klauskit! Bet žmonės patys klausia retai. Galbūt jie žino savo atsakymus, galbūt nežino, ko nežino, o gal nedrįsta prabilti.

Vėliau sugalvojau, kad mano vizija bus paprastesnė – tiesiog būsiu naudingas žmonėms. Jei jie patys neužduoda klausimų – nesvarbu, toliau pats kelsiu klausimus visiems aktualiomis temomis ir rašysiu atsakymus. Bet netrukus pajutau, tarsi pardavinėčiau sielą – ėmiau lįsti į sritis, kurios nors ir aktualios – man mažai įdomios arba jose labai mažai išmanau.

Po to vizija vėl tapo savanaudiška: norėjau, kad ši svetainė būtų vieta, kurioje galėčiau dalintis man svarbiomis mintimis bei idėjomis ir sulaukti grįžtamojo ryšio, užmegzti abipusį ryšį su Lietuvos žmonėmis ir daryti poveikį visuomenei.

Vertybės

Ieškojimas ir atradimas
Aš esu kelionėje ir ieškau atsakymų. Ieškau, o kai atrandu, fiksuoju čia. Nepripažįstu sėdėjimo vietoje ir verkšlenimo – jeigu blogai, vadinasi reikia keltis ir ieškoti sprendimo.

Išsikalbėjimas kartais taip pat yra sprendimas.

Minimalizmas arba paprastumas arba funkcinis požiūris
Stengiuosi nenaudoti to, kas nereikalinga, nedaryti to, kas neatneša naudos nei man nei kitiems. Vieni tai vadina minimalizmu, kiti – paprastumu, treti – funkcionalumu. Aš taip ir nesugebėjau apsispręsti dėl pavadinimo.

Stengiuosi atsikratyti balasto, kad valtis būtų lengvesnė.

Harmonija, pusiausvyra, holistinis požiūris
Stengiuosi nepamiršti, kad viskas tarpusavyje susiję ir joks dalykas nėra uždara, su išore jokių ryšių neturinti sistema. Tarp visų gyvenimo sričių turi būti harmonija, tarp vidinio ir išorinio pasaulio turi nusistovėti pusiausvyra. Priešingu atveju gyvenimas ims strigti.

Pozityvumas
Aš esu pozityvumo ambasadorius. Aš suprantu, kad mes gyvename netobulame ir purviname pasaulyje, bet nesiūlau žvelgti į jį pro rožinius akinius. Aš siūlau judėti į priekį, nepaisant mus supančio blogio ir purvo. Tai, mano nuomone, ir yra pozityvumas.

Nuoširdumas
Viskas, ką rašau yra nuoširdu. „Valtininkas“ nėra vaidmuo, kurį aš vaidinu, kai sėdu rašyti, tai nėra kaukė, už kurios pasislepiu. „Valtininkas“ yra metafora, kuri leidžia man lengviau įsijausti į tai, ką darau. Tikiu, kad „valtininkas“ taps metafora, kuri padės įsijausti ir skaitytojui.

Logika
Vengiu bet kokio misticizmo ar nekvestionuojamų dogmų. Jei kalbu apie religinius dalykus, tai tik todėl, kad jie turi prasmę rašinio kontekste, jei nesiremiu racionaliu protu, tai tik todėl, kad tai turi prasmę rašinio kontekste. Visa, ką rašau, stengiuosi paremti logika – prielaidomis ir iš jų išplaukiančiomis išvadomis. Jei mano prielaidos neteisingos, neteisingos ir išvados.

Logika buvo mano mėgiamiausia paskaita universitete.

Struktūra

Tinklaraščio turinys suskirstytas į keturias rubrikas: Klausimai, Pasiplaukiojimai, Klausimėliai ir Paveiksliukai

Klausimai
Savo kelionėje pastebėjau, kad klausimai turi didžiulę galią. Tai lyg koncentruotos išminties lazeris perpjaunantis pusiau kalną, užstojantį žinojimo saulę, ar bent jau pragręžiantis skylę jame. Uždavus klausimą tarsi atsiveria nauja neištyrinėta teritoriją, protas pradeda automatiškai ieškoti atsakymo ir pastebėti užuominas. Aplankius šią teritoriją, pamatome, kad už jos plyti dar didesni neatrasti plotai. Taip ir į klausimą atsakius, kylą daug naujų klausimų. Taigi, klausimas yra labai galinga priemonė, padedanti mums judėti pirmyn.

Dėl to tinklaraščiui parinkau klausimo formatą. Esu įsitikinęs, kad geriau atsakinėti į konkretų klausimą, nei žerti daug apibendrintų įžvalgų.

Pasiplaukiojimai
Šioje rubrikoje aš rašau apie pasiplaukiojimus su valtimi – aplankytas vietas ir pamatytus dalykus. Ne, tai ne kelionių skiltis (nors yra ir jų), tai yra metafora reiškianti mano atliktus veiksmus, eksperimentus, pastebėtus pasaulio dėsningumus, taip pat ir kitų žmomių patirtis.

Klausimėliai
Jei visgi skaitytojai užduoda man įdomų klausimą ir aš manau, kad jis gali būti įdomus ne tik mudviem, aš dalinuosi juo šioje rubrikoje. Kartais klausimai būna apie mane asmeniškai, kartais apie filosofiją. Čia atsakymai kiek trumpesni nei Klausimų rubrikoje, dažnai pritaikyti prie klausiančiojo situacijos.

Paveiksliukai
Aš mėgstu piešti ir kartais piešiu paveiksliukus perteikiančius kokią nors trumpą mintį. Paprastai dalinuosi jais feisbuke, tačiau įkeliu ir čia, kad nepasimestų katinukų ar mėmių sraute.

Įtaka

Prisipažįstu, kas man daro įtaką.

Visų pirma tai yra rytų filosofija, kuria žavėjausi jau seniai, nuo pat vaikystės, tačiau giliau tyrinėti pradėjau tik 2013 metais. Man patinka jos holistinis požiūris į visas gyvenimo sritis, harmonija tarp kūno, proto ir sielos, pusiausvyros išlaikymas tarp savęs, bendruomenės, gamtos ir netgi, turbūt, fizikos dėsnių.

Šešis metus studijavau ekonomiką, taigi jos įtaka man taip pat didžiulė. Skirtingai, nei daugelis galvoja, tai nėra mokslas apie pinigus. Tai yra mokslas apie žmogaus elgesį, tiesiog jis turi matavimo vienetą – pinigus.

Septynerius metus dirbau versle ir su verslininkais, ir man paliko didelį įspūdį, kaip šie žmonės suvaldo didžiules įmones. Aš visą laiką galvojau – jeigu žmonės taiko metodikas, kad suvaldyti verslus, tai kodėl negalima pritaikyti metodikos ir suvaldyti gyvenimo?

Įtakos man turi ir šiuolaikinės modernios saviugdos teorijos. Esu perskaitęs keletą gerų ir keletą blogų knygų šia tema. Mane trikdo tai, kad dažnai jos būna fragmentiškos (kalba tik apie vieną sritį: kaip pasiekti sėkmę versle, kaip sukurti harmoningus santykius, kaip keliauti aplink pasaulį ir pan.) arba amerikoniškos (kalba apie tai, kaip tipinis energijos perteklių turintis amerikonas turėtų sustoti ir pakvėpuoti). O man priešingai – norisi holistinio požiūrio ir patarimų, kaip gauti energijos.

Bendraukime

Kviečiu sekti mane facebook paskyroje – ten įkeliu visas naujienas iš savo tinklaraščio ir kartais dalinuosi vertingais rašiniais iš kitų tinklaraščių.

Kviečiu rašyti man laiškus. Su klausimais, ar šiaip, paplepėti. Visuomet atsakau, tik gal ne tą pačią dieną.

Kviečiu prisijungti prie facebook Klausimų ir Palaikymo Grupės. Jeigu nori ko nors paklausti arba paprašyti palaikymo vykdant vieną ar kitą asmeninį eksperimentą – ten yra tam puiki vieta.

Kviečiu prenumeruoti tinklaraščio straipsnius el. paštu. Kai tik bus naujas straipsnis – atsiųsiu jį į Tavo pašto dėžutę. Taip pat šiuo būdu sužinosi apie numatomus renginius, kai tokių bus, ir gausi kitų privilegijų, kai tik bus proga jų suteikti.

Apie mane asmeniškai

Mano vardas Martynas.
Dažniausiai gyvenu Vilniuje.
Studijavau ekonomiką Vilniaus Universitete.
Dirbau finansų analitiko darbą įvairiose įmonėse.
Mėgstu analizuoti, rašyti, piešti, skaityti, keliones, žygius, kiną, muziką ir užsienio kalbas.

Daugiau informacijos apie mane nerasi, bet į draugus pakviesti galėsi mano asmeninėje facebook paskyroje. Nesu ten aktyvus, nes yra kur kas įdomesnių veiklų. Savo profilyje valtininko straipsnių neįkėlinėju, nes juk ne visiems mano draugams tai įdomu.

Malonios kelionės!

Gero vėjo!

Ramių bangų!

Šiuo metu naujų straipsnių nerašau, bet jei čia užklydai tik neseniai, pasimėgauk sukauptu archyvu:
>> skaityti straipsnius <<