Kas tas pabudimas apie kurį visi kalba?
Kreipiuosi į Tave su paprastu klausimu. Kaip manai, miegi dabar ar ne? Sapnuoji ar matai viską taip kaip iš tiesų yra?
Klausiu šito, nes nuolatos susiduriu su įvairiausiais teiginiais apie kažkokį mistinį „pabudimą“. Pradedant nuo budizmo, kurio pats pavadinimas kilęs nuo žodžio „pabusti“ (o taip, lietuvių kalbos panašumas į senovės Indijos kalbas iškiša savo uodegą) ir baigiant visokiausias šūkiais raginančiais pabusti ir nebevalgyti mėsos, nežiūrėti teliko, nebalsuoti už darbo partiją ir panašiai.
Tai kas tas pabudimas? Juk atsibundu kiekvieną rytą ar ne?
Panašu, kad reikia pradėti nuo terminų apibrėžimo.
Šiek tiek apie miegą
Norint suprasti kas yra atsibudimas, pradžioje reikalinga suprasti kas yra miegas.
Be jokių mokslinių nesąmonių apie tai kaip kokie amerikiečiai 50 metų tyrinėjo grupę beždžionių gyvenančių laboratorijoje, paskelbė viską paneigiantį sensacingą straipsnį, susirinko honorarus ir laimingi išėjo į pensiją.
Ne, miego toli ieškoti nereikia. Miegu aš, miegi Tu, ne tik beždžionės Amerikoj.
Tiesa, norint žinoti kas vyksta šiek tiek teorijos nekenkia.
O vyksta daug įvairių dalykų. Yra kelios miego fazės – vienos metu miegame giliai. Šioje fazėje išbudinti jaučiamės apsunkę. Kitoje fazėje sapnuojoame. Akys tuo metu juda kaip pamišusios, net pati fazė vadinasi greitų akių judesių fazė (REM, rapid eye movements). Keistai jaučiuosi kai galiu tai stebėti, juk miegas įsivaizduojamas kaip ramus palaimingas gulėjiimas visiškai atsipalaidavus. Bet ne – raumenys trūkčioja, akys dairosi. Keistuma.
Teko girdėti apie žmones, kurie miegodami vaikšto. Vėlgi, žmogus miega, bet vyksta tokie dalykai, kurie miegui visai nebūdingi. Būna žmonės per miegus kalba (pats girdėjau), šaukia (kartą labai bijojau vilko miegodamas po atviru dangumi miške, kitą dieną draugai nesiliovė iš manęs šaipytis).
Visu tuo noriu pasakyti, kad miegas tai nėra tiesiog ramus gulėjimas. Pamiršk tai. Miegas yra daug įvairių skirtingų procesų, tesiog tas gulėjimas yra labiausiai įprastas.
Taigi, aš kalbėsiu ne apie tą miegą kokį mes įpratę įsivaizduoti, bet apie realų, tokį, kurį turbūt gerai supranta tik beždžiones tyrinėjantys Amerikos mokslininkai arba … savo pačių patirtimi miegą tyrinėjantys žmonės – sąmoningi sapnuotojai.
Sąmoningas sapnavimas ir sapnų kontrolė
Teko laimė turėti kelis išsamius ir intensyvius interviu su vienu žmogumi labai rimtai praktikuojančiu sapnų kontrolę.
Jis sugeba išlikti budrus sapnuose ir netgi valdyti, keisti sapną pagal savo norus (iki tam tikro lygio, žinoma). Pats jis yra menininkas, kuria muziką ir daug visokių kitokių dalykų (galima susipažinti ČIA).
Galbūt aš remdamasis ribotais ir fragmentiškai duomenimis ir darydamas plačias išvadas elgiuosi kaip senovės graikas Demokritas išmąstęs atomo buvimą arba kaip Buda išmąstęs, kad materija tai yra energija (kas yra tiesa). Galbūt, bet aš nenoriu sukurti teorijos apie visatą, man reikia tik minties, idėjos su kuria galėčiau gyventi. Nenoriu paskirti tam viso gyvenimo – tik pora dienų.
Net pačiam sąmoningu sapnavimu užsiimti nereikėjo. Tiesiog paėmiau interviu.
Sąmoningo sapnavimo reikia siekti ilgai tam tikrų metodų pagalba, dirbti tiek būnant budriam, tiek vėliau ir sapne. Kai jau įmanoma būti budriam sapne ir neužsimiršti, galima imtis sekančio žingsnio – valdyti sapną, keisti pagal savo norus ir idėjas.
Dalykai kuriuos sužinojau apie sapną pribloškė mane savo panašumu į tai ką patiriame kasdien. Pastangos išlikti sąmoningam sapno metu man taip stipriai priminė mano patirtis meditacijos metu, kad supratau – sapne slypi atsakymai ir apie kasdienį gyvenimą ir apie pabudimą.
Taip gimė mano 4 įžvalgos apie sapną ir pabudimą.
4 įžvalgos apie sapną ir pabudimą.
1) Protas yra inertiškas
Sapno metu protas kuria tuos vaizdinius kuriuos matyti yra įpratęs. Tarkime, žmogus sapnuoja, kad atsibunda. Kur? Greičiausiai ten, kur atsibudo tūkstančius kartų – savo lovoje. O jeigu jis pakeičia gyvenamąją vietą? Sapne jis vis atsibunda ten pat – ten, kur protas įpratęs atsibusti.
Tarkime, sapno metu žmogus grįžta namo. Kaip atrodo tie namai? Taip pat kaip tie, matyti tūkstančius kartų. O jeigu yra noras grįžti į naujus namus arba kokią kitą vietą sapne paversti savo namais – reikalingos sąmoningos pastangos.
Būnant budriam vyksta tas pats. Daugybę veiksmų atliekame taip kaip įpratę, nesusimąstydami. Kalba eina ne tik apie fizinius veiksmus. Taip pat ir šnekame taip kaip įpratę (kiekvinas turime savo „tradicinų“ frazių). Ir, svarbiausia – mąstome taip pat, pagal įprastus šablonus. Norint juos pakeisti reikia treniruotis kaip kokiam profesionaliam sportininkui – vėi ir vėl (pavyzdžiai kaip treniruoti pozityvų mąstymą ČIA arba ČIA).
Pamirštame, kad įpročiai tai ne tik kūno refleksai, tai yra ir mąstytmo įpročiai. Jei mėginsime keisti kūno įpročius prieš tai nepakeitę mąstymo – atsiras vidinis pasipriešinimas. Juk protas įprato nubusti vis toje pačioje vietoje ir nieko keisti nenori.
Ir jeigu nedėsime pastangų valdyti protą – viskas vyks automatiškai, pagal jau įgytus įpročius.
Net jei prisiskaičius gudrių knygų kyla noras užsiimti verslu, bet netiki savo sėkme – verslas turbūt nenusiseks. Pirma reikia įtikėti – o tai jau darbas su protu.
Net jei pasiryžai pradėti sportuoti bet nemėgsti fizinės veiklos – turbūt nepavyks pasiekti norimo rezultato (nei numesti svorio, nei priaugti – kaip kam). Pirma reikia pamėgti – o tai jau darbas su protu.
Kas iš to man?
Aš dabar žinau, kad būdraujant kaip ir miego metu dauguma mano veiksmų yra automatiškos reakcijos į išorės poveikį. Jei man reakcijos nepatinka, reikia dėti dėmesingas pastangas toms reakcijoms pakeisti. Bet jei reakcijos patinka, galima palikti savieigai.
2) Protas nesivargina aprėpti visos informacijos
Sapno metu sugeneruojami tik tie vaizdiniai kurie yra reikalingi veiksmui vykti, visa kita lieka „nesusapnuota“. Tarkime, jei sapno metu esi savo kambaryje ir eini link stalo, greičiausiai kambaryje ir bus tik stalas. Jei visgi stabtelsi ir apsidairysi, greičiausiai atsiras ir kiti objektai.
Tai reiškia, kad protas nesivargina aprėpti tų objektų kurie nereikalingi esminiam veiksmui. Norint kad tam tikroje sapno vietoje nebūtų tuščia – reikalinga atkreipti dėmesį į tą vietą.
Būnant budriam vyksta tas pats. Protas nesivargina rūpintis tais dalykais į kuriuos nekreipiame dėmesio.
Jeigu kamuoja kokios nors bėdos, kokios nors gyvenimo sritys jaučiasi apleistos, gal tiesiog reikia pagaliau į jas atkreipti dėmesį? Tada ir idėjų kils kaip padėtį taisyti. Kalbėdamas apie dėmesio atkreipimą turiu omenyje į problemą sukoncentruotą dėmesį, pavyzdžiui, bent penkiolikos minučių trukmės idėjų generavimo sesiją.
Juk mintis stovint prieš veidrodį „ak, reikia numesti svorio“ nieko nekeičia. Bet idėja vakarais išeiti pasivaikščioti ar pakeisti vakarienės valgymo įpročius jau gali rasti atgarsį širdyje (jei, tarkim, patinka vaikščoti arba gaminti).
Pasiskundimas žiūrint pro langą „ak, trūksta pinigų“ nieko nepakeis. Bet keletas idėjų kaip papildomai užsidirbti jau gali Tave netikėtai išjudinti.
Kas iš to man?
Dabar aš suprantu, jei tam tikri dalykai gyvenime ar sapne nevyksta, tačiau norisi, kad jie vyktų, vadinasi tereikia į juos atkreipti dėmesį. Jeigu nesinori, kad vyktų, galima dėmesio nekreipti.
3) Nuolatos pamirštame, kad sapnuojame
Išlaikyti budrumą sapne yra labai sunkus uždavinys. Sapno metu sąmonė nuolatos mėgina išsijungti, ją išlaikyt reikia nuolatinių pastangų. Kitaip tariant, nuolatos pamirštame, kad sapnuojame ir atsiduodame sapno tėkmei.
Būnant budriam vyksta tas pats. 1 ir 2 įžvalgose aprašyti automatiniai proto įpročiai gali būti keičiami, bet reikalingos milžiniškos pastangos, kad pagauti save reaguojant automatiškai ir tą reakciją sustabdyti. Tą žino kiekvienas nors kartą nuklydes į feisbuko platybes – staiga pagauni save ten, prisimeni, kad užsimiršai.
Norint ten neklaidžioti iš vis, reikalinga save pagauti labai greitai.
Kas iš to man?
Dabar aš žinau, kad jeigu noriu keisti savo automatines proto reakcijas arba kreipti dėmesį į tam tikras man aktualias sritis, turiu nuolatos sau priminti ką darau ir ką noriu padaryti. Jei nepriminsiu – tuojau pat užsimiršiu automatinių reakcijų sraute. Bet jei automatinių rekcijų srautas mane veda tinkama kryptimi, galima atsipalaiduoti ir leistis nešamam vidinės srovės.
Tiek menininkai, tiek sportininkai puikiai žino – geriausiai sekasi tada, kai intelektas išjungtas ir viskas vyksta tarsi savaime. Pats esu pataikęs 10 tritaškių iš eilės nors nesu geras metikas. Atrodė tarsi rankos pačios meta.
4) Atsibudimas yra įprotis
Taigi, nuolatos pamirštame, kad sapnuojame, vadinasi, norint kuo ilgiau išlikti budriems sapne reikia nuolatos atsibusti.
O atsibudimas sapne yra įprotis, kurį reikia tam tikrais metodais treniruoti tiek būnant budriam, tiek sapno metu.
Būnant budriems vyksta tas pats. Ir tai labai panašu į meditacijos patirtis ir patirtis bet kokio susikaupimo reikalaujančio darbo. Jeigu nėra gebėjimo koncentruoti dėmesį vyksta nuolatinis blaškymasis ir darbas nepadaromas. Bet gebėjimą koncentruoti dėmesį yra įmanoma vystyti, treniruoti.
O ką reiškia ilgą laiką koncentruoti dėmesį? Tai yra nuolatos prisiminti, kad jeigu protas paėme ir nuklydo į minčių karaliją, aš tuojau pats grįžtu prie savo koncentracijos objekto. Tas pats sapne: jei protas nuklydo į sapnų karaliją aš tuojau pats grįžtu prie sąmoningo sapno stebėjimo.
Kas iš to man?
Tai jeigu noriu nuolatos prisiminti kad visos mano reakcijos yra automatinės ir noriu jas keisti, turiu mokytis jas pastebėti, vystyti šį gebėjimą ir treniruoti.
Tai kas tas pabudimas
Visų pirma reikia pripažinti, kad nuolatos gyvename iliuzijoje. Juk jeigu protas tingi prisitaikyti prie aplinkos, mąsto ir viską mato taip kaip įpratęs, ir jeigu dauguma proto reakcijų yra automatinės, apie kurias mes pamirštame ir ledžiame joms vykti, vadinasi…
…vadinasi protas nuolatos įprastai reaguoja į savo paties įprastus vaizdinius, ne būtinai tebeturinčius ryšį su realybe. Kitaip tariant nuolatos reaguojame į iliuzijas ir apie tai nesusimąstome.
Tai jeigu viskas yra iliuzija, tai kas tada?
Pameni, ką sakiau apie miegą? Tai daug įvairių sudėtingų procesų, kurių metu galima ir kalbėti, ir vaikščioti, ir dar kažin ką daryti. Tai gal tada būdravimas yra tik atskira sapno rūšis?
Pasisakiau apie sapną, galima prabilti ir apie pabudimą.
Pabudimas galėtų būti prisiminimas, kad visi ar bent dauguma atliekamų veiksmų yra automatinės proto reakcijos į išorinius ir vidinius dirgiklius. Išoriniai dirgikliai yra šeši kūno pojučiai (rega, klausa, lytėjimas, skonis, kvapas ir pusiausvyra), vidinis dirgiklis yra mintys.
O mintys labai stipriai įtakoja mūsų veiksmus (šešių kūno pojūčių įsivaizdavimas taip pat tėra mintis), bet deja dažnai mintys neturi tokio tiesioginio ryšio su išorine realybe, kaip kad turi šeši pojūčiai.
Vadinasi pabudimas taip pat galėtų būti nuolatinis prisiminimas, kad mintys tai nėra realybė, vienintelis ryšys su realybe yra šeši kūno pojūčiai.
O tai kas nėra realybė, tik iliuzija – gali būti keičiama.
Nebūtina valdyti, nebūtina keisti, užtenka tik prisiminti, kad mintys yra iliuzija, kad visi veiksmai yra automatiški ir tai stebėti – stebėti mintis, stebėti veiksmus.
Pabudimas – tai stebėti save miegantį iš šalies ir suprasti, kad miegi.
Keletas technikų
Jeigu visgi yra noras treniruoti sugebėjimą nuolatos atsibusti, mano pasiūlymai, paremti vien tik savo paties patirtimi yra tokie:
(jei norisi rimtesnių technikų ar metodikų, neabejoju, kad šia tema pilna visokių seminarų)
Nuolatos ką nors gyvenime keisk. Taip protas mažiau prisiriš prie įprastų vietų ir situacijų. Keisk miegojimo vietą, perstumdyk baldus, perdažyk sienas. (Plačiau apie tai ČIA)
Atidžiai valdyk kur krypsta Tavo dėmesys. Kaip jau rašiau ČIA – laiko valdymas iš tiesų yra dėmesio valdymas. Taigi, valdyk savo laiką.
Rašyk dienoraštį. Tai padės Tau atkreipti dėmesį į tai ką ir kaip darai. Įprasi matyti kas vyksta automatiškai o kas ne, kokie Tavo paties veiksmai Tau nepatinka.
Stabtelėk. Kad neužsimirštum sapne, reikalinga kartais sustoti ir priminti sau. Mane tikrai įkvėpė Tailando pavyzdys – ten visur pilna pristatyta budų ir religingas tailandietis kiekvienam Budai pakeliui nusilenkia. Kam to reikia? Tai priminimas, kad miegi, o va yra kas atsibudo. Reikia ne klaidžioti fantazijose, o sugrįžti į čia ir dabar.
Medituok. Taip išmoksi atskirti kas yra proto kuriama iliuzija, o kas yra tikri kūno jaučiami pojūčiai. Taip išmoksi ir stabtelėti kai reikia ir dėmesį išlaikyti ir apskritai pastebėti savo reakcijas.
Religiniai prieštaravimai
Viena nedidelė pastabėlė. Budizme yra tvirtinama, kad reikia atsibusti ir būti nuolatos atsibudus. Daoizme gi, kad reikia užsimiršti ir gyventi sapne. Kitaip tariant, kiekvienas gali daryti kaip tinkamas. (Jei kas nori mane šioje vietoje pataisyti – Tavo komentarai labai laukiami. Mano žinios apie religijas yra paviršutiniškos.)
Aš renkuosi įvaldyti miegojimą.
Pabaigai citata iš senovės Kinijos raštų:
Aš, kuris aiškina Tau, kad Tu sapnuoji, sapnuoju pats.
Saldžių sapnų!