Žmonės skirtingi, tą jau žinome, nes noras visus klasifikuoti ir priskirti save kuriai nors vienai klasei žinomas jau nuo horoskopo išradimo laikų ir netgi dar ankščiau.

Dabar aš suklasifikuosiu visus žmones į keturias grupes ir paaiškinsiu, kodėl žmonės kartais keistai elgiasi. Kas yra tas keistas elgesys? O čia jau priklauso nuo to, kuriai grupei priklausai.

Kodėl vieniems reikia motyvuojančių citatų, o kitus nuo jų vemti verčia? Kodėl vieni mėgsta šokti, o kiti ne? Kodėl vieni žiūri meksikietiškus serialus, o kiti ne? Kodėl vieni nuobodūs, o kiti neatsakingi? Kodėl vieni skaito tinklaraščius, o kiti juos rašo?

4 mąstymo būdai

Nieko naujo neišradau, aš tik apibendrinsiu vieną seną žmonių skirstymo metodą.

Tai yra žmonių skirstymas pagal 4 mąstymo būdus. Esmė ta, kad žmogaus protas daro keturis skirtingus dalykus, tačiau skirtingų žmonių protai kai kuriuos dalykus daro aktyviau, kai kuriuos ne taip aktyviai. Pagal tai, kurį dalyką daro aktyviausiai, jį galima ir priskirti kuriai nors grupei.

Tie, kas domisi psichologija, galbūt atpažins K. G. Jungo kognityvines funkcijas, bet aš ne nuo jo pradėjau, į jas panašūs daugelyje kultūrų aptinkami žmonių skirstymai poetiškais pavadinimais – vėjas, vanduo, metalas, medis ir t.t. Tai yra tokie fundamentalūs smegenyse vykstantys procesai, kad jokia kultūra nesugebėjo nuo jų pabėgti, tik prigalvojo gražių pavadinimų.

Vėliau Jungo teorijų pagrindu atsirado ir šiandien gana populiarūs MBTI, bei HBDI asmenybės aprašymo metodai.

MBTI internete yra ant bangos, savo charakterio testą galima pasidaryti štai čia. Jis dabar pateikia visus tuos smagumus, kuriuos siūlo ir horoskopas – karjeros galimybes, charakterių suderinamumą, be to, galima rasti reguliariai susitinkančių grupių, atitinkančių kurį nors vieną charakterio tipą.

Taigi, ką tas protas daro?

1) Jaučia pojūčius

Smegenys nuolatos gauna gausybę informacijos iš aplinkos per 5 ir daugiau pojūčių. Mes matome, girdime, jaučiame prisilietimą, užuodžiame, laikome pusiausvyrą, jaučiame skausmą, įtampą ir visą šitą jutiminę informaciją apdoroja smegenys.

Vieniems žmonės protas pojūčius fiksuoja vangiai ir jiems gražūs vaizdai, malonūs garsai ar kūno judesys nesuteikia daug malonumo. Kartais protas pojūčius fiksuoja labai greitai ir toks žmogus tuojau pat užburiamas jų įvairovės, pasineria į intensyvių pojūčių margumynus.

Ar buvai kokiame nors muzikos ir šokių festivalyje? Yaga Gathering, Revolution, Mėnuo Juodaragis ar kokiame nors panašiame? Garsai, dekoracijos, judesys – aktyviai jaučiančio žmogaus džiaugsmas! Pavadinkime tokius žmones Sensoriais.

Lėtai pojūčių informaciją apdorojantys žmonės atsidūrę tokiame festivalyje arba tiesiog nesupras kas čia smagaus ir norės išeiti, nes bus nuobodu, arba staigiai persipildys gautomis patirtimis, jų protas užsiblokuos ir jie norės iš čia pabėgti (priklausomai nuo to, kuris kitas mąstymo būdas aktyviausias).

2) Jaučia emocijas

Emocijos yra proto reakcijos į gautus signalus ir tuo pačiu būdas organizmui save reguliuoti.

Sužinoję naujieną mes galime apsidžiaugti, jei ji gera ir galime nuliūsti, jei ji bloga. Apsidžiaugę galbūt turėsime daugiau jėgų imtis veiklos, o nuliūdus organizmas pereina į taupymo režimą ir nenori nieko daryti.

Emocija labai svarbi bendraujant su kitais žmonėmis. Mes retai kada susitinkame apsikeisti faktais, dažniausiai susitinkame apsikeisti emocijomis – jos lengvai peršoka iš vieno žmogaus į kitą ir neretai suveikia kaip indikatorius ką gi su tuo žmogumi daryti. Jei džiaugiasi – džiaugtis kartu, jei liūdi – paguosti.

Vienų žmonių smegenys reaguoja labai aktyviai, jiems menkiausias krepštelėjimas ne vietoje gali sukelti pykčio ar isterijos priepuolį, menkiausia dėmesio akimirka ar mažiausia dovanėlė suteiks labai daug džiaugsmo ir laimės. Pavadinkime juos Emotikonais.

Kiti žmonės emocinę informaciją apdoroja lėtai, jie gali turėti sunkumų reikšti savo pačių emocijas, būti ramūs iki nuobodumo ir gali greitai pavargti nuo kitų žmonių emocijų. Pavyzdžiui, kai moteris puola į ašaras, vyras dažnai nežino, ką su ja daryti, nes jis nesupranta tos emocinės informacijos, kurią moteris labai labai akivaizdžiai mėgina perduoti, jiems norėtųsi, kad ji tiesiog pasakytų kas blogai. Vyrai gal kiek rečiau būna Emotikonais.

3) Racionalizuoja

Kai jau pajautė emociją, protas bando atrasti logišką paaiškinimą tam, kas įvyko. Ta „logika“ čia ne tiek tikroji logika, kiek logika paremta tuo, ką šiuo metu žinome ir ką suprantame. Jei manome, kad ateiviai grobia žmones, ir vakar dingo kaimynų šuo – gali būti visai logiška, kad tai ateivių darbas.

Jeigu racionalus protas veikia greitai, žmogus kaip riešutus gliaudys sudėtingas abstrakčias problemas, spręs matematikos uždavinius, taisys sugedusius mechanizmus ar analizuos skaičius. Toks žmogus nuėjęs į paskaitą ar seminarą tikėsis gauti naudingos informacijos, žinių. Pavadinkime juos Logikais.

Jeigu protas loginę informaciją apdoroja lėtai, tai ir matematika, bei panašios veiklos seksis sunkiai. Toks žmogus nuėjęs į paskaitą ar seminarą ir gavęs naudingos informacijos skųsis, kaip jam nuobodu, nes jam reikia pojūčių, emocijų arba idėjų – priklausomai nuo to, kuris kitas mąstymo būdas aktyviausias.

4) Apibendrina

Jei racionalizavimas yra knaisiojimasis po detales, tai po jo ateina eilė apibendrinti visa, kas pajausta, išjausta ir apgalvota, įtraukti tai į savo  pasaulio suvokimą.

Protas apibendrina viską, pradedant matomais objektas (žemiau esančiame paveikslėlyje atrodo, tarsi matome simbolį, nors jo nieks ir nepiešė, piešė rankas – taip dirba apibendrinimas), baigiant racionaliomis idėjomis (kažkas gi apibendrino žmogaus proto veikimą į 4 mąstymo būdus).

Jei apibendrinimas veikia greitai, toks žmogus visados labai greitai pagaus reikalo esmę ir sugebės matyti visą vaizdą. O matant visą vaizdą, kartais nesunku nuspėti trūkstamas detales – šitaip veikia intuicija. Yra labai gražus lietuviškas žodis – „nuojauta“, todėl pavadinkime tokius žmones Nujautikais. Tokie visuomet ieškos kokios nors paslėptos minties, visuomet turės kokią nors ateities viziją, nesvarbu, ar susijusią su pasauliu, ar su pačiu savimi.

Jei apibendrinimas veikia lėtai, tai tokiam žmogui paprasčiau bus gilintis į detales, arba tiesiog vykdyti nurodymus (priklausomai nuo to, kuris kitas mąstymo būdas aktyviausias).

***

Tai štai šie keturi žmonių tipai pagal mąstymo būdus:
Sensoriai, Emotikonai, Logikai ir Nujautikai.

Prieš bandant išsiaiškinti kuriems priklausai Tu, keli svarbūs momentai!

Pirma, joks žmogus nepriklauso grynai kuriam nors vienam tipui. Tiesiog, vienas mąstymo būdas yra kiek ryškesnis, kiti gal mažiau ryškūs, bet vis tiek jie yra. Niekas smegenų gabalo neištraukė ir neišsinešė, protas tą funkciją atlieka, tik gal kiek lėčiau.

Antra, šitiems mąstymo būdams yra ir smulkesnis skirstymas. Žmogus gali daugiau priimti informaciją (pavyzdžiui, pastebėti kitų žmonių emociją, racionalizuoti pats sau vienas) arba daugiau jos transliuoti (daugiau pats reikšti savo emocijas, racionaliai diskutuoti su kitais). Gali būti jautrus arba nejautrus. Pavyzdžiui, nejautrus Sensorius lips į kalną, kad gautų savo pojūčių, jautriam užteks puodelio su žolelių arbata.

Trečia, visi šitie mąstymo būdai derinami tarpusavyje gali įgauti įvairiausių atspalvių, taip pat kaip ir maišant trijų spalvų dažus, galime išgauti visas kitas. Pavyzdžiui Logiškas Sensorius galbūt bus geras inžinierius, o Logiškas Nujautikas skendės abstrakčiose matematikose. Intuityvus Emotikonas turbūt užsiims saviraiška rašydamas eiles, o Intuityvus Sensorius eidamas šokti.

Ketvirta: geriau nenaudoti šito tam, kad sumesti žmones į stereotipines grupes. Maždaug, va, čia tie isterikai, o aš, va, toks logiškas ir racionalus! Visi būdai, jei būtų išgryninti, veiktų durnai. Šio straipsnio tikslas yra ugdyti toleranciją ir suprasti, kodėl žmonės elgiasi keistai, kad paskui ant jų už tai nepykti, o žinoti kaip su jais elgtis toliau.

Aš nežiūriu rimtai į tokius testus, kur atsakai į klausimus ir sužinai, kas esi. Tu žinai, kas esi, pagal aprašymus jau gali priskirti save vienam ar kitam tipui, o gal net keliems iš karto. Jei jau tai padarei…

…laukia įdomioji dalis, kurioje aš atsakysiu į klausimėlius:

• Kokius tinklaraščius tokie žmonės rašo?
• Kaip motyvuotis ir rasti įkvėpimą?
• Kaip mokymo sistema šį tipą skriaudė?
• Kodėl kiekvienas šitų tipų yra menkinamas, ir kodėl to nenusipelno?

Ši dalis atvira skaitytojų pasiūlymams, nes straipsnio autoriui sunku visus taip iš karto gerai pažinti ir iš pirmo karto pataikyti su idėjomis.

Sensoriai

Kokius tinklaraščius tokie žmonės rašo?

Tu esi girdėjęs, apie mistinę intuicijos galią ir tai, kad tik 7% mus pasiekiančios informacijos sudaro žodžiai. Bet kas būtent tada sudaro likusius 93%? Būtent – Tavo kūno pojūčiai.

„Super Gentis“

 

Deja, Super Gentis yra nebeaktyvus tinklaraštis, kurio autorius Linas Matulis nustojo rašyti, o vietoj to užsiima įvairiomis į pojūčius orientuotomis veiklomis – veda sąmoningo šokio užsiėmimus, plūduriuoja pojūčių eliminavimo kameroje ir verda išskirtinio skonio ir poveikio gėrimą.

Va čia ir yra esmė, Sensoriams gal ir nereikia nieko skaityti, geriau yra pajausti, patirti, pajudėti. Paties Lino teigimu, pačius geriausius savo straipsnius jis iššoko, išjudėjo.

Aš daugiau ir nežinau rašančių Sensorių, juos dažniau sutiksi praktiniuose seminaruose, užsiėmimuose, festivaliuose. Ten ir kviečiu lankytis!

Kaip motyvuotis ir rasti įkvėpimą?

Pojūčiai yra labai aiškus dalykas: arba jauti, arba ne, todėl jiems reikia aiškios užduoties ir aiškių žingsnių, kaip tą užduotį atlikti.

Taigi, tam, kad atsirastų įkvėpimas atlikti veiksmą, turi būti aišku, kaip jį padaryti, aiški veiksmų seka. Improvizacija gali būti, bet reikia stuburo, ant kurio tą visą improvizaciją būtų galima užkabinti.

Be jokios abejonės, pojūčių žmogų motyvuos malonūs pojūčiai – atlikus užduotį galima save apdovanoti skaniu maistu ar kokia nors kūno procedūra.

Kaip mokymo sistema šį tipą skriaudė?

Norint Sensoriui ką nors paaiškinti, visokios rašliavos mažai padeda. Turi būti aiški lengvai suvokiama struktūra, o tada turi būti daug praktikos, judesio ir galimybių viską pačiupinėti.

Va čia ir bėda, mokykloje mes sėdime prikalti prie suolų, ir tik skaitome, skaitome, rašome, rašome. Jeigu toks žmogus „išjuda“ straipsnius, tai laikyti jį prikaltą prie suolo yra asmenybės žlugdymas! Dukart per savaitę fizinis lavinimas, į kurį visi nešasi atleidimo raštelius, vieną kartą choreografija, kuri ne visur būna, į kuria berniukai nenori eiti ir … viskas? Kodėl negalima pavaikščioti per matieką, jeigu tai padeda spręsti uždavinius?

Kaip šis tipas yra menkinamas ir kodėl to nenusipelno?

O, šitiems tai kliūna! Va, pojūčių vergai, kūniškų malonumų įkaitai! Bet juk galima tiems pojūčiams vergauti, o galima ir nevergauti. Gal kaip tik labiausiai vergauja tie, kurių galvoje esantis aparatas nesugeba jų gerai apdoroti, suvokti ir, kai reikia, pažaboti!

Daugelio meditacijos praktikų esmė yra pojūčių stebėjimas, siekiama kuo geriau juos pažinti, kad esant reikalui būtų galima atpažinti ir apraminti, nepasiduoti akimirkos impulsams.

Bet svarbiausia yra tai, kad tas pojūčius jaučiantis kūnas yra indas, kuriame gyvena siela, kai su indu blogai, jis blokuoja visa kita, kai kūnas serga, nei emocijos veikia normaliai, nei intelektas, nei intuicija. Tarsi iš įskilusio ąsočio po truputėlį sunktųsi medus. Ignoruojame savo pojūčius, savo kūną, o paskui skundžiamės ligomis. Negerai.

Emotikonai

Kokius tinklaraščius tokie žmonės rašo?

Laimė tėra emocija, kuri sugeba pakutenti tik dalį galvoje esančio organo. TIK DALĮ!!! TAU TO UŽTENKA???

Alex Monaco

Tai žaižaruoja Aleksas visu emocijų spektru, tai gąsdindamas, tai įžeidinėdamas, tai meilikaudamas.  Jo sukurta mokymų programa irgi veikia tuo pačiu pagrindu – sukelia emocijas, jei Aleksas priimtinas – sukelia teigiamas, jei nepriimtinas – neigiamas. Joks kitas tinklaraštininkas neturi tokios ryškios nekentėjų stovyklos kaip šis. Kodėl? Nes jis sukelia emocijas – visiems.

Ar yra rašančių apie ramias emocijas? O taip! Tutikraigali rašo apie emocijas ir jų paleidimą, tai jeigu jos kamuoja vietoj to, kad motyvuotų, kviečiu apsilankyti.

Ir žinoma, emocija neatskiriama nuo bendravimo, taigi jei nori pasisemti teigiamų emocijų iš daugybės įžymių ir nelabai žmonių, čia neprilygstamas filosofinių interviu tinklaraštis Šviesu.

Kaip motyvuotis ir rasti įkvėpimą?

Atsakymas yra vienareikšmiškas – sukelti emociją. Kokią? Galima neigiamą – baimę, o galima teigiamą – entuziazmą.

Kas sukelia emociją? Čia jau priklauso nuo to, kurie dar mąstymo būdai aktyvūs – gali sukelti perskaityta mintis, gali sukelti judesys, kokia nors uždeganti idėja, koks nors pojūtis. Bet visada geriausias emocijų šaltinis yra gyvas sutvėrimas – būtų tai žmogus ar koks nors augintinis. Kartais užtenka minties apie artimuosius ir jau turi jėgų stengtis!

Tai vadinama meile!

Kaip mokymo sistema šį tipą skriaudė?

Skriaudė labai labai! Emotikonams svarbus tarpasmeninis ryšys, gera atmosfera, gera nuotaika.

O mokykloje to ryšio nelabai būna, mokytojai išlaiko atstumą su mokiniais, ypač tas pasijaučia nuo pradinių klasių auklėtojos perėjus prie atskirų dalykų mokytojų. Viskas pateikiama sausai, metodiškai, per atstumą, trūksta asmeniško grįžtamojo ryšio, įsijautimo į dalyką. Tiesiog šituo niekas nesirūpina.

Pamenu, turėjome tokią šiltą ir gerą biologijos mokytoją. Visi ją mėgo ir net blogiukai per jos pamokas netriukšmaudavo. Tai čia geroji išimtis.

Kaip šis tipas yra menkinamas ir kodėl to nenusipelno?

Emocijos juk yra blogis, jos tik kenkia ir jas reikia užspausti ar ne? Kaip priimi sprendimus, remdamasi faktais ar emocijomis? Juk faktai turi valdyti!

Ir prasideda nesąmonės – žmonės visą gyvenimą mėgina užspausti savo emocijas, kurios paskui vis tiek išeina į paviršių visokių ligų pavidalu. Juk sakoma, kad visos ligos nuo nervų. Gal ne visos, bet dalis tai tikrai. (Čia geras straipsnis apie emocijas)

O svarbiausia tai, kad būti patenkintam gyvenimu, būti laimingu yra jausmas, subtili emocija. Kai žmogus visiškai nekreipia dėmesio, kas jį daro laimingu, ignoruoja savo paties emocijas, tai jis tų gerų emocijų ir negauna. O paskui skundžiasi, va, gyvenimas nemielas! Bet kai reikėjo priimti svarbius gyvenimo sprendimus, rėmėsi tik faktais, o į emocija neįsiklausė. Negerai.

Logikai

Kokius tinklaraščius tokie žmonės rašo?

Man norisi, kad visas tas laikas, praleistas meditacijoms, nebūtų praėjęs veltui. Dėl to aš subjektyviai suvokiu įvairius teigiamus pokyčius, nors objektyviai galbūt niekas nepakito.

Proto Architektas

Tinklaraščio autorių teko sutikti gyvai ir jis vilkėjo marškinėlius ant kurių buvo užrašyta štai kas:

Turbūt nėra racionaliau apie psichologijos dalykus rašančio žmogaus, gaila, tik, kad retai rašo.

Dar yra toks Tranzobūsena pasivadinęs psichologas. Jis irgi kerta iš peties, net nesivargindamas psichologijos terminų maskuoti pūkuotais žodelyčiais.

Kaip motyvuotis ir rasti įkvėpimą?

Logiškus žmones motyvuoja logiškas tikslas. Tai toks tikslas, kuris nėra nuspalvintas emocijų aura (užkariaukime pasaulį!), toks, kuris turi logišką ir pagrįstą pagrindą būti pasiektas (remiantis tyrimu X, tikslas A yra 25% geresnis už tikslą B).

Svarbiausia, kad būtų tikslas, kurį galima pamatuoti. „Padidinkime pardavimus!!!“ palygink su „Padidinkime pardavimo pajamas 5%, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.“ Antrąjį tikrai aiškiau, kaip pamatuoti. Logikas jau ras būdų, kaip tą tikslą pasiekti, svarbiausia, kad jis šviestų tunelio gale.

Kaip mokymo sistema šį tipą skriaudė?

Mokyklą sukūrė ir sau pritaikė Logikai. Girdėjau, kiti tipai skundžiasi: „Ką, ar mes kokie robotai, kad sėdėtume prikalti prie suolų ir kaltume sausą informaciją???“. O taip, jie yra robotai ir bando įsprausti į savo sukurtą rėmą visus kitus.

Čia ir išlenda viena problemėlė, nors Logikai tarpsta mokymo sistemoje gaudami dešimtukus, tačiau jie nukečia už sistemos ribų. Jie neretai būna nesuprasti klasiokų, išstumti iš draugų kompanijų, iš jų tyčiojamasi ir jie negerbiami. Taip yra todėl, kad Sensoriai ir Emotikonai neturi kur savęs padėti, todėl natūraliai puola tuos, kuriems sekasi geriau. Ech, Logikai – patys sau pridirbo!

Kaip šis tipas yra menkinamas ir kodėl to nenusipelno?

Mūsų visuomenėje logiškas protas yra aukštinamas iki begalybės!

Tačiau dvasingumo pasaulyje logiškas protas yra žeminamas ir maišomas su purvais. „Klausyk širdies, neklausyk proto!“, „Protas yra blogis!“ ir panašiai.

Na, logika ir intelektu, tačiau be jokios empatijos valdomi investiciniai bankai 2008 metais sukėlė neregėto masto pasaulinę finansų krizę. Tie investicijų bankininkai tikrai buvo labai labai protingi, naudojo tikrai sudėtingus finansinius instrumentus, bet kitais mąstymo būdais kažkaip privengė naudotis (na, gal po darbo eidavo pasportuoti, … arba prisigerti).

Būtent logika dažnai pametėja kokį savanaudišką visiems kitiems nenaudingą sprendimą ir jei priimame jį remdamiesi tik logika, be jokios emocijos, tai galime pridirbti kitiems, o paskui tie kiti grįš su šakėmis.

Bet logika nėra blogai, nes kai, visgi, pasinaudoję emocija, priimame visiems gerą sprendimą, skirtą kurti geresnį pasaulį, būtent logika suras būdą, kaip tą gerą sprendimą įgyvendinti ir jo nesugadinti.

Man nuolatos kelia juoką veganų mėginimas propaguoti savo vertybes. Jų ketinimas tikrai geras, tačiau neretai trūksta logikos. Kaip gali mėsėdžiui rodyti verkiantį paršiuką ir klausti, ar jis tą paršiuką valgytų pusryčiams? Aišku valgytų! Paršiukas pats kečupo prašosi! Efektyviau rodyti nemalonius pojūčius Sensoriams sukeliančią šlykščią kiaulę ir sakyti: „štai, ką tu valgai!“ O Logikams reikia faktų ir statistikos.

Vienu žodžiu, racionalų protą irgi ne šiaip sau turime. Naudokimės.

Nujautikai

Kokius tinklaraščius tokie žmonės rašo?

Kai Tavo vertybės jau atitinka tą veiksmą, kurį nori padaryti, Tau jau beveik nebereikia pastangų jį padaryti, nes, kaip tas prisukamas žaisliukas, tiesiog imi ir padarai.

Autorystę leidžiu atspėti iš pirmo karto

Sunku atpažinti Nujautikus, nes jie gali apibendrinti bet ką. Jie gali apibendrinti faktus, gali emocijas, bet gali ir pojūčius. Net nežinia, apibendrinimas yra ketvirtas mąstymo būdas ar tiesiog priedas prie visų kitų trijų?

Tinklaraštis Transformacijos irgi leidžiasi į gan abstrakčius apibendrinimus, rašo apie žingsnius norų išsipildymo link bei minčių ir veiksmų balansus.

Kaip motyvuotis ir rasti įkvėpimą?

Vizija, reikia vizijos. O kas bus, kai padarysiu šį veiksmą? Geriau nuo to ar blogiau? Kaip atrodys pasaulis, kai padarysiu tai, ką noriu padaryti?

Prasmė, reikia prasmės. Ar tai ką darau vertinga? Ar tai svarbu man? Ar svarbu kitiems?

Jei bus vizija ir ta vizija bus prasminga, tai Nujautikui motyvacijos nepristigs – nereiks nei aiškių tikslų, nei aiškių planų, nei motyvuojančių šūkių, nei paskatinimo pojūčiais.

Kaip mokymo sistema šį tipą skriaudė?

Visų pirma, negalima piešti į paraštes. Čia tai buvo košmaras.

O jei rimtai, tai buvo tikrai daug informacijos kalimo, vienintelė vieta, kur būdavo galima daryti įžvalgas pačiam, tai teksto interpretacija per lietuvių kalbos pamokas.  Ir tai viskas? Atrodo taip, visa kita jau buvo parašyta iš anksto.

Kitas dalykas – tai vizijos ir prasmės nebuvimas. Kam išvis tai mokintis? Tam, kad išlaikyti egzaminą? O kam tie egzaminai? Kad įstoti į universitetą ir mokintis toliau?? Ir tai viskas??? Ar jūs rimtai???? Taip ir pratinamas žmogus daryti veiksmus, kurių prasmė abejotina.

Kaip šis tipas yra menkinamas ir kodėl to nenusipelno?

Dvasingumo pasaulyje intuicija yra aukštinama, tačiau per daug. Nesiremdamas faktais protas ima daryti klaidas faktų pasaulyje. Nesiremdamas emocijomis protas ima daryti klaidas žmonių pasaulyje. Nesiremdamas pojūčiais protas ima daryti klaidas fiziniame pasaulyje. Kaip jau minėjau, gali būti, kad intuicija išvis tėra priedas prie pirmųjų trijų mąstymo būdų, ji veikia tik kartu su kitais.

Jei daug gyvenimo patirties turintis senukas užsidarys oloje ir du metus gyvens be ryšio su išoriniu pasauliu – jo intuicija toookių apibendrinimų prigeneruos! Bet uždaryk dvejiems metams vaiką, ir sužalosi žmogaus psichiką negrįžtamai. Intuiciją reikia maitinti patirtimi, todėl šis mąstymo būdas gerėja sulig amžiumi. Žodis „gerėja“, reiškia, kad iš pradžių jis gali veikti tikrai blogai.

Be to, būna, kad žmogus ima įžvelgti tokius sąryšius kurių realiai nėra. Pavyzdžiui, kokias nors energijas, kokius nors ateitį nusakančius simbolius. Iš čia atsiranda visokie prietarai – kažkam kažkada susišvietė, kad penktadienį tryliktą dieną visuomet nesiseka, kad apsivilkus raudonos spalvos marškinėlius mylima krepšinio komanda pralaimi, o visi verslininkai – vagys.

Va dėl to intuityvūs žmonės ir yra menkinami, neva jie nesiremia faktais, išsigalvoja nebūtus dalykus, mąsto labai sudėtingai.

Bet intuicija yra labai galingas mechanizmas, reguliuojantis labai daug procesų. Bet kokį sudėtingą veiksmą, kurį gebame daryti, reguliuoja intuicija. Mašinos vairavimas, kalba, kalbos užrašymas simboliais, kūno judesio koordinacija atliekant sudėtingus šokio, sporto pratimus, emocijos atpažinimas kitame žmoguje, netgi naujo projekto sėkmės ar nesėkmės nuspėjimas – visi šie veiksmai yra per ilgą laiką sukauptų apibendrinimų rezultatas. Verslininkai – jie labai dažnai remiasi intuicija ir jos atidžiai klauso, jie geriau pasamdys kokį Logiką, kuris prižiūrės faktus, nei patys varginsis.

Nuojautą reikia lavinti, kaip reikia lavinti logišką protą, kaip lavintį ir treniruoti kūną. Tada penktadienis trylikta bus nebebaisus ir suprasi, kad rungtynių baigtį lemia ne sirgaliaus marškinėlių spalva, bet komandos lyderio nuotaika. Nuojautą lavina dėmesinga patirtis – tačiau kokios konkrečiai patirties Tau reikia priklauso nuo to, kurioje srityje tos nuojautos nori ir koks kitas mąstymo būdas yra stiprus.

Kartais ta nuojauta mums ką nors sako. Protas interpretuoja faktus per mūsų vertybių prizmę ir tikrina, ar tie faktai sukels teigiamas emocijas ar ne. Jeigu mato, kad sukels, tada sako: „eik, daryk šitai“. Gali būti puiki mintis tos nuojautos paklausyti.

***

Štai tiek apie keturis mąstymo būdus. Smagu pastebėti grynuolius ir matyti lengvai nuspėjamą jų elgesį. Savotiškas jausmas pabūti „priešo“ teritorijoje, apsuptam gausybės kito mąstymo žmonių jų stichijoje. Dar keistesnis – būti apsuptam vien tik savo tipo žmonių.

Taigi, laukiu pastabų dėl paskutinio skyrelio, kartu galime sukurti visai smagų straipsnį.

Čia pateikta informacija nėra mokslinė ir nereikėtų jos šitaip priimti. Ji labiau pramoginė-pažintinė. Kaip horoskopas.