Keturių Maestro de Revolver pamokos kurių užteks iki gyvenimo galo. Ne apie šaudymą.
Šis pasakojimas yra parašytas remiantis Rusijos žydų kilmės Čilės režisieriaus A. Chodorovskio filmo „El Topo“ (Kurmis), sukurto 1970 metais Meksikoje motyvais. Filmą mačiau seniai, detalių nebeprisiminsiu, o galiu ir supainioti. Bet keturių Maestro de Revolver pamokų nepamiršiu niekada.
Kaubojus vardu Kurmis keliauja per dykumą. Jis atvyksta į mažą miestelį, kurį valdo piktasis pulkininkas. Jis nugali pulkininką ir išgelbėja ilgai kalintą ir prievartautą merginą. Mergina jam sako „Kurmi, keliauk į dykumą ir nugalėk keturis Maestro de Revolver, tada būsi pats geriausias šaulys!“. „Betgi jie nenugalimi.“ – paprieštarauja Kurmis. Tačiau mergina pasinaudodama moteriškomis gudrybėmis jį perkalba ir jie abu leidžiasi į kelionę per dykumą.
Pirmasis Maestro
Pirmasis Maestro buvo lieknas, ilgais plaukais, šiek tiek primenantis Jėzų Kristų ir visiškai aklas. Jis gyveno ne vienas. Jis turėjo pagalbininką, tiksliau du pagalbininkus. Vienas neturėjo rankų, kitas kojų, tačiau berankis ant kupros kaip kuprinę nešiojo bekojį ir jiedu puikiai veikė kaip vienas pilnas žmogus.
Viename epizode galima matyti, kaip berankis kojomis meistriškai pina ilgus Maestro plaukus į kasą.
Maestro pasakė Kurmiui – „Šauk į mane“. Ir šis šovė. Kulka perskrodė kūną ir liko visai nedidelė žaizdelė, tik skylutė. „Štai kaip aš įvekiu savo priešininkus. Aš leidžiu kulkai praeiti kiaurai nesipriešindamas. Žaizdelė lieka, bet nedidelė. Man pakanka, kad galėčiau įveikti savo priešininką.“
Tai yra pirmojo Maestro pamoka:
Nesipriešink, leisk negandoms praeiti be pasekmių. Jei priešinsies, stengsies jas sustabdyti, jos sutrupins kaulus, suplėšys raumenis ir galų gale įstrigs kažkur giliai kūne.
Kurmis įveikė šį Maestro iškasdamas jam duobę. Kadangi aklas – jis nematė kur eina ir įkrito.
Antrasis Maestro
Jis gyveno prie upės, kartu su savo motina. Buvo stambaus sudėjimo, tamsaus gymio.
Jis gamino metalinius indus rankomis, o norint išlankstyti įmantrius gaminius reikėjo didžiulės fizinės jėgos.
Jis gamino skulptūras iš degtukų, o tam reikėjo subtilių ir jautrių rankų. Kai savo negrabiomis rankomis skulptūrą paėmė Kurmis, ji bematant subyrėjo.
Tai yra antrojo Maestro pamoka:
Neužsimiršk tik siekdamas jėgos. Ji pavers tave sustingusiu ir neleis tau įvaldyti to kas subtilu. Neužsimiršk tik gilindamasis į subtilybes. Jos neleis tau matyti pilno vaizdo, be to neturėsi jėgos prasiskinti sau kelią.
Kurmis įveikė šį Maestro numesdamas ant žemės plaukų segtuką, kurį paėmė pas pirmąjį. Maestro jį užmynė, sušuko iš skausmo ir tuo metu buvo nušautas. Prie jo kūno palinko verkianti motina.
Trečiasis Maestro
Jis buvo tvirto, kaubojiško sudėjimo, toks pat kaip Kurmis ir gyveno dideliame aptvare pilname baltų triušių. Kai tik į aptvarą įžengė svečias, triušiai kaip mat pradėjo vienas po kito gaišti.
Nugaišusius triušius apspito varnos. „Nušaukime po varną“ – pasiūlė Maestro. Jiedu su Kurmiu mikliai išsitraukė revolverius ir nušovė dvi šalia tupėjusias varnas.
„Pasakyk, kurią nušovei tu, o kurią aš?“ – uždavė klausimą Maestro. Deja Kurmis negalėjo atsakyti.
„Ši varna sužeista į galvą, ją nušovei tu. Šita varna sužeista į širdį, ją nušoviau aš.“
Tai yra trečiojo Maestro pamoka:
Jei nori kreiptis į kitą žmogų, nesikreipk į jo protą. Protas aklas ir užmaršus. Kreipkis į širdį.
Kurmis įveikė šį Maestro už marškinių ties širdimi užsikišdamas metalinę lėkštelę, kurią pasiėmė iš antrojo. Kulka įstrigo lėkšėje ir kaubojaus nesužeidė. Taigi, jis spėjo nušauti trečiąjį savo mokytoją.
Ketvirtasis maestro
Jis gyveno dykumoje ant kėdutės ir turėjo tinklelį drugeliams gaudyti. Jis buvo senas ir atrodė geraširdis.
„Maestro, aš kviečiu tave į dvikovą!“ – sušuko Kurmis.
„Kad aš neturiu revolverio.“ – atsakė šis. „Aš jį iškeičiau į tinklelį drugeliams gaudyti.“
„Bet aš vis tiek galiu tave nugalėti atimdamas tavo gyvybę!“ – neatlyžo Kurmis.
„Mano gyvybė nieko neverta, žiūrėk…“ – iš smėlio po kėdute Maestro išsitraukė visiškai surūdijusį revolverį ir nusišovė. „Tu negali manęs įveikti“ – sušnabždėjo mirdamas.
Ketvirtojo Maestro pamokos nesuskaičiuojamos:
Nekovok, tada būsi nenugalimas.
Pergalė kovoje nereiškia, kad pavyks išsaugoti gyvybę.
Geriau užsiimti taikia veikla, negu šaudyti vieniems kitus.
Žmogaus gyvybė nieko neverta.
ir taip toliau…
Kadangi Kurmis šio Maestro neįveikė, mergina jį peršovė ir pabėgo.
Paskutinėje filmo dalyje Kurmis yra atgaivinamas ir tik tada sužinome kodėl jo toks vardas. Tiesiog jis kasa tunelį. Ši dalis kur kas gilesnė ir stipresnė už Keturių Maestro dalį, taigi, jei vis tik yra noras pažiūrėti filmą – vis dar yra ką.
Tik perspėju, kad filmas Meksikoje buvo uždraustas tuč tuojau po pasirodymo. Jo režisierių įsiutusi publika ne kartą norėjo užmėtyti akmenimis. Vietomis filmas žiaurus, o visuomenės ir bažnyčios kritika arši ir tiesmukiška.
Užteks jei prisiminsi keturių Maestro de Revolver pamokas.