Galbūt Tau atrodo, kad šis klausimas yra banalus, visiškai nuvalkiotas ir daugybę kartų atsakytas? O gal kaip tik tai yra tas esminis klausimas į kurį visi bando atsakyti, bet taip niekas iki šios dienos galutinio atsakymo pateikti ir nesugebėjo? O gal į jį iš vis neverta atsakinėti, gal yra svarbesnių dalykų?

Taip, jis nuvalkiotas. Tačiau tai yra fundamentalus klausimas nuo kurio kaip tik ir reikia pradėti rašyti tokį tinklaraštį kaip šis. Atsakydamas į šitą klausimą aš apibrėžiu kas ta prasmė. Ir jei kada kils klausimas ar veiksmas X yra prasmingas, mes jau žinosime kaip pamatuoti.

Gal į jį jau šimtą kartų atsakyta, bet mums nereikia šimto atsakymų, reikia išsirinkti ir apsibrėžti tą vienintelį, kuris lydės mus toliau, nebūtinai patį teisingiausią, bet tą, kuris mums priimtinas.

Taigi, arčiau reikalo.

Kad atsakyti į tokį sudėtingą klausimą reikalinga suprasti apie ką eina kalba. Ar gali be užsikirtimo šauti atsakymą kas yra gyvenimas ir kas yra prasmė? Aš tai ne. Todėl turiu apibrėžti šias sąvokas, kad paskui nereikėtų ginčytis ir leistis į filosofinius apmąstymus – „gyvenimas yra kaip rožės lapas virpantis vėjyje“? Ne. Pas mus viskas logiška.

Žmogaus gyvenimas yra laiko tarpas nuo gyvybės užsimezgimo momento iki mirties momento. Kada yra gyvybės užsimezgimo momentas teatsako į šį klausimą medikai. Tačiau mes žinosime bent jau tai, kad iš motinos įsčių į šį pasaulį atėjęs vaikas jau tikrai gyvena. Patogumo dėlei priimkime prielaidą, kad gyvenimas prasideda gimimu, o baigiasi mirtimi.

Visiškai neketinu svarstyti kas yra gyvenimas apskritai, nepririšdamas jo prie konkretaus žmogaus, nes manau, kad gyvenimas be žmogaus neegzistuoja. Kai tik žmogus gimsta – gyvenimas prasideda automatiškai, nereikia nieko daryti. Ir kai žmogus miršta, gyvenimas nutrūksta. Nepaisant viso žmogaus palikimo – meno kūrinių, įkurtų verslų, nuotraukų, prisiminimų kitų žmonių galvose, gyvenimas nutrūksta.

Kaip matote, nepripažįstu tokių svaičiojimų, kaip „gyvenimas tai kova“ ar „gyvenimas tai sapnas“ ir panašių. Gyvenimas yra laiko tarpas, jis matuojamas minutėmis, sekundėmis ir metais. Tokie dalykai, kaip „no-life“, „gyvenimo ir darbo balansas“ (angl. work-life balance) su mūsų teorija nesiderina. No-life, tai ne kas kita, kaip laikas po fizinės mirties arba prieš fizinį gimimą (jokiu būdu ne laikas praleistas prie kompiuterio nebendraujant su žmonėmis). Gyvenimo ir darbo balansas neįmanomas, nes tikrai nėra taip (bent jau aš nemačiau), kad atėjęs į darbą žmogus numirtų ir negyventų, o darbo pabaigoje prisikeltų. Tai va kas tas gyvenimas.

O kas yra prasmė? Prasmė, atsiranda tada, kai mes galime palyginti „su“ ir „be“. Jei norime sužinoti kokia yra, sakykim, elektros lemputės prasmė, tai palyginkim pasaulį su elektros lempute ir be elektros lemputės. Yra skirtumas? Na, su elektros lempute šviesiau. Štai ta šviesa ir yra elektros lemputės prasmė. Lygiai taip pat galima išsiaiškinti bet kurio kito daikto prasmę – palyginti pasaulį „su“ ir „be“. Kokia mobilaus telefono prasmė? „Maximos“ prasmė? Pinigų, meilės, pykčio, draugystės prasmė?

Gali pažaisti – paimk vieną dalyką, kurio prasmę nori išsiaiškinti ir pabandyk įsivaizduoti, kad jo nebėra. Kas pasikeitė? Ko nebegali daryti? Ką reikėtų daryti kitaip? O gal kaip tik turi daugiau laisvės? Jei atsakei į šiuos klausimus – sveikinu, radai prasmę!

Grįžkime prie elektros lemputės ir paklauskime Afrikoje gyvenančio tigro, kokia jos prasmė. Kas būtų kitaip, jei jos nebūtų? Jei mums pasiseks ir užtaikysime ant intelektualaus bei pavalgiusio tigro, jis su malonumu atsakys:

– Was ist das? (vertimas iš Afrikos tigrų kalbos: Aš nežinau kas tai yra, ar negalėtumėte paaiškinti?)

Taigi, Afrikos tigrui elektros lemputė jokios tiesioginės ir aiškios prasmės neturi. Buvo, nebuvo – jokio skirtumo. Na žinoma, mes galėtume atrasti ryšį – juk tam, kad paimti iš jo interviu, mes turėjome sėsti į džipą ir tris dienas važiuoti per dykumas ir džiungles link jo namų, pasišviesdami ne kuo kitu, o elektros lemputėmis. Jei nebūtų elektros lemputės, nebūtume paėmę iš tigro interviu.

Visa tai atskleidžia, kad prasmė kiekvienam skirtinga. Tai kas vienam prasminga, kitam beprasmiška, tai kas vienam gera, kitam bloga. Dėl to klausimas „Kokia gyvenimo prasmė?“ atsiduria aklavietėje. Prieš tai mes turime atsakyti į klausimą – prasmė kam?

Patogumo dėlei suskaidysime viską kas yra į tris dalis – tai patsai žmogus, apie kurio gyvenimą kalbame, visi kiti žmonės ir visas likęs pasaulis. Dėmesio! Jeigu skaidytume kitaip – gautume ir šiek tiek kitokius atsakymus.

Ir dar viena pastabėlė. Retai kada būna, kad prasmė yra arba nėra. Prasmė išsidėsto skalėje nuo labai teigiamos, link labai neigiamos. Sakysime, kad Stalino ar Hitlerio gyvenimo prasmė buvo labai neigiama, o Gandžio arba Dalai Lamos labai teigiama. Juk negalime sakyti, kad Stalino gyvenimas buvo beprasmis: jeigu pasaulis būtų be Stalino – jis būtų visiškai kitoks.

Štai jums atsakymai!

Kokia žmogaus gyvenimo prasmė pačiam žmogui? Tai priklauso nuo to, ką tas žmogus daro. Jeigu jo veiksmai jam pačiam vienu ar kitu būdu kenkia, tai ta prasmė neigiama. Jei jo veiksmai jam daro geriau, prasmė teigiama. Taigi, jei žmogus pats daro, kad jam būtų gerai, tai jo gyvenimas yra prasmingas. Kada žmogui gerai? Kai jis laimingas, džiaugiasi gyvenimu, kad ir kokios to priežastys būtų. Iš čia seka pirmoji išvada:

Žmogaus gyvenimo prasmė yra būti laimingam ir džiaugtis gyvenimu.

Kokia žmogaus gyvenimo prasmė visiems kitiems žmonėms? Tai lygiai taip pat priklauso nuo to, ką žmogus daro. Jeigu jo veiksmų dėka yra geriau kitiems žmonėms, vadinasi prasmė teigiama. Kada kitiems žmonės yra geriau? Kai jie gauna ką nors vertingo (nebūtinai materialaus, pvz. meilės). Čia turime antrąją išvadą:

Žmogaus gyvenimo prasmė yra duoti ką nors vertingo kitiems.

Kokia žmogaus gyvenimo prasmė pasauliui? Kaip ir ankstesniu atveju, žmogus turi duoti ką nors vertingo pasauliui. O kas pasauliui yra vertinga? Pasaulis nuolatos vystosi ir juda į priekį, jame nuolatos atsiranda kas nors nauja. Kažkada pasaulį sudarė tik žvaigždės ir galaktikos, vėliau atsirado planetos, vėliau atsirado gyvybė, žmonės, žmonės sukūrė kompasą, telefoną, kompiuterį ir taip toliau. (teatleidžia man astronomai už nenuoseklumą). Taigi, pasauliui yra vertinga viskas, kas prisideda prie judėjimo į priekį, jo vystymosi, naujų dalykų atsiradimo. Žmogus prisideda prie pasaulio vystymosi jį tobulindamas, kurdamas naujus dalykus. Kad tai galėtų padaryti jis turi tobulėti ir pats – išmokti naujų dalykų, įgyti naujų patirčių. Štai čia trečioji išvada:

Žmogaus gyvenimo prasmė yra tobulėjimas ir kūryba.

Sveikinu, Tu sužinojai kokia yra gyvenimo prasmė pagal valtininką. Kas Tau iš to?

Visų pirma, dabar gali matuoti, kiek kiekvienas veiksmas Tavo gyvenime yra prasmingas. Jei kada kils klausimas daryti ką nors ar ne, bent jau galėsi pasakyti ar turi prasmės tai ką ketini daryti. Jei reikės rinktis iš kelių veiksmų – žinosi, kaip išsirinkti patį prasmingiausią (arba kaip tik – mažiausiai prasmingą).

Padarykime tokį pratimą, įvertinkimie skalėje nuo -3 iki +3 kelis veiksmus:

Pusvalandis feisbuke?

Gyvenimo džiaugsmas: +1
Vertybė kitiems: (nagi įkelsiu juokingas fotkes iš 9gag) +1
Tobulėjimas ir kūryba: (Žmogau, Tu džiovini savo smegenis! Atsiprašau už pamokslą!) -1

Pusvalandis sporto salėje?

Gyvenimo džiaugsmas: +1
Vertybė kitiems: (Savo pavyzdžiu įkvėpsiu kitus, arba būsiu stiprus ir galėsiu padėti ką nors panešti.) +1
Tobulėjimas ir kūryba: (Turiu omeny fizinį tobulėjimą.) +2

Pusvalandis savanorystės?

Gyvenimo džiaugsmas: +1
Vertybė kitiems: +3
Tobulėjimas ir kūryba: +2

Kas surinko daugiausiai taškų? Ką pasirinktum Tu? Ar taškai padeda pasirinkti?

Antra, Tu supratai (labai labai labai tikiuosi kad supratai), kad gyvenimo prasmė atsiranda tada, kai atlieki kokius nors veiksmus. Kol nepadarai jokio veiksmo, tol nėra skirtumo gyveni Tu ar ne.

Iš to seka, kad net jei įkelsi daug daug nuotraukų iš 9gag į feisbuką, tavo gyvenimas jau bus prasmingesnis, už absoliučiai nieko neveikimą. Tačiau gali pasirinkti ir ką nors prasmingesnio. Sprendi Tu.

Na ir trečia, to paties žmogaus gyvenimo prasmė kiekvienam atrodo skirtingai. Priklauso nuo to, kokią jie mato vertę to žmogaus gyvenime. Vieniems Napoleonas yra plėšikas ir užkariautojas, kitiems – genialus karo vadas, tretiems – Napoleono kodekso kūrėjas. Vieniems Steve Jobsas buvo šlykštus viršininkas, kitiems – iPhone kūrėjas, tretiems – verslo inovatorius.
Todėl tai, ką įvairūs dalykai reiškia Tau yra tik Tavo. Tu gali apie tai papasakoti, gali išklausyti kitus, bet šiuo atveju ginče teisybė negims, nes absoliučios teisybės nėra.

Aš nesakau, kad būtinai reikia elgtis prasmingai, aš sakau, kad mes galime sužinoti ar elgiamės prasmingai ir patiems nuspręsti elgtis prasmingiau arba mažiau prasmingai. Prasmė nėra būtina sąlyga gyvenimo džiaugsmui, užtai gyvenimo džiaugsmas yra viena sudedamųjų jos dalių.

Įsivertinimas

Štai parašiau aš straipsnį. Kokia to prasmė?

Gyvenimo džiaugsmas – man patinka rašyti, taigi mėgavausi kiekvienu klaviatūros paspaudimu.

Vertybė kitiems – aš pasidalinau savo įžvalgomis apie pasaulį su kitais, kadangi tai ką rašau vertinga man, tikiu bus vertinga ir kitiems.

Tobulėjimas ir kūryba – pirmasis straipsnis tinklaraštyje yra tobulėjimas, nes niekada to ankščiau nedariau, visiškai nauja patirtis. Na ir žinoma, tai yra kūryba, juk prirašiau šitiek teksto :)

Prasminga, manau.