Šį albumą pavadinčiau ritmo impresionizmu, kuomet mušamieji kuria ne tik ritmo pojūtį, bet ir visą nuotaiką.

Vaikystėje, pamenu, susirinkdavau visas plastmasines, skardines ir medines dėžutes, daužydavau  jas šaukštais ir dainuodavau „Atėjo katinas!“. Kodėl būtent tai? Nepamenu! Tačiau tas noras mušti būgnus buvo įrašytas manyje nuo mažų dienų, kai tik atsirado galimybė kurti muziką kompiuteriu, surinkau visus garsus skambančius kaip plastmasė, skarda, medis ir pradėjau kurti.

Man nepatinka, kai mušamieji atlieka vien tik metronomo funkcijas, net roko grupes labiausiai mėgstu tas, kurių lyderiai yra būgnininkai (pvz. Magma, 高円寺百景). Man norisi, kad mušamieji kurtų tėkmės pojūtį, netgi melodiją, o muzikos greitis būtų nusakomas ne bumpsėjimų per minutę skaičiumi, bet pojūčiu. Dėl to ir vadinu šią muziką ritmo impresionizmu.

Beje, visos šitos plastmasės su alternatyvia muzika nepažįstamam žmogui gali skambėti keistai. Juk yra kam nepriimtina metalo muzika, tai plastmasės muzika irgi gali būti kam nors nepriimtina. Visus čia esančius kūrinius sukūriau maždaug prieš 15 metų, o paviešinu tik dabar. Ir kaip visada – kiekviena muzikėlė turi nupieštą iliustraciją ir trumpą aprašymą.

Atėjo katinas!

Visą albumą galima parsisiųsti ir perklausyti albumo puslapyje angliškai arba tiesiog čia ↓.


Lanksti plastmasė – o kas būtų, jei pamėginčiau sukurti muzikos kūrinį, kuris būtų tvirtas ir masyvus, tačiau skambėtų kaip … plastmasė? Niekada nemėgau metalo.

Abstraktus modelis – o kas būtų, jei pamėginčiau sukurti abstrakčią mušamųjų partiją, kuri būtų suvokiama labiau kaip muzikos fonas, nei ritmo nešėjas?

Akimirka – o kas būtų, jei pamėginčiau sukurti labai sudėtingą kompoziciją, prarandančią bet kokį ritmo pojūtį, nuolatos pertraukiančią ir išblaškančią pačią save? Šito ritmo suvokti neįmanoma, nes taip padaryta tyčia. Intensyviausia šio albumo akimirka.

Aš tave apsupu – o kas būtų, jei pamėginčiau sukurti labai intensyvų ritmą, kad jame visiškai pasimestų atskiri bumbtelėjimai ir jis susilietų į vientisą skubantį srautą. Beje, viršuje girdimas ryškus nešantis ritmas yra įkvėptas Eurovizijos dainų.

Papildymas – papildau gyvenimą dar viena intensyvia akimirka.

Ekspozicija – o kas būtų, jei ritmas būtų nuobodžiai lėtas, bet vis tiek kurtų kintančio intensyvumo nuotaiką?

Kosmose – ir dar viena intensyvi gyvenimo akimirka.

Pirmyn! – liepė mokytojas – o kas būtų, jeigu ne ritmingas bumpsėjimas būtų tas dalykas, kuris vestų klausytoją per kūrinį, tačiau pasikartojančio teksto prasmė? Net ne pati kartojama frazė, nes kiekvieną kartą ji būtų pasakoma skirtingai, o tik jos prasmė?

Primenu, atsisiųsti galima štai čia.

Gero klausymo! Sek mano kaip atlikėjo naujienas feisbuke.