Ką sužinotum apie žmonių pasaulį, jei vienintelis žinių šaltinis būtų televizijos programa? Kaip atrodytų pasaulis, jei apie jį pasakotų televizorius?

Jei ateiviai pagautų žmonių siunčiamus signalus, pirmieji vaizdai, kuriuos jie pamatytų, būtų televizijos transliacijos.

Neilgas kaip muilo operos serija apsakymas atskleidžia šią nematytą, bet kas dieną matomą žmonijos pusę. Apsakymas parašytas seniai, kai daugelis televizorių vis dar buvo kineskopiniai, todėl šiuolaikinei feisbuko kartai gali pasirodyti keistokas, kaip Kafkos „Metamorfozės“. Skirtumas tas, kad televizorius yra gerokai nuobodesnis personažas, nes negali net vaikščioti. Kafkos vabalas pratūnojo uždarytas kambaryje, bet nors ropinėjo sienomis!

Galbūt apsakymas šiek tiek siejasi su Vytautės Žilinskaitės „Robotas ir peteliškė“, tačiau čia nebus peteliškės.

„Jis ir pats jautėsi kvailos žmonių sistemos sraigteliu. Pats savo ekrane matė, kad televiziją žiūrintys žmonės yra liūdnesni, nei tie, kurie jos nežiūri.“

Linkiu gerai praleisti laiką skaitant ir nenuklysti į bereikalingus apmąstymus, kaip padarome skaitydami A. Kamiu „Nuopolį“. Bet, turbūt, nepavyks. Apimtis – apie 14 000 žodžių. (Ilgas, galintis atsibosti straipsnis yra apie 3 000 žodžių).

SKAITYTI

Jei patiko arba nepatiko, kviečiu pasidalinti komentarais puslapio apačioje. Jei kas skaitė ką nors panašaus, irgi būtų įdomu sužinoti.

Jei labai patiko – kviečiu dalintis facebook platformoje, arba tiesiog persiunčiant nuorodą į šį puslapį: https://www.valtininkas.lt/televizorius ‎

televizorius