Jei jau skaitai šį straipsnį, visai gali būti, kad ieškai atsakymų į klausimus apie gyvenimą ir vis nerandi, todėl skaitai toliau – straipsnius, knygas, žurnalus, tinklaraščius, vaikštai į seminarus. Bet to galutinio atskymo vis nėra. Galbūt šis straipsnis Tau padės.

Aš pastebėjau veną dėsningumą – atsakymai kartojasi. Nuo senovės kinų iki šiuolaikinių amerikiečių, nuo pamokymų kaip mylėti artimą savo iki pamokymų kaip užsidirbti milijoną. Nuo dievybėmis apgyvendintų legendų iki intenetu platinamų pdf knygų. Atsakymai kartojasi. Gyvenimo principų sąrašas yra jau seniai aiškus ir žinomas.

Taigi, Tu viską jau žinai, visus gyvenimo principus. Jeigu skaitysi toliau, rasi vėl tą patį, tik parašyta kitais žodžiais.

Bet aš manau, kad žmonės kaip skaito taip ir skaitys, vėl ir vėl apie tą patį. O kiti, tokie kaip aš, rašo ir rašys, vis tą patį ką kiti ir taip parašė.

Taigi, tiesos akimirka – tolėliau aš išvardinsiu man žinomus esminius principus. Jeigu visa kas parašyta perkeltum į savo gyvenimą, tai galėtų būti paskutinis straipsnis, kurį užtektų perskaityti ir niekam nieko nebereiktų rašyti.

Bet nebus – ir aš paaiškinsiu kodėl.

Kam reikia kartoti tą patį?

Kyla visai logiškas klausimas – tai jeigu gyvenimo principų sąrašas yra aiškus, tai gal užtenka vieną, bet gerą knygą perskaityti ir tuo viskas baigiasi? Ir kam dar ką nors rašyti? Kam reikia šio tinklaraščio?

Išvardinsiu keturias priežastis kodėl rašytojų ir skaitytojų vis dar yra ir bus ilgai:

1. Žmonės nesupranta, kas parašyta

Ne visi principai yra paprasti ir akivaizdūs, juos paaiškinti tekstu gali būti sudėtinga. O suprasti tą tekstą teisingai – tuo labiau.

Štai pavyzdžiui kinų išminčiaus Lao Dzė knyga apie Dao. Skaitau keturis tos knygos vertimus ir vietomis jie perteikia gana skirtingas mintis. Tai ką gi norėjo pasakyti Lao Dzė? Lieka iki galo neaišku. Reikia skaityti toliau. O galbūt mokytis kiniškai ir skaityti originalą.

Kitas puikus pavyzdys yra Biblija. Jėzus turėjo puikių gabumų įkvėpti ir uždegti minias savo kalbomis, tačiau neturėjo gabumų aiškiai visko paaiškinti. Kiekvieną kartą mokiniams uždavus kokį nors klausimą, jis vis stebėdavosi, kaip jie iki šiol nesupranta. Paskui tie nesuprantantys mokiniai skleidė tikėjimą toliau. Užtenka perskaityti keturias evangelijas (kurios pačios tą patį nupasakoja skirtingai) ir palyginti su apaštalų laiškais. Jei evanglijos kupinos meile grįstų Jėzaus pamokslų, tai laiškuose – dogmatiški apaštalų pateikiami pamokslai. Štai kaip meilės religija išvirto į agresyvią prieš kitatikius nukreiptą sektą.

Arba mums sako: „Jeigu darysi gerą kitiems, pateksi į dangų!“ Kur tas dangus? Ten gi vien tik debesys ir nėra oro. Pasakyta teisybė, tik ji įvilkta į mitologinį rūbą, reikia rimtai išstudijuoti tą mitologiją kad suprasti.

Vertimai, esmės nesuprantančių žmonių perpasakojimai, mitologinės terminijos naudojimas iškraipo norėtas perteikti mintis. Kartais pasakotojas nesugeba paaiškinti. O kartais klausytojas išgirsti.

Todėl rašytojai rašo vėl. Tam, kad pagaliau susiteminti viską savo galvoje ir suprasti patiems. Arba tam, kad pagaliau aiškiai paaiškinti kitiems.

Juk visatos principai yra nustatyti visatos kalba, o paaiškinti bandome visomis žmogiškosiomis.

2. Žmonės pamiršta, kas parašyta

Nors principų nėra daug, tačiau niekas niekada neprivertė iškalti jų mintinai. Todėl mes turime užsilikusių keistų iškaltų dalykų iš mokyklos (koks nors eilėraštis, chemijos ar matematikos formulė, fizikos dėsnis), kuriuos galim pasakyti prikelti vidurnaktį, o va principai, kuriuos iš tikrųjų kartais tenka taikyti staigiai ir nepasiruošus, jie guli kažkur pamiršti.

Žinoma, iškalus juos mintinai naudos bus nedaug, bet reikia sau juos vis priminti, ne veltui sakoma, kad kartojimas yra mokslų motina. Štai kodėl indai kartoja mantras, o krikščionys ir musulmonai maldas, verslo įmonės apsibrėžia misijas, kurias užsirašo visur kur tik įmanoma, o kareiviai gieda šalies himną, reikia to ar nelabai.

Gyvenimo principų nedaug, reikia jų tik nepamiršti.

Ir kartais geriau perskaityti kelias knygas apie tą patį, nei kartoti vieną ir tą pačią, nes, kartojant tą pačią prasmė išsitrina ir lieka tik mechaniškai kartojamas tekstas. Skaitant įvairius šaltinius – tekstas išsitrina ir lieka tik mintis.

Bet iš vis geriausia perrašyti ką supratai savais žodžiais. (Tą aš dabar ir darau)

3. Žmonės netaiko to, kas parašyta

Visų pirma žmonės nežino, kaip abstrakčią idėją taikyti gyvenime. Tau sako „Nebijok!“. Kaip tai padaryti?

Tekstuose, kad ir kokie jie būtų šventi, viskas skamba gana paprastai, o kai reikia imti ir pritaikyti tada tiesiog nebeaišku. Paskaitai traipsnį apie rūkymo žalą ir pagalvoji: „Va kaip iš tikrųjų rūkymas kenkia! Spaudžiu like! O dabar einu parūkyti.“ Gerai žinoti žalą, bet apie tai, kokius žingsnius žengti, kad iš tiesų mesti, reikia ieškotis kito straipsnio.

Tas kitas straipsnis gali pateikti instrukciją ką daryti pažingsniui. (Instrukciją kaip pozityviai mąstyti mėginau kurti ČIA, kaip medituoti ČIA ir kaip anksti keltis iš ryto ČIA) Arba jis gali motyvuoti, įžiebti norą siekti to apie ką rašoma, žengti pirmąjį žingsnį. (Pavyzdžiui pradėti sportuoti, mylėti artimą, daryti gerą ir tt.)

Nes juk kartais žinai, ką reikia daryti, bet vis yra priežasčių kodėl nedarai. O kartais reikia abiejų dalykų – ir instrukcijos, ir motyvacijos.

Tačiau ne visos instrukcijos veda tiesiai į numatytą tikslą. Ne visos instrukcijos tinka visiems žmonėms. Motyvacija taip pat vienus motyvuoja, kitų ne. (Apie nemotyvuojančią motyvaciją rašiau ČIA)

Todėl tenka skaityti tol, kol pavyksta rasti Tau asmeniškai tinkančią instrukciją arba Tave asmeniškai motyvuojantį tekstą (ar paveiksliuką).

4. Žmonės netiki tuo, kas parašyta

Žmonės netiki, nes nesupranta. (Žr. 1 punktą).

Žmonės netiki, nes tai prieštarauja jų įsitikinimams, haliucinacijoms užvaldžiusioms jų protus. Kaip gali gauti naudos sau, darydamas gerą kitiems? Juk reikia daryti gerą sau! Kaip gali gyventi klausydamas širdies balso? Juk reikia eiti dirbti ir užsidirbti maistui ir pastogei!

Arba žmonės netiki, nes netiki niekuo, yra aboliutūs skeptikai. Jie kritikuoja, aiškina kaip viskas blogai ir neteisinga, tačiau to savo „teisingo“ požiūrio iš vis neturi.

Todėl vėl ir vėl reikia rašyti, kad parodyti realiais pavyzdžiais iš gyvenimo – štai kaip veikia visatos dėsniai! Arba paaiškinti logiškai – štai kaip veikia visatos dėsniai! Arba subtiliai paveikti žmonių mintis meno ir mitologijos pagalba, kad patys suprastų – štai kaip veikia visatos dėsniai!

Gyvenimo principai

Kas tai per principai? Yra tam tikri dėsniai, nusakantys materijos ir energijos sąryšius (fizikos dėsniai), gyvosios ir negyvosios gamtos sąryšius (biologijos dėsniai), žmogaus minčių ir veiksmų sąryšius (psichologija). Šie dėsniai iš esmės nesikeitė jau keli tūkstančiai metų (o gal ir ilgiau).

Norėdami, kad gyvenimas būtų nesunkus, įdomus, prasmingas ir laimingas turime atsižvelgti į šiuos dėsnius (tai aš vadinu pusiausvyros principu, apie jį rašiau ČIA).

Jei neatsižvelgsime į šiuos dėsnius – plauksime prieš srovę. Kad ir kaip smagu būtų plaukti prieš srovę, bet toli nenuplauksi. Kad ir kaip norėtusi pakeisti dėsnius, bet dar nėra žmogaus pakeitusio kokį nors fizikos dėsnį ir, manau, nebus.

Taigi principai yra tiesiogiai išvesti iš dėsnių.

Pradedam

Būk čia ir dabar. Sako, kad visuomet reikia būti čia ir dabar, būti sąmoningam ir stebėti save. Lietuviai turi posakį: „galvok ką darai“.Tai reiškia: nedaryk nieko nesąmoningai. Anglai turi žodį „mindfullness“. Padaryk, kad Tavo protas „mind“ būtų užpildytas „full“ tuo ką darai dabar. Kinai turi hieroglifą 念. Padaryk, kad tavo širdis, dvasia 心 būtų dabarties momente 今.

Klausyk širdies balso. Galima pavadinti tai intuicija, nuojauta, dvasios šauksmu ar kaip tik Tau patinka. Aš tai vadinu harmonija (detaliau – ČIA). Dėl jos savipagalbos ir motyvacinė literatūra skanduoja „follow your passion!“, verslo knygos kalba apie sprendimų priėmimą remiantis nuojauta. „Follow your gut“ sako Jackas Welshas (baisiai kietas senis – ilgametis „General Electric“ vadovas).

Tik Tu gali suteikti savo gyvenimui prasmę. Nėra jokios iš anksto priskirtos prasmės ir veiksmų, kuriuos per gyvenimą būtina padaryti. Tik nuo Tavo atliekamų veiksmų priklauso Tavo gyvenimo prasmė. Jis gali būti beprasmis, o gali būti prasmingas, tereikia prisiimti atsakomybę už tai. Net nebūtina gyventi prasmingai – tik prisiimti atsakomybę ir nekaltinti kitų.

Išmintis yra viduje. Žmogus turi pats suprasti kaip veikia pasaulio dėsniai, nes jie sunkiai nusakomi žodžiais. Jokia knyga neįrašys į žmogaus protą suvokimo. Knyga gali tk pažadinti jau esančias mintis vedančias link suvokimo. Jei tai, kas čia parašyta sutaps su Tavo galvoje rusenančiomis mintimis, sakysi „koks protingas straipsnis!“, o jei rasi prieštaravimų – mano protingumu suabejosi. Dėl to joks tekstas ir jokia laimės formulė nėra universalūs.

Atsisakyk greitos naudos vardan ilgalaikės naudos. Dėl to visos religijos akcentuoja materialių turtų atsisakymą, kūno ir proto sutramdymą. O knygos apie karjerą pataria nesiekti greito atlygio – sutramadyti savo troškimus viską gauti čia ir dabar, dirbti dėl didesnio atlygio ateityje.

Paisyk pasaulio dėsnių. Turiu omenyje fizikos, biologijos, socialinius dėsnius, kurių negali pakeisti, tik jais pasinaudoti. Įvairiose religijose tie dėsniai vadinami Dao, Dhamma, Dievas. Tai vis tas pats pusiausvyros principas. Turėk omenyje, kad žmogaus nustatytos taisyklės pačios gali pažeisti pasaulio dėsnį, todėl norint išlaikyti pusiausvyrą, gali tekti jas laužyti. Jei nori kurti verslą, turi paisyti ekonomikos dėsnių – net nuo įstatymo galima išsisukti, bet jei žmonės nenorės pirkti, tik dėsniu pasinaudojant juos priversi.

Nesistenk nugalėti. Apie tai kalba Dao filosofija tvirtinanti, kad daryti reikia nedarant, kovoti nekovojant. Apie tai kalba derybų pradžiamokslis, tvirtinantis, kad reikia siekti naudos abiems pusėms. Apie tai kalba Jėzus Kristus, teigiantis, kad po smūgio reikia atsukti kitą žandą.

Dirbk su savo mintimis. Tai, apie ką galvoji nejučia ima reikštis Tavo veiksmuose, kalboje ir nejučia išsipildo. Todėl visose religijose kalba apie tyras mintis. Todėl visose religijose akcentuojamas žmogaus vidinis įvaizdis. Juk sako – dievas yra kiekviename iš mūsų. Kiekviename iš mūsų miega buda. Amerikoje apie tai ištisa knyga parašyta, vadinasi „Think and grow rich“. Kaip galvosi, taip ir nutiks.

Tikėk. Tai labiausiai iškraipomas principas – ne dievu ar dogmomis reikia tikėti. Tikėti savimi ir pasauliu. Tikėti savo sėkme gyvenime. Tikėti principais kuriuos taikai. Tikėti veiksmais kuriuos atlieki.

Mylėk. Universalus principas, kuris suteikia daugiausiai laimės žmonėms. Mylėk save. Mylėk savo antrą pusę. Mylėk artimą. Mylėk nepažįstamą. O labiausiai už viską mylėk tuos, kurie daro tau blogą (čia aukščiausias lygis – meilės juodasis diržas).

Apsupk save įkvepinčiais žmonėmis. Lietuviai sako „Su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi“. Budistai sako „Mano pieglobstis yra bendruomenė“ (pali kalba – sangham saranam gacchami). Vakarų mokytojai nuo N. Hilo („Think and grow rich“ autorius) iki R. Kijosakio („Du tėčiai – turtingas ir vargšas“ autorius) akcentuoja tai kaip vieną svarbiausių principų – apsupti save tinkamais žmonėmis, galinčiais padėti Tau žengti pasirinktu keliu ar žengiančiais kartu.

Niekada nesustok. Nėra jokio galutinio žmogaus tobulėjimo taško, yra tik ėjimas savo pasiriktu keliu. Kelio įvaizdis dažnas visose rytų filosofijose. Vakaruose gi tvirtinama, kad nėra nieko pastovaus išskyrus pokyčius, o lyderis kiekvieną dieną turi iš naujo įrodyti, kad yra lyderis.

Viskas yra laikina. Memento mori (prisimink, kad mirsi). Viskas yra laikina ir nuolatos pranyksta. Daiktai lūžta, pūva, rūdyja, žmonės miršta, pinigai išleidžiami arba nuvertėja, prisiminimai išdyla, išsikraipo. Kartais sako – viskas yra tuštuma, tik mes patys prigalvojame pavadinimų ir sureikšminame tai, ko nebūtina sureikšminti.

Ir pagaliau prinipų principas:
Daryk gerą kitiems. Tai tiesus kelias į laimę gyvenime (kokie žmonės būna laimingi kai gali padėti kitiems!). Tai tiesus kelias į sėkmę versle (kiek pinigų žmonės pasiruošę pakloti už tai kas jiems iš tikrųjų padeda!). Tai tiesus kelias į harmoningus santykius. Dar geriau jei darysi gerą kitiems su džiaugsmu, nuoširdžiai. Iš vis geriausia, jei apskritai atsisakysi savojo „aš“ ir dirbsi tik kitų labui.

Išminties Olimpas?

Atrodo, tarsi aš viską jau žinau ir esu baisiai protingas. Bet dabar juk Tu irgi žinai, ar ne? Aš čia tiesiog surašiau tai, ką iki šiol perskaičiau knygose ir apibendrinau. Dabar skaitau toliau.

Skaitau, kad stiprinti tikėjimą šitais principais, nes tikint lengviau jais vadovautis.

Skaitau, kad geriau suprasti šiuos principus, nes suprantant lengviau jai vadovautis.

Skaitau, kad žinoti būdų kaip juos taikyti gyvenime.

Skaitau, kad nepamiršti jų.

Ieškok būdų perkelti šiuos dėsnius į savo kasdienius veiksmus ir savo širdį (vertybes, pasąmonę – vadink kaip Tau patogiau). Gana ieškoti naujų, geresnių dėsnių. Perkelk šituos ir žiūrėk kas bus. Spėju, kad Tau patiks.