Kas per velnio išmislas yra meditacija? Susidorojimas su mitais.
Ar teko girdėti apie tokį dalyką kaip meditacija? O gal netgi teko pamėginti? Jei girdėjai, bet nemėginai – šis straipsnis kaip tik Tau. Meditacija mūsuose yra apipinta mistika ir įvairiais mitais, kurių dalį aš pamėginsiu paneigti. Meditacija yra naudinga praktika, norisi ją reabilituoti iš misticizmo pančių. Jei vis gi mėginai ir jau žinai kas tai yra – vis tiek gali paskaityti ir sukritikuoti maniškes, ar pridėti savo įžvalgų.
Meditacija – kas tai?
Pirmas dalykas, kuris šauna į galvą išgirdus šį žodį yra žmogus (tailando vienuolis oranžiniais rūbais, ar Buda garbanotais plaukais, ar šiaip koks indas) sėdintis lotoso pozoje, užsimerkęs ir galvojantis apie kokius nors dalykus taip stipriai, kad nebereaguoja į aplinką. Arba kas nors panašaus. Antras dalykas šaunantis į galvą yra budizmas, induizmas, harė krišna, dangiška šviesa, dvasios ir kūno atsiskyrimas ir visa puokštė kitokių vienais ar kitais keliais į Tavo galvą atėjusių asociacijų.
Aš pamėginsiu prasklaidyti neaiškių asociacijų debesį ir įnešti šiek tiek konkretumo. Aš medituoju beveik kasdien jau kelis metus, vieną kartą netgi buvau 10 dienų trukmės meditacijos stovykloje, kur meditavau po 10 valandų per dieną. Visą šį straipsnį rašau ne iš kokio nors analitinio intereso, o todėl, kad pajutau naudą ir noriu apie ją papasakoti. (Labiausiai meditacijos nauda pasijunta nustojus tai daryti – tiesiog matai, kad viskas darosi vis blogiau ir nebesupranti kaip kadaise galėjai su tokia padrika galva gyventi – šis komentaras pridėtas praėjus 3 metams po straipsnio paskelbio.)
Taigi, apie sportą. Sportas yra bet kokia fizinio kūno veikla, kuomet mes laviname jo jėgą, ištvermę, lankstumą ar dar ką nors. Prie ko čia sportas? Ogi turime kūną ir norime, kad jis būtų stipresnis, ištvermingesnis, lankstesnis ir taip toliau, todėl darome daug įvairių pratimų, kurie kūnui suteikia šias savybes. Darome atsispaudimus, atsilenkimus, bėgiojame, šokinėjame ir panašiai. Turime ir smegenis (loginį mąstymą). Norime, kad jos gebėtų daugiau atsiminti, analizuoti problemas, priimti sprendimus. Todėl darome daug įvairių pratimų, kurie joms suteikia šias savybes. Sprendžiame sudoku, mokomės universitetuose ir panašiai.
Ir pagaliau turime protą (dėmesį). Norime, kad jis gebėtų greitai koncentruotis, nesiblaškytų, įžvelgtų paslėptas galimybes. Todėl darome daug įvairių pratimų, kurie dėmesiui suteikia šias savybes. Štai tie pratimai ir vadinasi meditacija. Taip jau sutapo, kad dažniausiai yra medituojama sėdint ir užsimerkus, bet tai nėra būtina.
Pagaliau, gimtsa apibrėžimas:
Meditacija – tai proto koncentravimo, pusiausvyros išlaikymo ir kitų proto savybių ugdymo treniruotės.
Susidorojimas su mitais.
Kadangi straipsnio tikslas yra susidoroti su meditaciją supančiais mitais, iš karto einu prie reikalo.
Aš nesiruošiu įtikinėti, kad meditacija yra gerai ar blogai, aš noriu tiesiog geriau paaiškinti kas tai yra, kad galėtum savarankiškai priimti sprendimą kas Tau naudinga ir ką Tu nori toliau daryti. Kaip ne kiekvienas sportuoja, taip ne kiekvienas ir medituos.
Atkreipk dėmesį į mano pozityvų susidorojimo su mitais stilių. Aš pirma paaiškinu kaip viskas yra, o tik tada pasakau kokiam mitui tai taikoma.
Susidorojimas 1: Meditacija yra proto treniruotė
Taip jau atsitiko, kad ši proto treniruotė buvo labiausiai ištobulinta senovės Indijoje. Buvo atrasta, kaip reikia tai daryti, kaip reikia sėdėti, koks yra poveikis. Buvo prikurta daug įvairių metodikų, jos tobulintos, grynintos.
Taip jau atsitiko, kad daugiausiai šioje srityje nuveikęs žmogus (tikras meditacijos Pitagoras, Da Vinčis, Einšteinas) buvo indas Sidharta Gautama, kurį tamsūs anų laikų žmonės vėliau sudievino, pristatė jo skulptūrų ir pavadino jį Buda. (Nors, drįsčiau spėti, kad saviakai vadindavo jį Sidu). Jie pavertė meditaciją religine apeiga ir dabar mums atrodo, kad meditavimas yra ne kas kita kaip budizmo išpažinimas.
Bet juk krikščioniška malda taip pat yra proto koncentravimo pratimas, tačiau labai paprastas ir nesudėtingas, be to nukreiptas vien religiniams tikslams. Sėdėdami paskaitoje universitete taip pat laviname gebėjimą ilgai išbūti susikoncentravę į vieną objektą (sudoku galvosūkį) ir nesileisti būti blaškomi. Bet melsdamiesi Dievui ar sėdėdami universitete netampame nei Induizmo, nei Budizmo išpažinėjais. Lygiai taip mes galime medituoti valandų valandas, o po to ramiai sau eiti į bažnyčią – vienas kitam niekaip neprieštarauja.
Taigi – meditacija nėra religinė apeiga, tai yra tiesiog proto sportas.
Susidorojimas 2: Meditacijos metu dirbama su proto reakcijomis ir jame kuriamomis asociacijomis
Juk kai nesugebame susikoncentruoti į sudoku galvosūkį, tai nė kiek nemenkina mūsų loginio mąstymo gebėjimų, tačiau galvosūkio vis tiek nepavyks išspręsti – dėstytojo burbėjimas vis išmuša iš vėžių. Tas pats ir ofisiniame darbe – ar galėsi gerai ir greitai atlikti užduotį, jeigu Tau nuolatos, kas penkias minutes vis kils noras pasitikrinti elektroninį paštą?
Taigi, išmokini protą nereaguoti į dalykus, į kuriuos nereikia ar nenori reaguoti ir džiaugiesi išaugusiu produktyvumu.
Ir Tau nepadeda nei dangiškoji Brahmos šviesa, nei kosmoso vartai atsiveria, nei pažvelgi į sielos gelmę, nei išledi astralinį kūną pasiganyti.
Tačiau, turiu pripažinti, kad yra tokių meditacijos technikų, kurių tikslas ir rezultatas yra dangiškos šviesos, ryšys su kosmosu ar susiderinimas su pirmapradėmis vibracijomis. Kokia iš to nauda, aš nesuprantu, bet kiekvienas gali išbandyti ką tik nori.
Taip jau yra, kad meditacijos metu, kai protas ypatingai sukoncentruotas, tokia būsena daug kam yra keista ir neįprasta. Smegenys pojūčius jaučia ypatingai ir galima visko prisigalvoti. Galima sau įsiteigti ar taip interpretuoti, kad šilto kraujo atitekėjimas į pirštų galiukus, kuris gerai susikoncentravus nesunkiai pajuntamas yra ne kas kita, kaip Krišnos prisilietimas. Bet juk Krišna nei širdies darbą reguliuoja, nei kapiliarus pirštuose vedžiojo kaip koks santechnikas.
Taigi – meditacija nebūtinai yra ezoterinė praktika, tai yra tiesiog proto sportas.
P.S. Kartą po ilgo meditavimo mačiau ryškias šviesas. Nesureikšminu šios patirties.
Susidorojimas 3: Meditacijos metu dirbama su smegenimis ir visa likusia nervų sistema
Kaip jau minėjau, meditacijos metu yra dirbama su protu. O kas yra protas? Iš ko jis susideda? Manyčiau, kad iš galvos smegenų, stuburo smegenų ir visos likusios nervų sistemos. Tepataiso mane tie, kas išmano biologiją.
Tai kaip gali meditacija vadintis dvasinė praktika, jeigu dirbame su fizinio kūno dalimis? Prie ko čia siela? Palieku šį klausimą atvirą, nes jis labai priklauso nuo to, kaip apibrėšime kas yra siela. Bent jau kol kas, aš šio iššūkio nesiimsiu.
Taigi – meditacija, tai ne dvasinė praktika, tai yra proto praktika.
Susidorojimas 4: Meditacijos metu išmokstama adekvačiai reaguoti į mintis
Jei susikoncentruosi ir įdėmiai pažvelgsi į savo protą, pamatysi, kad jis pilnas minčių. Mintys dūzgia kaip uodų būrys, trukdo daryti tai ką nori daryti, o kai bandai nors vieną tų minčių pagauti ir apžiūrėti, jos visos atsitraukia ir išsisklaido kaip debesis.
Kaip jau minėjau, meditacijos metu mokomasi nereaguoti į tai į ką reaguoti nereikia, kitaip tariant išlaikyti proto pusiausvyrą. Galima išmokti nereaguoti ir į mintis kaip į kokius išorinius trukdžius.
Taigi – meditacija nėra būsena be minčių, tai yra darbas su mintimis.
Šį mitą pasigavę žmonės labai nusivilia, kai pamėgina medituoti ir jiems nepavyksta per pirmas penkias minutes pasiekti būsenos be minčių ir tada „pradėti iš tikrųjų medituoti“. Kai nepavyksta kelis kartus iš eilės jie meta šitą praktiką ir daugiau nebando. Čia tas pats lyg pirmą kartą nuėjus į štanginę kelti 300 kilogramų (ar apskritai tiek įmanoma iškelti?). Pirmą kartą nuėjus į dailės pamokėlę nutapyti 3D paveikslą (ar apskritai tai įmanoma?).
Šis mitas yra labai žalingas, nes atbaido nuo praktikos tuos žmones, kurie jau yra linkę pabandyti ir jau bando. Galbūt meditacijos meistrai gyvenantys Indijoje ir medituojantis po 5 valandas kas dieną 50 metų iš eilės ir sugeba per 5 minutes pasiekti būseną be minčių, bet ne tai yra tikslas. Tikslas yra koncentracija ir pusiausvyra, nesiblaškymas.
Susidorojimas 5: Meditacijai tinka beveik bet kokia sėdėjimo poza
Meditaciniam sėdėjimui keliami reikalavimai:
- Negulėti ir nesėdėti pusiau gulomis, nes tada gali užmigti.
- Sėdėti tiesia nugara, nes nuo ilgesnio sėdėjimo nejudant ji gali paskausti.
- Sėdėti stabilioje padėtyje. Nes nepavyks išsėdėti pakankamai ilgai, jeigu reiks nuolatos galvoti kaip nenugriūti. Be to nestabilioje padėtyje nepavyks atsipalaiduoti, kas yra svarbu.
- Nejudėti. Nes judesys išblaško protą. Galima medituoti ir judesyje, bet jei jau sėdamės, tai sėdamės tam, kad nejudėti ir sukoncentruoti protą ypatingai stipriai.
Kur joga? Lotoso poza? Asanos? Nėra čia jų, nėra. Bet jei nori ir pavyksta, galima ir ant galvos stovint medituoti. Visai būtų logikos – daugiau kraujo atitekėtų į smegenis ir gal pavyktų dar labiau susikoncentruoti?
Taigi – medituojant nebūtina sėdėti lotoso pozoje. Galima sėdėti ir ant kėdės.
P.S. Sėdint ant žemės (iš tikrųjų ant pagalvėlės) ir sukryžiavus kojas po savimi – ilgai išsėdėti yra lengviausia. Be to, tokia padėtis gerina laikyseną.
Susidorojimas 6: Poveikis ir efektas jaučiami po meditacijos
Meditacijos metu galima jausti skausmus kojose ar nugaroje atsirandančius nuo ilgo sėdėjimo, nuobodulį nuo nuolatinio to paties veiksmo kartojimo ar tiesiog varginantį minčių triukšmą galvoje.
Kartais galima pamatyti visokias šviesas, pajausti per kūną tekančias vibracijas ar sielos ir kūno atsiskyrimą.
Bet tie nemalonūs pojūčiai neturėtų trukdyti, o tie malonūs pojūčiai nėra meditacijos tikslas. Meditacijos tikslas yra sugebėti susikoncentruoti ir išlaikyti proto pusiausvyrą kasdieniame gyvenime.
Paskambino piktas viršininkas ir apšaukė? Vienu metu reikia padaryti 20 skubių darbų? Per vieną naktį reikia pasiruošti 5 egzaminams? Apsupo nepatenkinti klientai? Štai tokiose situacijose juntama meditacijos nauda.
Taigi – meditacija nėra malonumų procedūra, tai yra treniruotė skirta palengvinti kasdienį gyvenimą.
Susidorojimas 7: Medituoti reikia nuolatos – tada jaučiamas stipriausias efektas
Sudalyvavus 10 dienų meditacijos kursuose jaučiamas efektas yra gana stiprus, tačiau jis nuolatos silpsta, norint jį išlaikyti reikia medituoti kas dieną. Maža vertės tame, jei kartą pamedituosi tris valandas be pertraukos. Daug vertės tame, kad nuolat medituosi po penkioliką minučių.
Taigi – meditacija nėra vienkartinė patirtis, tai yra nuolatinė praktika.
Susidorojimas 8: Yra daugybė meditacijos rūšių
Jeigu išgirstum pasiūlymą: „eime pasportuoti“, ar sutiktum? Gal pagalvotum: „O taip, aš tikrai norėčiau pabėgioti!“, o gal: „Tikrai ne pro šalį būtų štangą pakyloti!“, arba: „Taip, tikrai, jau seniai nevažinėjau riedučiais!“. O kaip reaguotum, jei sužinotum, kad pašnekovas turėjo omenyje šokinėjimą per šokdynę?
Tas pats ir su meditacija. „Eime medituoti“ gali reikšti „eime sukalbėti keletą mantrų“, „eime stebėti kvėpavimo“, „eime pasiklausyti paukščių čiulbėjimo“ ar net „eime užsiimti joga“. Meditacijų yra daug skirtingų ir net ne visos atitiks tai, ką aš čia aprašiau. Tik saugokis bendravimo su dvasiomis ar dievais, jos gali būti žalingos protui.
Taigi – meditacija nėra vienas konkretus veiksmas, tai daugybę praktikų apibendrinantis žodis.
Susidorojimas 9: Jei trūksta laiko meditacijai, vadinasi reikia pradėti medituoti
Meditacijos dėka protas sugeba geriau susikoncentruoti ir išlikti pusiausvyras stresinėse situacijose. Todėl meditaciją įvaldžiusio žmogaus produktyvumas yra gerokai didesnis nei paprasto mirtingojo. Tam, kas skundžiasi, kad turi daugybę darbų ar projektų ir nespėja jų visų padaryti, meditacija yra vaistas nr.1. Paskirk nors 15 minučių kas dieną ir stebėk kaip didėja sprendimo priėmimo greitis, trumpėja streso būsenos laikas, trumpėja laikas per kurį protas susikoncentruoja ir ilgėja laikas kurį protas išbūna susikoncentrąvęs. 15 minučių prarasi, bet išloši valandą.
Taigi – laikas paskirtas meditacijai nereiškia, kad teks padaryti mažiau darbų, meditacija reiškia, kad pavyks padaryti daugiau darbų.
Tiek žinių šiandieną
Meditacija – kad ir kokia paprasta būtų, veikia sudėtingai, tačiau neabejotinai pagerina žmogaus gyvenimą. Galėčiau apie tai ištisą knygą prirašyti. Tačiau gerbiu ribotą Tavo laiką ir kol kas apsiriboju susidorojimu su mitais.
Kitame straipsnyje aš pasakoju kokias žinau meditacijų metodikas ir ką reikia žinoti norint pradėti medituoti. Dar yra straipsniukas apie metodiką nuo kurios pradėjau aš pats.
O čia labai išsamus straipsnis apie meditacijos naudą su labai daug nuorodų į mokslinius tyrimus. Juk kai kam reikia įrodymų prieš pabandant.
O čia – rimto psichologo patirtis medituojant. Kritinio mąstymo ten bus labai daug.
Sėkmės!