Ne vienas skaitytojas tuo domėjosi, vadinasi žmonėms įdomu kodėl aš rašau ir kokia man iš to nauda. Jei įdomu – su malonumu atsakau.

Nauda man yra kelių rūšių.

Visų pirma aš jau kuris laikas išmėginu įvairius dalykus, įvairias filosofijas ir stebiu kaip jos keičia mano gyvenimą. Viskas prasidėjo nuo to, kai dar mokyklos laikais nustojau pusryčiams valgyti dešrą ir pastebėjau, kad savijauta pamokose akivaizdžiai pagerėjo. Po to, kažkur perskaičiau, kad norint greičiau užmigti, reikia atsigulus į lovą negalvoti apie visokius dalykus. Išmėginau – veikia! Kai pamačiau, kad yra būdų kaip galima pagerinti savo gyvenimą, pradėjau ieškoti daugiau tų būdų ir juos išbandyti. Savo potyrių rezultatus norisi užfiksuoti, o tinklaraštis yra tam puiki priemonė. Tuo labiau, kad jei tam tikri metodai veikia man, gali suveikti ir kitiems. (Rašiau apie kėlimąsi ryte, meditaciją, pozityvumo stiprinimą, asmeninių finansų valdymą, netgi apie kelionės išlaidų planavimą.)

Be to, jau nuo labai seniai pastebiu visokius dėsningumus apie gyvenimą ir rašausi sau. Bet kai rašausi tiesiog pats sau, rezultatas būna maždaug toks kaip tvarka rūbų spintoje į kurią niekam neleidi pažiūrėti. Ketinau rašyti viską knygos formatu, bet buvo akivaizdu, kad geriau pradėti nuo pavienių straipsniukų. Tinklaraštis pasirodė kaip tik tinkamas formatas man pačiam atskirų tvarkingų rašinių pavidalu susidėlioti mintis į vieningą sistemą. Taip pat tinklaraštyje galiu gauti ir grįžtamąjį ryšį – komentarų dėka sužinau kaip tos mano mintys atrodo ir kiek jos gyvybingos realiame pasaulyje. Sakykim, pasaulio dėsnių tyrinėjimas yra mano hobis, o tinklaraštis yra priemonė, įrankis. (Rašiau apie gyvenimo prasmę, vidinę harmoniją, vidinę sąrangą ir panašiai)

Tinklaraštis padeda man surasti įdomių žmonių, kurie dalinasi įdomiomis idėjomis ar šaltiniais. Turėjau galimybę pas save publikuoti netgi kitų autorių straipnsius. Mes ne tik straipsniai apsikeičiame, bet ir šiaip padiskutuojame įdomiomis temomis. Kartas nuo karto esu netgi pakviečiamas duoti interviu įvairiems leidiniams ar radijo stotims, skaityti pranešimus renginiuose. Taigi – ši veikla tampa naujų pažinčių, naujų veiklų ir naujų galimybių šaltiniu.

Šiame tinklaraštyje gaunu progą užsiimti saviraiška – man patinka rašyti ir piešti. Dabar tai galima ir žmonėm parodyti – ne tik tuščiai tvirtinti, kad mėgstu rašyti, bet ir duoti nuorodą į mano „produkciją“. Neseniai tinklaraštyje patalpinau savo seniai parašytą fantastinę knygą – jeigu ne tinklaraščio auditorija, kažin ar ji būtų ką sudominusi.

Na, nesvetimi man ir žemiausio lygio poreikiai, tokie kaip tuštybė ar populiarumo troškimas. Malonu, kai gaunu like’ų arba atsiranda naujų prenumeratorių. (žiūrėk čia – tūkstantis laikų!!!)

Atrodo tiek. Pats jaučiu, kad nesu iš tų kurie aukojasi dėl kitų pamiršdami save ir niekaip nepatikėsiu, kad savipagalbos temomis rašančių tinklaraštininkų tarpe tokių yra.

Kaip teigiu svetainės aprašyme, esu valtininkas ir plaukiu tyrinėti, bet jei kas plaukia kartu, tai labai malonu priimti. Taip ir su tekstais – rašau savo paties mintis, bet jeigu kam įdomu paskaityti tai labai malonu dalintis. Tokia būtų ta nauda ir paskirtis.

Tikiuosi atsakymas nenuvylė.

Gal ir Tu turi savo klausimą man?