Ar nori keliauti po pasaulį? Bet turbūt neturi milijonų banko sąskaitoje, ar ne? Jei taip, vadinasi esi visai kaip aš. Aš irgi labai norėjau keliauti, tačiau viskas ką turėjau – tai tik tas noras ir truputukas laiko. Per tą truputuką laiko suradau daugybę įvairių būdų kaip keliauti pigiau, dalį jų išbandžiau keliaudamas po įvairiausias šalis (nuo Lietuvos iki Taivano) ir dabar Tau apie viską papasakosiu.

Beje, aš nepasakysiu kaip keliauti visai be pinigų – tačiau gali pasinaudoti mano pasiūlymais ir tokią kelionę susikurti, jei tik yra noras.

Pradėsiu be didelių įžangų ir pirmiausiai apibūdinsiu pagrindines pigių kelionių rūšis. Konkrečiais būdais kaip sumažinti kelionės išlaidas pasidalinsiu kitame straipsnyje, nes šitas ir taip jau labai ilgas.

„Noriu keliauti, bet neturiu pinigų“ yra nelogiškas pasiteisinimas. Jau seniai.

Esminiai pigių kelionių principai

Jeigu nori ką nors gauti – turėsi ką nors atiduoti

Labai svarbu suvokti – tam, kad atpiginti kelionę, reikia pasinaudoti ekonomikos ir socialiniais šio pasaulio dėsniais, kurie skelbia: jeigu nori ką nors gauti – turėsi ką nors atiduoti. Jeigu nenori atiduoti pinigų, reikės atiduoti ką nors kita. Ką?

Nerūpestingumas
Dažnai teks viską planuoti ir daug ką darytis savarankiškai, kelionė nebebus nerūpestingas sekimas paskui gidą, kai Tave visur veža. Kelionė taps nuotykiu. Jei nenori nuotykių – reikės mokėti pinigus.

Komfortas
Labai dažnai teks gyventi paprastose sąlygose, galbūt netgi paprastesnėse nei gyveni kasdieną. Gyventi kambaryje kuriame yra tik lova (o gal ir jos nėra), valgyti itin paprastą maistą (šiandien virti ryžiai ar virti grikiai?), važinėti barškančiais autobusais ir girgždančiais traukiniais, o gal būt šiek tiek pakentėti ir kitokios rūšies nepriteklius. Jei nori komforto – teks mokėti pinigus.

Kontrolė
Pigi kelionė, tai nuolatinis neužtikrintumas kas bus toliau. Kai pinigai tampa svarbiu kriterijumi, kartais kur būsi ir ką darysi priklauso ne nuo Tavo norų, o nuo to, ką pavyks rasti. Kur pigiausias skrydis, kur pigiausia nakvynė, kur nuveš pakeleivingas automobilis.

Jeigu Tau nėra baisu prisiimti atsakomybę už savo nuotykius, atsisakyti šiek tiek komforto ir atsiduoti nenuspėjamų įvykių tėkmei, vadinasi jau gali sutaupyti. Skaityk toliau – dar keletas svarbių principų.

Planuok išlaidas!

Vienas pirmųjų dalykų, ką reikia padaryti prieš kelionę, tai susiskaičiuoti pinigus.

Pirma: susiskaičiuok kiek gali sau leisti skirti pinigų. Turi svajonių šalį? Puiku! Susiskaičiuok kiek gali skirti pinigų svajonių kelionei. Neturi svajonių šalies? Susiskaičiuok kiek gali skirti pinigų kelionei ir pagal turimą sumą pasirink šalį.

Antra: susiskaičiuok kiek kelionė į pasirinktą šalį kainuos.

Kai žinosi savo galimybes ir galutinę kelionės kainą, galbūt pamatysi, kad gali išleisti netgi daugiau pinigų nei planavai, arba matysi, kad reikia pasispausti. Galbūt suprasi, kad norit pakliūti ten kur taip norisi reikės atiduoti tiek daug nerūpestingumo, komforto ir kontrolės, kad pati kelionė taps visai nebemaloni. Pavyzdžiui, pragyvenimas Norvegijoje yra labai brangus, šitos šalies lankymui reikalinga turėti išlaidų planavimo patirties.

Yra ir III šio straipsnio dalis su išsamiu praktiniu gidu „Kaip planuoti kelionės išlaidas“ su Excel lentele.

Nesistenk apžioti per daug!

Tai yra svarbus principas.

Kaip jau minėjau – Norvegija yra brangi šalis. Ar tikrai būtinai nori ten? Jei nori pamatyti neišpasakyto grožio gamtą, gal užteks neišpasakyto grožio Gruzijos gamtos?

Ar tikrai nori apkeliauti visą visą Prancūziją? Gal užteks tik pietinės pakrantės?

Ar tikrai nori apkeliauti 25 šalis per dvi savaites? Gal kaip tik smagiau gerai pažinti vieną šalį?

Ar tikrai taip svarbu keliauti toli? Ar buvai Latvijoje? Baltarusijoje? Žemaitijoje?

Kadangi Japonija yra ekstremaliai brangi šalis, dvi savaites prasėdėjau vien Tokijuje ir veiklos nepritrūko, pritrūko tik laiko miegui. Jei būčiau keliavęs po visą šalį, būčiau išleidęs daug pinigų važinėjimui ir praleidęs daug laiko viešajame transporte. Ir kam to reikia?

Jei pasiryžai už savo keliones šį bei tą atiduoti, jei sutinki susiplanuoti savo išlaidas ir nesieki apžioti per daug – galima judėti toliau, pristatau pagrindinius pigių kelionių būdus.

Pigios kelionės būna tokios

1 – Savanorystė

Savanorystė tai tokia kelionės rūšis, kai važiuoji į kitą šalį dirbti kokio nors naudingo ar bent panašaus į naudingą darbo. Dažniausiai už galimybę savanoriauti reikia susimokėti, tačiau beveik visada už tai gauni tris dalykus: maistą, pastogę ir veiklos. Savanorių sutikau visur kur tik keliavau – nuo mokytojaujančių lietuvių Slovakijoje iki gyvūnus prižiūrinčių vokiečių Kambodžoje.

Savanorystės metu sutaupai, nes beveik visą laiką sėdi vienoje vietoje ir negali toli važinėti, be to ir neturi tiek laiko. Tačiau pramogų ir veiklų nepritrūksta.

Ar savanorystė bus pigesnė palyginti su savarankiška kelione, kai rūpiniesi maistu, pastoge ir veikla? Nebūtinai! Reikia saugotis įmonių, kurios tiesiog ieško nemokamos darbo jėgos. Tu atvažiuoji, susimoki ir dar dirbi – ar gali būti geriau? Todėl savanorystės vietą reikia rinktis labai atidžiai, nes dabar tai tampa tiesiog dar viena kelionių pramoga, tokia kaip ekskursijos ar lipimas į kalnus, ir ima už ją kaip už gerą pramogą. (Galėsiu juodaplaukius vaikučius iš skurdžių šalių mokinti anglų kalbos – tai gelbėju pasaulį! Verta už tai ir 50 eurų per dieną sumokėti!) Tau padės išlaidų planavimas – palygink ar savanorystė pigesnė nei savarankiška kelionė?

Kam gali netikti: Jeigu nori judėjimo laisvės – savanorystė gali netikti. Jeigu nenori mokyti žmonių anglų kalbos, dirbti su gyvūnais ar fermose – kitokių savanorystės vietų rasti sudėtinga.

Nuorodos pradžiai:

• idealist.org – savanorystės galimybės visur
• wwoofinternational.org – savanorystės galimybės organinėse fermose

2 – Darbas pakeliui

Jei pavyks kelionės metu rasti kokį darbelį – dažniausiai tiesiog gausi ką nors nemokamai (maistas + nakvynė) bet galima ir pinigų gauti. Yra du būdai kaip šitaip keliauti. Pirmas – tiesiog ieškoti darbų kelyje. Klausti ar nereikia darbuotojų hosteliui, vietiniam bariūkščiui, galbūt mokyklai reikia anglų kalbos mokytojo ir panašiai. Jeigu nepatinka tokie ekstremumai, galima tiesiog pasinaudoti workaway.info paslaugomis – tai yra tokius darbus siūlančių žmonių duomenų bazė. Dažniausiai dirbti daug nereikės, bet ir gausi už tai nedaug. Visgi padirbėti dėl maisto ir pastogės gali būti gera mintis.

Tailande sutiktas su workaway dirbantis italas Alessandro visai neseniai lankėsi ir Namibijoje. Baisiai pavydu žiūrėti jo nuotraukas feisbuke.

Workaway kaip ir savanorystė netiks tiems, kas nori didžiulės judėjimo laisvės, tačiau čia darbų įvairovė yra kur kas didesnė. Kartais reikia tiesiog prižiūrėti katiną kol šeimininkai atostogauja.

Nuorodos pradžiai:

• workaway.info
• jobmonkey.com
• helpx.net

3 – Normalus darbas užsienyje

Svajoji pakeliauti po Airiją, Angliją ir Norvegiją? Lygiai taip pat galima pasvajoti ir apie Indiją, Ugandą ar Tailandą. Visose egzotiškose ir nelabai šalyse reikalingi mokytojai – nuo anglų kalbos iki informacinių technologijų. Reikia tik ieškoti ir galima visko rasti. Dažnai reikalingi marketingo specialistai, įvairių sričių konsultantai, redaktoriai, vertėjai. Nemažai praktikos galimybių – jas siūlo ir viešbučiai ir įvairios tarptautinės įmonės.

Aišku, įsidarbinus užsienio šalyje, kelionėms laiko turėsi tiek pat, kiek dabar turi Airijoje, o sutaupysi gal tik tuo, kad lėktuvo bilietas į kaimyninę šalį bus pigesnis nei skrendant iš Lietuvos. (Iš Airijos į Portugaliją tikrai arčiau) Tačiau jei kelionės ir nutolusių kraštų pažinimas iš tiesų yra siekiamas gyvenimo būdas – normalaus darbo susiradimas užsienyje yra puiki išeitis.

Viena mano pažįstama dirbo Indonezijoje, Pietų Afrikoje, Airijoje ir dar velniai žino kur. Ir nuolatos lankydavo aplinkui esančias šalis. Visiška keliauninkė ir dar tuo pačiu metu daro karjerą. Atrodytų kaip stebuklas, jei nepažinočiau jos gyvai.

Beje, nebūtina dirbti kitiems, savo verslą taip pat galima kurti. Vienas pusę pasaulio apkeliavęs ukrainietis atidarė hostelį Bulgarijoje ir dabar džiaugiasi, kad žmonės iš viso pasaulio važiuoja pas jį. Vienas daug metų Kinijoje dirbęs amerikietis Kambodžoje atidarė foto redagavimo paslaugų įmone, nes vietinių žmonių gebėjimai šioje srityje yra tolygūs nuliui. Netgi keliaujantį šokių mokytoją teko sutikti – galimybės čia begalinės, reikia tik šiek tiek išradingumo. O britų bobutė dirbanti padavėja Laose iš vis pribloškė. Jai visokie Brexit nė motais.

Šis keliavimo būdas netiks tiems, kas visgi nori ilgos nuotykinės kelionės. Taip pat netiks ir tiems, kas nori visai trumpos poros savaičių kelionės, o po jos grįžti į namus.

4 – Nuotolinis darbas

Tokį darbą dirbantis žmogus vadinamas „Digital Nomad“ arba Skaitmeniniu Klajokliu ir yra dabartinių Amerikos (o gal ir Europos) jaunuolių siekiamybė. Nuotolinis darbas yra toks darbas, kurį galima dirbti kompiuteriu iš namų arba tiesiog iš bet kurios pasaulio šalies.

Buvimas Skaitmeniniu Klajokliu visai nereiškia, kad kelionė būtinai bus pigesnė. Priešingai – ji bus gerokai brangesnė, nes reikės nemiegančio interneto ir pakankamo komforto, kad būtų galima dirbti. Tačiau toks darbas suteiks laisvę keliauti bet kada ir būti bet kur tuo pačiu metu uždirbinėjant pinigus.

Ką galima dirbti? Tiesa ta, kad profesijų sąrašas yra ribotas. Programuotojai, grafikos dizaineriai, rašytojai ir redaktoriai (anglų kalba) beveik neturi jokių problemų rasti nuotolinį darbą. Daugeliui kitų profesijų vis dar pakankamai sunku, tačiau galimybių atsiveria vis daugiau ir daugiau, reikia tik ieškoti (ir man papasakokit, kai atrasit). Tačiau galima ir patiems susikurti internetinį verslą, kuris būtų valdomas kompiuteriu iš bet kurios pasaulio vietos – ne vienas startupas šitaip dirba, ne vienas appsas yra šitaip sukurtas. Galima atidaryti internetinę parduotuvę, teikti paslaugas ar konsultacijas internetu. Ką dar galima daryti internete?

Šis keliavimo būdas tobulai tinka tiems, kas nori po darbo gulėti paplūdimyje ir čilinti su kokteiliuku rankoje ar tūsintis su vietinėmis chebromis. Bet jei norisi nuotykių, kultūrinio pažinimo ar judėjimo – toks gyvenimas ima atsibosti. Nuolatinis judėjimas iš vienos vietos į kitą ima trukdyti darbui, o darbas atmuša norą judėjimui. Pats bandžiau ir nematau didelio skirtumo: ar sėdėti Lietuvoje apsikabinus radijatorių ir eiti į turgų pirkti braškių, ar sėdėti Tailande apsikabinus oro kondicionierių ir eiti į turgų pirkti papajų.

Nuorodos pradžiai:

• freelancer.com
• upwork.com
• clickworker.com
• fiverr.co

5 –  Nuotykinė kelionė

Tai yra visiškai savarankiška kelionė, kai gyvenama beveik žygio sąlygomis. Dažnai, vietoj važiavimo kokiu nors transportu yra einama ar tranzuojama, vietoj nakvojimo patalpoje yra nakvojama lauke, prausiamasi upėje ar ežere, maistas ruošiamas savarankiškai. Dažniausiai tai būna žygiai į kalnus, čia tai viskas aišku, kokios gali būti išlaidos, jei eini pasivaikščioti gamtoje su palapinėmis? Kiek konservų prisipirkai – tokios ir išlaidos. Bet šitaip keliauti galima ir po miestus.

Tokiam keliavimo būdui reikalinga daug įvairios geros įrangos – palapinė, miegmaišis, nešiojama viryklė, bet visa ta įranga bus panaudota vėl ir vėl, taigi atsipirks jau po antros rimtesnės kelionės. Taip pat tokiai kelionei reikalingi įgūdžiai ir pasirengimas – reikia mokėti tą maistą paruošti ir sugebėti tas maisto atsargas patempti kuprinėje. Bet nereikia dėl to jaudintis – jau antroje kelionėje viską mokėsi geriau. Tačiau pinigų sutaupymas bus didžiulis.

Ar žinai projektą „Misija Sibiras„? Jis vykdomas iš pinigų, kuriuos pavyksta susiubagauti pas rėmėjus ir visokias valstybines įstaigas, todėl projekto dalyviams tikrai niekas neieško prabangiausio viešbučio – tai yra tipiška nuotykinė kelionė.

Ar žinai BomžTurą? Tai yra tinklapis jau kelis metus rašantis apie būdus kaip keliauti labai pigiai. Jie nuotykiu paverčia net paprastą išvažiavimą į kokį nors Stavangerį (skrenda būtent ten, nes pigūs lėktuvo bilietai).

Ar žinai TV laidą „Orel i Reška„? Jei moki rusiškai, pažiūrėk ir pamatysi, kame yra pigios ir prabangios kelionės skirtumas – jei pinigai riboti, nuotykių bus žymiai daugiau ir jie bus autentiškesni.

Mano kelionė dviračiu į Estiją taip pat buvo nuotykinė.

Deja, toks keliavimo būdas netiks tiems, kas turi rimtų problemų su sveikata (linzės ar jautrūs sąnariai nėra rimtos problemos) arba nori keliauti su mažais vaikais.

6 – Komandiruotė

Komandiruotė irgi yra kelionė. Ir dar tokia, kuri dažniausiai nekainuoja visiškai nieko. Ir dar tokia, kur gali pamatyti dalykų, kurių nepamatys joks turistas. Pavyzdžiui, man yra pažįstami ofisinio darbo ypatumai Gruzijoje – iš karto pasidaro aišku, kodėl šalis yra skurdi. Girdėjau daug pasakojimų apie Argentiną, Azerbaidžaną ir netgi Rusiją – verslo kelionėse atsiveria dalykai, kurių tikrai joks atsitiktinai užklydęs keliauninkas nepamatys.

Tačiau ir laisvės komandiruotės metu yra mažiausia, nes ir to laisvo laiko yra visai nedaug ir visai rimtai dirbti reikia. Teko skaityti apie nuolatos keliaujančius bankininkus kurie tik ir svajoja aplankyti kaip turistai tas šalis kuriose jau buvo po 100 kartų ir pasišlaistyti be tikslo. Bet, kita vertus, pažįstu moteriškę kuri yra buvusi Ruandoje ir Hondūre. (Kiek žinai žmonių, kurie buvo Ruandoje? O Hondūre?). Vienas pažįstamas pardavimų vadybininkas beveik pastoviai sėdi Pietryčių Azijoje. O mano paties mama visą mėnesį dirbo Samarkando observatorijoje Uzbekistane ant Maidanako kalno. Naktimis padėdavo astronomams stebėti žvaigždes. Norėtum?

Taigi, visai galimas variantas yra ieškoti darbo įmonėje kuri darbuotojams siūlo galimybę keliauti. Oro linijų stiuardesės, tarptautinių kompanijų verslo konsultantai, pardavimų vadybininkai, gastroliuojanti teatro trupė, užsienio naujienų žurnalistas yra tik keli pavyzdžiai. Reikia tik pasidomėti.

7 – Studijos užsienyje

Visi studentai žino Erasmus programą pagal kurią galima išvažiuoti pastudijuoti į užsienį. Čia neišsiplėsiu – jei Tavo fakultetas siūlo tokią galimybę užpildyk paraišką ir važiuok. Dažniausiai daug mokytis nereikia – dominuoja kelionės.

Esu girdėjęs, kad yra ir įvairių kitų galimybių studijuoti pačiose įvairiausiose šalyse ir ne bet kaip, o su stipendija. Ypač jei studijuoji tos šalies kalbą ir kultūrą. Čia nuorodų neturėsiu (turėjau, bet pradanginau, nepyk) – ieškok, tikrai rasi.

8 – Tarptautiniai projektai

Šioje srityje mano žinios nėra didelės. Bet aš mačiau krūvą slovakų atvažiavusių į Lietuvą pagal jaunimo mainų programą. Krūvą latvių ir estų atvažiavusių į Lietuvą pagal projektą už Europos Sąjungos pinigus. Krūvą kanadiečių atvažiavusių į Tailandą vykdyti propagandinį krikščionišką projektą.

Patarimas paprastas – ieškok internete, plėsk pažinčių ratą ir apie tokius projektus vykdančius žmones sužinosi, galbūt atsiras ir galimybė sudalyvauti.

9 – Paskutinės minutės kelionės

Jei keliausi su paskutinės minutės pasiūlymu, Tu gausi visus įprastinės kelionės patogumus už mažesnę, gal net gerokai mažesnę kainą. Tačiau laisvės turėsi visišką nulį, nes gali važiuoti tik ten kur siūlo kelionės agentūra ir tik tada kai siūlo. Nemažai žmonių keliauja būtent šitaip ir apsieina be nuotykinių kelionių ar savanorysčių.

Tokie pasiūlymai galioja ne tik visam kelionės paketui, bet, pavyzdžiui ir lėktuvų ar netgi autobusų bilietams. Reikia tik stebėti, laukti pasiūlymų, o tai galima pradėti daryti čia.

10 – Work and Travel programos

Skaitytojai pasufleravo dar tokią Work and Travel programą. Pats niekada nebandžiau ir jau nebeišbandysiu, nes skirta jaunimui, bet pažiūrėk ir ją – daug mano draugų šitaip apkeliavo Ameriką – iš to „work“ nieko neuždirbo, bet tiems „travel“ nieko ir neišleido.

Kaip turbūt pastebėjai – daug kur agituoju vis paieškoti ar pasidomėti. Čia ir yra esmė – kelionių galimybių dažnai reikia tiesiog ieškoti, ar tai būtų pigūs bilietai, ar darbo pasiūlymas, ar praktikos vieta.

Jei visgi nenori nuklysti į tokius ekstremalumus, turi šeimą ar darbą, kurių nė už ką neaukotum dėl kelionių, bet vis tiek nori keliauti pigiau – skaityk antrąją šio straipsnio dalį, ten pasidalinsiu kaip sutaupyti konkrečias išlaidas – tokias kaip nakvynės, transporto ir panašias. Trečiojoje straipsnio dalyje yra išsamus kelionės išlaidų planavimo gidas.

Pabaigai noriu pasidalinti paskutiniu pigių kelionių būdu, kuriuo labai labai prašau nesinaudoti.

66 – Išnaudok vietinių svetingumą

Esu girdėjęs gausybę pasakojimų apie tai, kaip ubagai lietuviai nuvažiuoja į svetingąją Gruziją ir prabūna ten mėnesį už 2 eurus. Gruzinai tikrai labai svetingi ir tikrai myli Lietuvą, o jų kultūroje pasirūpinti svečiu yra pati didžiausia pareiga ir malonumas. Taigi, atvažiuoja aštriadančiai litofcai, suvalgo visus sūrius ir chačiapurius, paskui gruzinų šeimos, kurios šiaip jau yra dar didesni ubagai nei mes, neturi ką valgyti.

Nematau jokios problemos pasinaudoti pakeleivingų mašinų paslaugomis, apsigyventi laisvame plote, leistis vieną kitą kartą pavaišinamam. Bet išnaudoti vietinių žmonių svetingumą, ypač skurdesnėse šalyse, aš manau yra tiesiog neatsakinga. Net jei tai turtingi japonai – juk jiems patiems viskas savo šalyje brangu.

Kartais atsisakyti vaišinimo yra nemandagu, o papietauti su Tavimi vietiniam gyventojui gali būti didelis džiaugsmas, bet labai prašau, nors sudarinėjant kelionės išlaidų planą negalvoti, kad „ai, gruzinai vis tiek pamaitins“. Kartais Lietuva yra turtinga šalis ir kartais Tu esi iš turtuolių tarpo.

Štai šia optimistine gausos ir materialinių turtų gaida ir pabaigsiu šiandienos straipsnį. O Tavo kelionės istorija mums visiems yra įdomi – kviečiu pasidalinti komentaruose. Beje, jeigu žinai dar kokių kelionių būdų, irgi pasidalink, su džiaugsmu straipsnį papildyčiau.