Pinigai nėra blogio šaknys, jie labiau kaip blogio žiedelis
Labai dažnai girdžiu, kad pinigai yra blogio šaknys. Ima atrodyti, kad jų atsisakius ir Saulė ryškiau šviestų ir žiemą mažiau šaltą būtų. Kadangi žinome, kad pinigai dabar yra visur, tai ar jau esame visiškame dugne be jokių prošvaisčių išsikapstyti, ar visgi yra būdas galutinai sunaikinti visus pinigus pasauliniu mastu?
Turbūt supranti, kad neagituosiu nei vieno skaitytojo eiti deginti banknotų, aš pamėginsiu parodyti, kad pinigai yra neišvengiami ir jei pinigų atsisakytume, vėl pradėtume naudotis kokiu nors pinigų pakaitalu. Tarsi be mėsos gyventi negalintis veganas perkantis veganišką dešrą.
Ir dar aš papasakosiu, kad pinigai nėra blogio šaknys. Pinigai yra tik žiedelis, parodantis kiek gi to blogio yra mūsų pačių viduje, o tas blogis iš pinigų neateina.
Feisbuko analogija
Pradėsiu nuo kito dažnai minimo blogio – feisbuko. To paties, kuris Tau pasiūlė ir šį straipsnį paskaityti, nebent prenumeruoji. Sakoma, kad va koks negeras feisbukas, įtraukia kaip liūnas ir suėda mūsų laiką, kurį galėtume skirti sportui, saviraiškai ir kitiems didžiai prasmingiems dalykams.
Ar būtų mums visiems geriau, jeigu vieną dieną imtų tas feisbukas ir išnyktų? Nebegalėtume naudotis patogia žinučių paslauga, būtų sudėtingiau sužinoti apie vykstančius aktualius renginius, tiems kas turi verslus išnyktų patogi reklamos platforma… galima vardinti ir vardinti ko netektume. Bet juk ir blogis išnyktų, ar ne? Aš manau, kad žmonės tiesiog grįžtų prie teliko.
Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, tačiau žmogaus nesugebėjimas saugoti savo dėmesio ir užsiimti prasmingomis veiklomis greičiausiai egzistavo dar iki feisbuko ir gal net iki televizijos. Tais laikais negyvenau ir nežinau kam žmonės skirdavo savo dėmesį (lošimams, baliams ir alkoholiui, žaidimams?), bet įtariu, kad nebuvo mūsų protėviai lyg virš žemės pakylėti šviesuliai.
Vieną dalyką galiu pasakyti tikrai – televizija aiškiai parodė kaip lengva prikaustyti mūsų dėmesį ir jį valdyti. Feisbukas parodė kaip nesugebame patys to dėmesio valdyti ir jo sukoncentruoti. Taigi, nors šitie intelekto išradimai nėra problemų šaknys, tačiau jie tas problemas užaštrina ir išryškina.
Tas pats yra ir su pinigais.
Pinigai yra projekcija
Su pinigais mes darome daug dalykų. Perkame vaikams valgyti ir tuo pačiu metu degtinę. Skiriame mokymuisi ir švietimui, bet tuo pačiu metu švaistome nereikalingiems niekams. Aukojame labdaringoms veikloms, tačiau tuo pat metu trokštame jų ir pavydime turtuoliams. Ima atrodyti, tarsi jie tarsi koks demonas uždėjęs žmogui apynasrį ir neleidžiantis jam sava valia nė pakrutėti, nes juk be pinigų nebus nei kur gyvent, nei kur valgyt.
Iš tiesų, pinigai yra dar klaikesnis demonas – teisybės demonas, visiems papasakojantis kas yra žmogaus viduje, išduodantis tamsiausias paslaptis. Pinigai negadina žmogaus, jie atskleidžia kas tas žmogus iš tiesų yra. Jie suteikia daug laisvės ir jeigu žmogaus viduje gyvena velniūkščiai, tie velniūkščiai gauna laisvę ir eina visų savo eibių krėsti, jei gyvena angelai, tuomet tie pinigai yra panaudojami geriems tikslams.
Štai kaip viskas veikia – tarkime, kad yra geri dalykai ir blogi dalykai. Gerus vaizduoju kaip baltus, o blogus kaip juodus. Norint gauti pinigų galima jų gauti gerais būdais (siūti rūbus, programuoti programėles, pardavinėti veganiškas salotas ar rašyti knygas), bet galima ir blogais būdais (vogti, apgauti, išvilioti). Leisti pinigus lygiai taip pat galima geriems dalykams, bet galima už juos ir narkotikus pirkti.
Mes žinome, kad žmonės yra linkę geriau pastebėti ir daugiau dėmesio kreipti į negatyvią informaciją, taigi jie nepastebi tų baltų dalių arba apie jas daug negalvoja. Ir kas iš to gaunasi? Ima atrodyti, tarsi pinigai atsiranda iš blogio ir į blogį nueina. Tikras blogio uostas, blogio malūnas, blogio katalizatorius. Bet jei pažiūrėtume pilnesnį vaizdą, pamatytume, kad tie blogi uždirbimo būdai atsirado ne iš pinigų, jie atsirado iš žmonių, iš jų protų ir jų minčių, tie blogi išlaidavimo būdai taip pat neatsirado iš pinigų, jie atsirado iš žmonių. Juk nebūtina naudotis tais visais juodais metodais, galbūt ir Tu nesinaudoji?
Tačiau mūsų protas mėgsta asociacijas. Kai aš pasakau „močiučių…“ daug kas pagalvoja „… Palanga“. „Dolčė…“ ir „… Gabana“. Lygiai taip pat kiekvieną kartą kai šiame tekste paminiu žodį „pinigai“, iš už kampo, turbūt, ima lysti visos tos baisybės su jais susijusios. Kadangi tame brėžinyje viskas sueina į pinigus, tai baisybių gali ištraukti kokių tik nori, pagal savo sugedimo laipsnį – nuo erzinančios reklamos ar Amway distributoriaus iki prostitucijos ar prekybos narkotikais.
Taigi, pinigai yra projekcija, tarsi baltas popieriaus lapas ant kurio piešiame tokius dalykus, kokius savo gyvenime esame matę ir kokius žinome. Kitaip tariant, traukiame visus tuos juodulius iš savo vidaus. O tai reiškia, kad ne pinigai yra šaknis.
Turime visokių negerų troškimų, negerų norų, o pinigai suteikia galimybę tuos visus dalykus įgyvendinti. Jei nebūtų negerų norų, tai kišk tų pinigų kiek nori, jie nieko blogo nepadarys. Mes vergaujame ne pinigams, mes vergaujame savo troškimams, o troškimai supranta, kad jiems išsilaisvinti leidžia pinigai, todėl tų pinigų reikalauja daugiau. Troškimai ne būtinai yra tokie negatyvūs, susiję su narkotikais, tai gali būti saugumo troškimas, komforto troškimas. Perkame daiktus ne todėl, kad vergaujame daiktams, bet todėl, kad vergaujame troškimams.
Turiu rankovėje paslėpęs dar vieną argumentą, kodėl pinigai nėra šaknis. Ar žinai žodį „garbėtroška“? Neretai didelių dalykų nuveikia žmonės ištroškę garbės ir pripažinimo, tačiau ne pinigų. Paprasti žmonės labai stebisi, kai turtingi verslininkai staiga pasuka į politiką, atrodo, taigi šitiek turi, ką, negi jiems dar reikia? Nebe pinigų jiems reikia, jiems reikia valdžios, garbės, pinigų jie jau turi. Aišku tai, kad pinigai patys savaime tos valdžios ir tos garbės suteikia, tačiau dar daugiau suteikia ūkio ministro postas.
Tai ar išnyktų blogis, jei pinigus panaikintume? Visų pirma, tai jis sumažėtų. Būtų mažiau tos laisvės tenkinti visokius tamsius savo įgeidžius ar negatyvias silpnybes, demonstruoti savo valdžią, galią ir pranašumą. Tačiau sumažėtų ir galimybių daryti gerus darbus – dabar išsiuntei SMS už 5 eurus kokiai organizacijai ir išsipirkai nuodėmes, o be pinigų būtų sunkiau šitaip nukreipti savo gėrį ir gailestingumą, reiktų stoti prie puodų ir pilstyti sriubą benamiams. Pinigai yra lyg padidinimo stiklas, išpučiantis visa kas yra žmogaus viduje – jei jis kvailas, praturtėjęs sugebės apsikvailinti ant visos Lietuvos, jei gailestingas, tai gelbės visus Lietuvos benamius, jei garbėtroška, tai jo veidas užpildys visus Lietuvos laikraščius ir žurnalus.
Skurdžių šalių gyventojai nėra geresnės širdies, tiesiog tie juoduliai yra toli paslėpti ir neturi daug galimybių išlysti pasiganyti, jie nusilpę ir sulysę. Bet gal tai gerai?
Kas būtų jei nebūtų pinigų?
O dabar atėjo metas paeksperimentuoti mintimis ir pagalvoti, kas būtų jei pinigų neliktų – ar būtų gyvenimas geresnis, ar išnyktų blogis? Tiesiog eikime per ekonomikos moksle išskiriamas pinigų funkcijas ir žiūrėkime kas su ta funkcija atsitiktų.
1) Pinigai yra mainų priemonė
Dabar įsivaizduok, kad nebegali prisikrauti daugybės įvairių prekių ir už jas paduoti šūsnį popieriukių. Viską reiktų mainyti – eiti pas ūkininką kiaušinių, eiti pas batareikininką telefono bateriją pakrauti, eiti pas dešravegą veganiškos dešros, o visiems jiems už tai, jeigu programuoji, gali ant lapuko užrašyti po kelias programinio kodo eilutes, o jei ne, gali duoti kelias megztas pirštinaites (nes kojinaites davei praėjusį kartą ir jiems nebereikia). Ar išnykus pirkimui išnyktų blogis?
Jei pirkimas išnyktų, godumas vis vien liktų. Kadangi nėra pinigų, galėtum derėtis dėl kiekvienų mainų ir stengtis išsiderėti kuo daugiau. Juk tikrai nenusileistum ir neatiduotum savo savaitę rankomis spausto kanapių aliejaus už dvidešimt kiaušinių. Reikalautum trisdešimt! O būtų kas reikalautų keturiasdešimt ar penkiasdešimt! Būtų sunku palyginti kainas todėl arogantiški gobšuoliai kaip mat susikrautų turto vien dėl gebėjimo įtikinamai malti liežuviu. Kitaip tariant niekas nepasikeistų.
Mus mokykloje mokino, kad anksčiau žmonės mainydavo viską į kailius, kai kurios tautos naudojo kakavos pupeles, avis, karves ar kitus universaliai visiems priimtinus mainų objektus. Vis tiek norėjosi daiktus mainyti kaip nors patogiau, pinigai vis vien būtų atsiradę vienokia ar kitokia forma. Net jei nebūtų popierinių pinigų, vis viena būtų turtas, vis viena jis realizuotų tą žmoguje slypintį godumą.
2) Pinigai yra kaupimo ir vertės saugojimo priemonė
Juk šaunu kai gali dirbti dirbti, o po darbo važiuoti kur nors atostogauti. Įvyksta toks stebuklas, kad ta vertė, kurią sukūrei savo įmonei yra išsaugoma ir vėliau gali ją mainyti į visokius atostogų malonumus. O dabar įsivaizduok, kad nebėra pinigų ir vertę reikia saugoti kailių, kuriuos graužia kandys, kiaušinių, kurie sugenda, avių, kurios dvesia ar kitų keistų dalykų formatu. Arba tai gali būti iš vis neįmanoma – vertė egzistuotų tik čia ir dabar. Kaip būtų gerai, nebereikėtų taupyti! Bet greičiausiai tokius didelius pirkinius, tokius kaip namas, automobilis, šaldytuvas vis vien reikėtų atidirbti kur nors pas poną laukuose. Visai kaip dabar – juk atidirbame bankui už savo pirkinius? Vadinasi niekas nepasikeistų.
Pinigų kaupimas išnyktų, bet baimė dėl ateities liktų. Juk ramiau, kai turi užslėptų resursų iš kurių gali pragyventi žiemą, kai nėra derliaus. Arba resursų, leidžiančių neiti mainyti tų kiaušinių į programinį kodą kas dieną – pasiimtume tų kiaušinių iš karto daugiau, kokiai savaitei. Ir daugiau. Dar daugiau. Vis viena sugalvotume ką kaupti, net jei tai nebūtų oficiali prekių keitimosi priemonė, kaip kailiai. Kauptume maistą, kauptume malkas, kauptume neišnaudotas mobilaus ryšio minutes. Kaupimas yra ta šaknis iš kurios dygsta noras turėti pinigų.
3) Pinigai yra vertės matas
Pinigai leidžia palyginti kelių dalykų vertę. Vienkartinis Vilniaus autobuso bilietas – 64 centai. Viena kelionė iš Vilniaus į Kauną traukiniu – 5 eurai. Lėktuvas iš Vilniaus į Londoną su Ryanair – 20 eurų. Jeigu nelieka pinigų, tuomet iš karto tenka ką nors sugalvoti vietoj jų. Kaip palyginti – kur brangiau nukeliauti, į Kauną ar į Londoną? Na, už kelionę į Kauną mokėjau dvidešimt penkis kiaušinius, o už Londoną daviau tris kailius, tai Londonas lyg ir brangesnis. Juk būna, kad kainos nusistovi visai ne tokios, kokios atrodo, kad turėtų nusistovėti, todėl reikia tikrinti – štai lėktuvas į Kijevą yra pigesnis nei autobusas.
Šitiek daug sprendimų priimame kas dieną apie tai, kas mums yra vertingiau. Jei neliktų pinigų, neliktų skaidrumo, aiškumo, o kai nelieka skaidrumo, kas tada tarpsta? Žiurkės, tarakonai ir visokio plauko aferistai sugebantys apsukti žmonėms protus. Taigi, pinigai netgi ima atrodyti tarsi būtų gėris, lyg koks šviesos spindulys išvaikantis tamsumas.
Jei jie išnyktų, išdidumas vis vien liktų. Nebesigirtų turtuoliai savo finansais, jie girtųsi kiek turi ožkų ar avių, girtųsi kailiais, girtųsi valdomos žemės kiekiu. Noras didžiuotis ir rodyti save kitiems yra tikroji šaknis, tačiau, kai pinigai suteikia tokį skaidrų ir lengvai palyginamą vertės matą, tai lyginame pinigus.
O, kad nors pinigus lygintume! Kai skolose įklimpęs turtuolis už dar vieną paskolą įsigyja prabangų BMW, tai jis nėra turtingas, jis tik daiktų gražių turi. Mes nelyginame pinigų, mes lyginame daiktus, net ne daiktus, įvaizdį.
Mane neramina toks argumentas – o jeigu atsisakytume tų BMW, šaldytuvų, namų, avių ir apskritai turto, grįžtume į bendruomeninį gyvenimą, komunizmą, tik be valdžios? Arba dar geriau – iš vis grįžtume į gamtą ir valgytume tik tai ką šiandien pagavome? Argi nebūtų visiems geriau? Čia yra didelis ir rimtas klausimas, bet jau tais laikais buvo žyniai, pas kuriuos žmonės eidavo klausti dalykų, jau tais laikais atsirado religijos, mėginančios žmogų nuraminti, neva dievai viską reguliuoja. Nagi nebuvo gerai, žmogaus siela vis vien kentėjo ir ieškojo atramos.
Sulaukiau ir tokių argumentų – o jei kurtume utopinę visuomenę be turto ir nuosavybės, kur visus darbus dirbtų robotai? Man kyla daug klausimų, bet pagrindinis yra šis: Bet ar sunaikintų ta utopija galios troškimą?
Šiandienos pagrindinės mintys yra dvi. Visų pirma, pinigai nėra blogio šaknis, blogio šaknis yra giliau. Čia mes patys šituos niekuo dėtus popieriaus gabalus murkdome savo srutose, o paskui skundžiamės, kam jie purvini ir dvokia. Nenusimeskime atsakomybės. Antra – pinigai nėra dirbtina bankininkų sugalvota konstrukcija, jie yra natūralus žmogaus intelekto evoliucijos rezultatas (bet tikrai ne viršūnė). O, kad siela spėtų su intelektu!
Kai jau žinom, kad pinigai nėra tokie blogi – štai straipsnis kaip tvarkytis su jais, kad nedingtų nepastebėti.