Pašaukimo tema yra tokia aktuali, kad apie ją galima rašyti ir rašyti. Ir žmonės rašo – prirašo gausybę straipsnių apie tai, kaip sužinoti, ką iš tikrųjų nori veikti gyvenime.

Aš irgi tokį vieną parašiau, dabar tai populiariausias mano straipsnis.

Bet aš parašiau dar vieną, kuriame tvirtinu, kad net nereikia žinoti ką iš tiesų nori veikti gyvenime. Tai nereikalinga, nei gyvenimo džiaugsmui, nei prasmei nei kitiems gyvenimo kokybės rodikliams.

Ten pateiktos mintys galėjo pasirodyti gana abstrakčios, taigi dabar pateiksiu tris konkrečias idėjas, kaip tas mintis pritaikyti gyvenime.

Priminimas

Primenu, apie ką kalbame – žinoti ką iš tiesų nori veikti gyvenime visai nebūtina.

Užtenka daryti tris dalykus:
1) Leisti įvykti tam, kas turi įvykti.
2) Stebėti kaip dėl to jautiesi.
3) Koreguoti ir tobulinti save.

Žinoma, visa tai galima daryti ir be jokių metodikų, jeigu tik aišku ką visa tai reiškia.

Bet metodikos bent jau užves ant kelio tuos, kam neaišku.

Pirma idėja: Gyvenimo sritys

Šią idėją aptikau knygoje „7 laimingų žmonių įpročiai“ ir šiek tiek modifikavęs pateikiu čia.

Mintis ta, kad mes savo gyvenime atliekame gausybę įvairiausių darbų ir darbelių. Atrodo, kad jeigu keli klausimą apie pašaukimą, tai apima tik darbą. Visai ne. Juk dar yra laisvalaikis – ką nori veikti laisvalaikiu? Dar yra valgis – ką nori valgyti? Nori gamintis ar kad Tau pagamintų? Ar nori laikyti šunį? O gal katę? Ar nori eiti balsuoti? Už ką? Ir taip toliau ir panašiai.

Visai tikėtina, kad Tu darai labai daug visokių dalykų kurių Tau nereikia daryti, arba kurių nenori daryti. Arba darai per daug visko ir nesugebi į nieką susikoncentruoti, todėl viskas nesiseka ir niekam neužtenka laiko.

Šios idėjos stebuklas tas, kad ji leidžia visa tai pamatyti. O jeigu sugebi tai pamatyti, vadinasi gali tai ir pataisyti.

Pataisyti reiškia nekaltinti kitų, nesiskųsti aplinkybėmis, o pakoreguoti savo veiksmus, pakeisti gyvenimo sričių prioritetus.

Kaip viskas vyksta.

1. Vaidmenų surašymas

Surašyk visus vaidmenis, kuriuos atlieki – mama, tėtis, darbuotojas, studentas, moksleivis, virėjas, šlavėjas, pirkėjas, pardavėjas, feisbuko naršytojas, geimeris, keliautojas, poilsiautojas, futbolistas, balerina, skaitytojas, TV žiūrovas ir taip toliau.

2. Laiko paskirstymas

Ties kiekvienu vaidmeniu parašyk ką ir kada šiame vaidmenyje veiki. Tobula būtų, jeigu galėtum įvertinti kiek laiko skiri kiekvienam veiksmui per savaitę, ar per metus.

Pavyzdžiui:
TV žiūrovas – žiūriu TV kas dieną vakare po valandą + savaitgalį po 3 valandas per dieną. Iš viso 11 valandų per savaitę.
Moksleivis – sėdžiu mokykloje po 5 valandas per dieną + darau namų darbus po 1 valandą per dieną 6 dienas per savaitę. Iš viso 31 valanda per savaitę.
Keliautojas – keliaju po užsienio šalis 3 savaites per meus + 1 savaitę praleidžiu Lietuvos pajūryje. Iš viso 4 savaitės per metus.

Tau gali būti neaišku, kuriems vaidmenims priskirti kai kuriuos veiksmus. Pavyzdžiui, važiuoji ryte į darbą – tai darbuotojas ar vairuotojas? Priskirk bet kaip, kaip pirmiausia šauna į galvą, vis tiek bus neteisingai, nes tokio suskirstymo iš pirmo karto neįmanoma padaryti teisingai.

Tau gali kilti klausimas ar rašyti tokias smulkmenas kaip prausimasis ryte? Jei tik kyla klausimas ar rašyti kokią smulkmeną – siūlau rašyti. Tegu atsiranda pas Tave tokios sritys kaip sveikuolis, švaruolis ar netgi miegotojas.

Būtų patogiausia, jeigu sudarytum gražią lentelę iš trijų skilčių: vaidmuo (arba sritis), veiklos, skiriamas laikas. Paskui bus lengviau analizuoti.

3. Ką norėtum keisti?

Užtrukai gerą valandą ar dvi ir surašei? Puiku, dabar peržiūrėk savo gyvenimo paveikslą.

Ar nieko netrūksta? Tarkim, teigi, kad mėgsti skaityti knygas, tačiau tam teskiri valandą per savaitę? Norėtum ką nors pakeisti? Tarkim, teigi, kad mėgsti žvejoti, tačiau teskiri tam tik penkias dienas per metus? Norėtum ką nors pakeisti?

Galbūt ko nors per daug? Tarkim, teigi, kad nemėgsti tvarkytis, tačiau skiri tam 14 valandų per savaitę? Norėtum ką nors pakeisti? Tarkim, nekenti feisbuko, bet praleidi jame 20 valandų per savaitę? Norėtum ką nors pakeisti?

O kaip praleidžeiamo laiko kokybė? Kam skiri daugiausiai laiko? Ar tikrai nori, kad šios sritys užimtų daugiausiai Tavo gyvenimo laiko? Gali pridėti dar vieną stulpelį lentelėje ir įvertinti balais kaip Tau patinka kiekviena veikla – pamatysi kodėl Tau trūksta gyvenimo džiaugsmo (arba kaip tik – pamatysi iš kur jis atsiranda).

Visa tai gali pasirodyti kaip bereikalingas knaisiojimasis savyje. Bet kodėl milijonus vartančios įmonės samdo tūkstančius kainuojančius konsultantus, kad jie atliktų tokias analizes, o pačiam žmogui to pasidaryti nekyla ranka?

Taigi, jei padarysi tokią analizę, pamatysi kaip atrodo tavo gyvenimas. Galbūt tave nustebins, o galbūt viskas aišku ir taip.

4. Nenumesk šios analizės – panaudok pokyčiams įgyvendinti!

Kai sugalvosi ką nori pakeisti, perrašyk viską taip, kaip norėtum, kad būtų. Tik nedaryk esminių radikalių pokyčių, daryk mažučius radikalius pokyčius. Paskirk daugiau laiko mėgiamoms veikloms, pakeisk prioritetus, atsisakyk bereikalingų veiklų. (Iš patirties galiu pasakyti, kad pasiryžimas skirti „mažiau“ laiko nemėgiamoms veikloms suveikia sunkiai, geriau įsipareigok daugiau laiko skirti mėgiamoms).

Po mėnesio pažiūrėk kaip sekasi. Ar tikrai taip nori skaityti tas knygas? Ar tikrai taip norėjosi daugiau žvejoti? Gal užtenka tiek kiek buvo? Ar tikrai nemėgsti tvarkytis – gal čia Tavo tikrasis hobis, be kurio negali gyventi? Gal kilo naujų idėjų? Gal atsilaisvino laiko, kurį gali skirti kitiems dalykams? Gal laiko pradėjo baisiai trūkti, taigi reikia ko nors atsisakyti?

Pakeisk ką reikia pakeisti, atsisakyk ko reikia atsisakyti, pastumdyk prioritetus ir mėgink vėl.

Kai atsibos, tai reiškia, kad reikia mėginti kitą metodą, arba Tu jau veiki ką iš tiesų nori veikti gyvenime ir nebereikia nieko keisti.

Antra idėja: Smulkmenų sutvarkymas

Ši idėja glaustai aprašyta knygoje „Getting things done“, iš ten ją ir paėmiau, bet, manau, ją galima taikyti plačiau.

Mintis ta, kad kiekvienas žmogus daro ne kokius nors didžius darbus, o juos pabaigęs eina prie smulkių darbelių, bet visą laiką būna užsiėmęs vien tik smulkmenomis. Net ir tie dideli darbai iš tikrųjų yra smulkių darbelių rinkinys.

Tai jeigu mes esame paskendę smulkių darbelių jūroje, tai kaip galime priimti kokius nors didelius sprendimus?

Kaip galima svajoti apie dainavimą ar jogą, kai trūksta laiko išskalbti rūbus? Kaip galime svajoti apie keliones į užjūrį, jei trūksta pinigų svaitgalį nueiti į kinoteatrą?

Sprendimas – sutvarkyti savo gyvenimo smulkmenas ir tada imtis didžių dalykų.

Kaip viskas vyksta.

Jeigu nori atsakinėti į visokius klausimus apie save, strateguoti ir panašiai – turi turėti tam laiko. Jeigu nori turėti laiko, reikia leisti sau nedaryti kai kurių smulkių darbų, kad galėtum atlikti kitus smulkius darbus (tokius kaip strategavimas). Turi nekilti jokių gaisrų, kuriuos reiktų bėgti staigiai gesinti. Tu turi turėti galimybę skirti laiko sau.

Norint sau leisti tokius dalykus reikia valdyti (planuoti) savo laiką .

Kai suvaldai visus smulkius įsipareigojimus, tarsi nurimsta siautėjanti jūra ir pamatai – štai kaip viskas iš tikrųjų yra. Štai ką dar galiu padaryti, štai tas gali palaukti.

Kai perimi laiko valdyma į savo rankas, lengviau gali įgyvendinti visus pokyčius, kuriuos tik sugalvoji, nes jau turi įrankį kaip tai padaryti ir moki juo naudotis.

Ir svarbiausia, kai smulkmenos nebenervina, atsilaisvina proto resursai, kuriuos gali paskirti didesnių klausimų sprendimui.

Bet kalba eina ne tik apie laiko valdymą. Idėjos esmė yra įsigilinti į tuos darbus ir darbelius, kuriuos vis tiek jau darai dabar ir pasistengti juos atlikti kaip įmanoma geriau ir efektyviau. Tarsi susitvarkyti nuosavame bute ir tik tada galvoti apie naujo buto pirkimą. Tarsi suvalgyti vakarykščią sriubą (negi išmesi) ir tik tada galvoti apie pyrago kepimą. Tarsi nukeliauti į Radviliškį ir tik tada į Rio De Žaneirą.

Kaip gali susitvarkyti su dideliais dalykais, jeigu negali susitvarkyti su smulkmenomis?

Jei užkniso darbas – pasistenk dirbti kaip įmanoma geriau. Rodyk iniciatyvą (tai labai gerai, nes gali imtis kaip tik tų darbų kurie labiausiai patinka), pasistenk paversti savo darbo vietą įdomia savarankiškai.

Jei užkniso mokslai – imkis ko nors mokytis savarankiškai ir demonstruok tai ką išmokai. Šitaip sulauksi pripažinimo ir įvertinimo.

Jei užkniso supantys žmonės – imkis organizuoti bendrą veiklą taip kaip nori Tu – kas nenori, tenedalyvauja. Šitaip atrasi nematytų savybių senuose pažįstamuose.

Ir tada, kai gerai „varysi“ visose srityse, galbūt pamatysi, kad jau esi kaip tik ten kur ir turėtum būti. O jei norėsi ką nors pakeisti, bus lengviau, žymiai lengviau.

Trečia idėja: Atsijungimas

Galbūt pastebėjai, kad daug kalbu apie prioritetus. Mes visi turime krūvą darbų ir įsipareigoimų, jų visų neįmanoma kokybiškai išpildyti, net jei dirbtume po 240 valandų per savaitę. Nepaprastai svarbu yra išskirti, kurie gi tie darbai yra patys svarbiausi.

Yra begalė užknisančių metodikų, aiškinančių, kad „pirmiausiai reikia daryti svarbiausius darbus“. O kaip žinoti kurie gi darbai svarbiausi? Tas aiškinama kur kas rečiau ir dažniau įvairiuose bloguose nei knygose.

Yra toks Pareto principas, anot kurio 20% darbų atneša 80% rezultato. Versle tai auksinė taisyklė. Tai kodėl gi jos nepritaikius gyvenime ir nepaskyrus daugiausiai dėmesio ir pastangų tiems 20% darbų?

Kaip tuos prioritetus pamatyti? Jei jau turi gyvenimo sričių sąrašą ir susitvarkei smulkmenas, Tau bus lengviau.

Nedaryk nieko kurį laiką, atsijung nuo visų veiklų. Bet neužsimiršk. Pameni – reikia stebėti. Jei turi atostogų, važiuok atostogauti, jei turi savaitgalį, išnaudok jį. O gal kaip tik geriau likti namie, bet nedaryti nieko kas yra kasdienė rutina (jei tik sugebėsi).

Svarbu stebėti – ko labiausiai pasiilgsti? Ką nori daryti čia ir dabar? Kas labiausiai neramina?

Nori nedaryti nieko? Pirmyn – kiek laiko ištversi? Bet žinok, net televizoriaus žiūrėjimas ar gulėjimas lovoje jau yra veikimas. Įsivardink konkrečiai – noriu visą dieną gulėti lovoje ir kad tarnai man neštų valgyti. Susilaužyk stuburą ir galėsi taip gyventi iki gyvenimo galo – tikrai nieko nereiks daryti.

Neramina netvarka namie? O dar sako: kas dirbtų tokius darbus kaip valytojo, jeigu visi dirbtų pagal savo pašaukimą.

Nesugebi išgyventi be plepėjimo su draugais? Vadinasi didžiausia vertybė Tau yra bendravimas – visas gyvenimas gali apie ti suktis.

Svarbu kurį laiką stengtis nedaryti nieko ir neturėti išankstinio plano: „gulėsiu paplūdymje ir skaitysiu žurnalą apie madas ar žvejybą“ netinka. „Tik gulėsiu paplūdymyje“ kur kas geriau. Tada galėsi pasakyti ar pasiilgsti to žurnalo ar ne.

Yra tekę nemažai skaityti apie žmones, kurie metams išvažiuoja pagyventi į kokią nuošalią vietą, kartais net be telefono ir interneto. Po metų priverstinio nieko neveikimo, jie grįžta į gyvenimą išmokę naujų dalykų ar pradėję naujas veiklas. (Pavyzdys ČIA)

Nors vieną savaitgalį paskirti tikrai galima. Tik neužsimiršk – neprisigerk, nesitūsink, neatsipalaiduok. Neleisk sau nieko daryti ir žiūrėk kokios mintys bando prasibrauti į paviršių.

Iš atsijungimo grįši su daug energijos imtis veiklų ar naujomis idėjomis. Leisk sau įgyvendinti šias idėjas ir žiūrėk kas gaunasi.

Sėkmės bandymų ir klaidų kelyje!

Aš taip pat juo einu.