Ar vis dar neišblėso noras keliauti? Bet vis dar nepavyko laimėti to aukso puodo loterijoje, ar ne? O gal tą kur laimėjai jau visą iššvaistei lėktuvams, slidinėjimui ir brangiems restoranams Paryžiuje?

Viskas tvarkoje, dabar atėjo metas pramokti keliauti pigiau. Jei skaitei pirmąją straipsnio dalį, ten pasidalinau pigių kelionių būdais, kurie tinka tikriems kelionių fanatikams ir kurie reikalauja pritaikyti savo gyvenimą prie keliavimo (rasti darbą užsienyje, studijuoti užsienyje ar keliauti kaip bomžui). Tačiau galbūt Tu turi šeimą ir mažų vaikų. Galbūt turi mylimą darbą kurio nė už ką neaukotum. Galbūt Tu tiesiog nori pažinti daugiau, pamatyti daugiau per vasaros atostogas, bet nenori prašinėti pinigų iš savo tėvų. Tau šis straipsnis ir paskirtas.

Kaip ir visada, yra tam tikri bendri principai, tam tikri pasaulio dėsniai, kurių reikia paisyti. Pavadinsiu visą tai „pigių kelionių filosofija“ ir pradėsiu nuo jų.

Pigių kelionių filosofija

Visų pirma, dažnas turistas įsižeidžia pavadintas turistu. Ypač jei turi dredus, tatuiruočių ir moka groti gitara. Jie išdidžiai užriečia nosį ir pasiskelbia „keliautojais“. Internete gausu kvailų video ir paveiksliukų aiškinančių, kad „turistai“ yra menkaverčiai padarai, kuriems nevalia kirsti savo šalies sieną, o „keliautojai“, arba dar geriau, „klajokliai“ tai tiesiog tokie pasaulio šviesos nešėjai.

Kiek esu sutikęs tokių keliautojų – jie yra tokie patys turistai kaip ir visi kiti turistai, lankantys turistinius objektus, besimėgaujantys turistinėmis pramogomis, tiesiog jie arba naudoja mano pirmame straipsnyje išvardintus pigių kelionių būdus arba tiesiog taupo išlaidas čia aprašytais būdais. Taigi, jei savarankiškai susiorganizuoji kelionę ten pat, kur važiuoja autobusai su grupėmis – nesi pranašesnis už tuos kaip banda genamus turistus. Esi pranašesnis tada ir tik tada, kai patiri daugiau smagumo. Kas tas smagumas? Gali pasakyti tik pats sau, o aš Tau pasakysiu, kad kelionės tikslas yra ne taupyti pinigus. Kelionės tikslas yra smagumai, patirtys, pažinimas. Jeigu vardan sutaupymo reikia aukoti smagumus – tai čia jau nebe kelionė, važiuok namo dirbti. Štai keletas pavyzdžių iš mano kelionių:

Islandijoje per vieną dieną sugebėjau aplankyti tris įžymius objektus esančius aplink Reikjaviką, tik todėl, kad nusipirkau turistinę ekskursiją. Mano laikas buvo labai ribotas, todėl norėjau jį išnaudoti kuo turiningiau. Viskas buvo suorganizuota islandiškai tobulai ir komfortiškai, gidai labai daug papasakojo apie šalies kultūrą ir ypatumus, autobuse susipažinau su kitais turistais iš Prancūzijos, bet mane labai sunervino, kad prie didžiulio krioklio, prie kurio galima sėdėti pusę dienos gidas davė tik 20 minučių. Aš bėgte nulėkiau į jį pažiūrėti iš apačios, tada apledėjusiais laiptais šiaip ne taip užsikabarojau pažiūrėti iš viršaus ir tuomet skubiai nusileidau į jau laukiantį autobusą. Smagumo tikrai buvo mažai. Buvau pasiruošęs paaukoti visus gidus su savo pasakojimais ir komfortą dėl geros valandos žiūrėjimo į krentantį vandenį.

Na o Taivane, lankiausi nepaprasto grožio Taroko nacionaliniame parke su kuprine ir palapine. Pro mane šniūrais važiavo turistų prigrūsti autobusai (nes buvo atostogos, kiniški nauji metai), todėl aš labai dažnai su tomis turistų grupėmis susimaišydavau, bet gidų klausyti, deja, negalėjau – jie visi kalbėjo kiniškai. Viena moteriškė man netgi pasakė: „seems like you are backpacking here“ – nesu tikras kaip versti backpacking, bet tai reiškia maždaug: „atrodo, tarsi keliautum čia pats vienas su kuprine“. Taip, beje, ir buvo, o ji galvojo, kad aš vienas iš tų autobusininkų! Bet tai nedarė manęs keliautoju, aš buvau turistas itin pigiu būdu lankantis įžymius turistinius objektus. Tie turistiniai objektai buvo magiški rūke paskendę kalnai bei nuostabūs kriokliai, prie kiekvieno iš kurių leisdavau laikui slystį jo negaudydamas ir nestabdydamas.

Kelionės esmė yra ne kiek pinigų išleidi, o kiek patiri smagumo. Laikykis paprastumo principo – atsisakyk visko kas nereikalinga ir pasilik tik smagumus.

Dabar dar keletas principų prieš pereinant prie konkrečių taupymo būdų:

1 – Jei nori sutaupyti, daug ką teks daryti savarankiškai.
Tos paslaugos už kurias moki taps nemokamos tiesiog jei pasidarysi viską pats. Nuo savarankiško bilieto nusipirkimo iki savarankiško savęs linksminimo. Metas būti suaugusiais ir savarankiškais, ar ne?

2 – Jei nori sutaupyti, teks atisakyti nebūtino komforto.
Tu labai daug sumoki už komfortą, jis yra pats brangiausias. Jei galėtum jo atsisakyti ir susitaikytum su tuo, kad kelionė yra mažesnio komforto zona, kelionės išlaidos gerokai sumažėtų. Tik pagalvok – grįžti į namus, o jie tokie mieli, jaukūs ir komfortiški! O jei grįžti į namus iš aštuonių su puse žvaigždučių viešbučio, tai tie namai atrodys kaip kokia narkomanų landynė – jokio džiaugsmo tokiuose gyventi – nejučia vėl imsi svajoti apie tą viešbutį ir jo žvaigždutes.

3 – Jei nori sutaupyti pinigų, teks paaukoti daugiau laiko.
Laikas yra pinigai. Laikas paskirtas išlaidų planavimui atsiperka. Laikas paskirtas veiklų planavimui atsiperka. Ir atsiperka ne bet kaip, o finansiškai.

4 – Taip, išlaidas reikia planuoti.
Tai yra puikus psichologinis triukas. Susiplanuoji kiek pinigų išleisi ir išleidi. Nereikia galvoti gali sau tai leisti ar ne, per brangu ar ne per brangu – pinigai paskirti, vadinasi reikia juos išleisti. (čia cielas straipsnis su excelio lentele skirtas grynai išlaidų planavimui)

5 – Nesistenk apžioti per daug.
Kad nebūtų kaip man Islandijoje, kad reikės lėkti nuo vieno objekto prie kito ir tas skubėjimas kelionę iš įkvepiančios patirties pavers varginančiu išbandymu. Vis dar prisimenu tas dvi paras autobusiuke, kai nusprendėme, kad REIKIA nuvažiuoti į Jaltą ir pabūti ten dvi valandas. Tiesa, kitiems tos dvi valandos buvo vertos dviejų parų nesustojamo vairavimo. Ir nekelk sau gyvenimo tikslo apkeliauti visą pasaulį. Geriau susidaryk dominančių šalių sąrašą iš 10 pavadinimų.

Nesiskųsk, kad kartoju tuos pačius principus iš praėjusio straipsnio. Juk perfrazavau ar ne? Be to ne visi tą pirmą straipsnį skaitė.

Gerai, gana filosofijų, dabar pakalbėkim apie pinigus. Galbūt kiek daugiau nukrypsiu į keliones po užsienį, bet daug ką galima pritaikyti ir savaitgalio išvykai į Šventąją arba Nidą.

Kaip keliauti pigiau – konkretūs būdai

Mano kelionių patirtis rodo, kad kelionėje patiriamos tokios išlaidos:

1. Nuvykimas į vietą (ypač aktualu, jei tai koks kalnas ar tolima šalis)
2. Transportas
3. Nakvynė
4. Maistas
5. Vizos ir kiti dokumentai
6. Daiktų pirkimas
7. Telekomunikacijos
8. Bilietai, įėjimo mokesčiai ir kitos pramogos
9. Dovanos, lauktuvės
10. Skiepai, gydymas ir kitos medicininės išlaidos

 

Kiekvieną išlaidų rūšį apkalbėsiu atskirai.

1 – Nuvykimas

Dažniausiai tai yra lėktuvo ar autobuso bilietai į pasirinktą šalį.

Paprasčiausia sumažinti šias išlaidas keliaujant į arti esančią valstybę. Bet jei jau buvai ir Latvijoj, ir Estijoj, ir Baltarusijoj, ir Švedijoj, ir netgi Vokietijoj – lieka tik viena išeitis – Lenkija. Nes į Kaliningrado sritį reikia vizos.

Yra įmanoma į daugelį Europos šalių nukeliauti autobusais ar traukiniais. Mano viena draugė autobusu važiavo į Prancūziją. Dabar, kai iš Kauno jau važiuoja traukinys į Lenkiją, tai darosi patogu ir traukiniais važinėti. Tik reikia pasitikrinti kainas – lėktuvas į Kijevą kainuoja pigiau nei autobusas. Tačiau traukinio bilietas iš Maskvos į Pekiną per pus pigesnis nei lėktuvo.

Reikia kuo mažiau naudotis tarpininkų paslaugomis ir lėktuvų (ar autobusų) bilietų ieškotis patiems. Man padeda skyscanner.net sistema – aš susirandu pigiausią bilietą ir tada galiu pirkti jį tiesiai iš oro linijų. Nesinaudok greitai.lt, naudokis skyscanner – ten keliais eurais pigiau. Neskubėk bilieto pirkti tiesiai iš oro linijų, kartais geriau per tarpininką, nes kai nusipirkau bilietą į Kijevą už ukrainietiškas grivinas, man bankas tokį keitimo kursą paskaičiavo, kad niekur nebenorėjau. Tarpininkas būtų ėmęs eurus. Neapsidžiauk pigių oro linijų, tokių kaip Ryanair rodomomis kainomis. Tau dar reikės susimokėti už bagažą (aišku, galima ir be jo), susimokėti dar ką nors (būna ten įdomių dalykų) ir susimokėti už susimokėjimą. Kartą skridau prabangiomis Thai Airways, vietoj pigių AirAsia todėl, kad galutinis kainos skirtumas buvo 3 eurai, bet gavau valgyti ir buvo patogesnis išvykimo laikas. Dar yra tokia azuon.com sistema. Girdėjau, kad gera, bet bandyti neteko.

Pirk bilietus iš anksto. Kuo anksčiau pirksi, tuo pigiau, remiantis bendrais dėsniais, kainuos. Aišku, būna visokių akcijų, kainų keitimų ir panašiai, bet dažniausiai oro linijos turi tokius PROMO bilietus, kurių yra nedaug ir jie labai pigūs. Matyt duoda už savikainą, kad surinktų minimalų keleivių skaičių reikalingą nors tam, kad apsimokėtų lėktuvą iš garažo traukti. Kiek yra pakankamai anksti? Yra kas perka prieš pusę metų. Kartais ir pora mėnesių pakanka. Prieš savaitę gali būti pigiau nei pirkti iš vakaro.

Lankstumas – jėga. Bilietų kainos kinta pagal nesuvokiamus dėsnius – sezonas nesezonas, savaitgalis nesavaitgalis, akcija neakcija. Jei kelionės data nėra griežtai fiksuota, gali sutaupyti ją pastumdamas. Kai turėjau galimybę būti lankstus, kartą stūmiau kelionės datą per vieną savaitę, kad sutaupyčiau 100 eurų.

Kombinuok įvairius kelionės būdus. Konkretus pavyzdys – kai ieškojau kaip nusigauti iki Bulgarijos sostinės Sofijos, pigiausias variantas pasirodė važiuoti autobusu iki Varšuvos, iš ten vienomis oro linijomis skristi iki Belgrado, o iš ten kitomis oro linijomis skristi iki Sofijos. Ilgai reikėjo knistis kol tokį maršrutą susidariau ir vis tiek nesu tikras ar nebuvo galima iš to paties Belgrado nuvažiuoti į Sofiją autobusu pigiau, bet man jau buvo gaila laiko. Kai ieškai bilietų lėktuvams apsvarstyk ne tik Lietuvos, bet ir Rygos, Varšuvos oro uostus. Gali būti pigiau pavažiuoti autobusu ir persėsti į lėktuvą.

Lauk akcijų. Oi nemėgstu laukti akcijų, bet daug kas tik šitaip ir keliauja. Sulaukia kol Ryanair paleidžia pigius bilietus į Stavangerį ir važiuoja ten. Arba kol WizzAir per pus atpigina Kutaisį ir tada važiuoja ten. Man rekomendavo šitą puslapį holidaypirates.com ir šitą keliaukime.lt arba tiesiog prenumeruoti oro linijų naujienas.

Važiuok į pasirinktą šalį tuo pačiu būdu kaip keliausi ir po ją. Čia turime daug variantų – važinėsi po Ukrainą nuomotu autobusiuku? Gali gautis visai pigiai važiuoti iki jos su tuo autobusiuku. Žmonės net į Gruziją nuvažiuoja. Tranzuosi? Tranzuok iki tos šalies. Kartą girdėjau pasakojimą kaip mergina nutranzavo iki Irano. Visiškiems ekstremalams: važiuok dviračiu į Portugaliją. Eik pėsčiomis iki Italijos. Tranzuok iki Kinijos.

2 – Transportas

Čia turiu omenyje vietinio susisiekimo transportą – tokį kaip tarpmiestinį ar netgi miesto viduje.

Venk Taksi. Taksi visada yra brangiausia transporto priemonė trumpiems atstumams. Ypač blogai, kai esi užsienio šalyje ir visiškai nesiorientuoji – iš Tavęs paims kiek norės ir dar pasakys,  kad gauni nuolaidą (tikrai taip būna: „only for you my friend, special discount!“ – „tik tau mano drauge, speciali nuolaida!“) Nesvarbu, ar tai būtų motociklas-taksi ar tuk-tuk-taksi ar kokie kiti įdomūs dalykai su ratais. Mane visados stebindavo kai į pigiausią miesto hostelį išdidūs amerikiečių „keliautojai“ atvažiuodavo su taksi. Aš jau geriau pėsčias iki gero viešbučio nueičiau…

Viešajam transportui – taip! Jei mieste yra išvystyta viešojo transporto sistema, labai gali būti, kad bus visokių super-duper-kombo nuolaidų skirtų tiek vietiniams važinėtojams, tiek turistams. Jei ketini gerai apžiūrinėti miestą, visai gali būti, kad norėsis daug važinėti, taigi kokia nors daugkartinio naudojimo kortelė ar abonementas gali visai apsimokėti. Siūlau paskirti šiek tiek laiko ir pasidomėti. Net Vilniuje yra turistams skirta 24 valandas galiojanti kortelė.

Vietiniam transportui – taip! Visai gali būti, kad šalyje kurioje apsilankysi egzistuos vietiniams skirti paprasti autobusai ir prabangūs autobusai minkštomis sėdynėmis skirti keliautojams. Bilietus į prabangius autobusus Tau parduos kelionių agentūros, o į vietinį transportą galima įsėsti stotyje – bus ne tik pigiau, bet ir daugiau kultūros pamatysi.

Alternatyvus judėjimas – dažniausiai taip! Ėjimas pėsčiomis yra geriausias būdas pažinti miestą (nebent jis labai labai didelis). Važinėjimas dviračiu yra geriausias būdas pažinti miesto apylinkes (nebent motociklo nuoma kainuoja tiek pat kiek dviračio). Taip pat beveik visada nedidelius atstumus galima tranzuoti. Bet tranzavimu irgi reikia pasidomėti, yra šalių, kur žmonės užsidirbinėja paveždami pakeleivius be jokių Uber.

3 – Nakvynė

Čia viskas labai paprasta.

Brangiausia visada yra apsistoti viešbutyje. Ir kuo daugiau žvaigždučių – tuo brangiau.

Pigiau yra apsistoti žmonių namuose su airbnb pasauga. Čia gausi tokį patį komfortą kaip namuose, tik kaina bus mažesnė nei viešbutyje. Tiesa, airbnb bus ne visada ir ne visur, reikia ruoštis iš anksto.

Dar pigiau yra apsistoti hostelyje. Hostelis yra toks viešbutis-bendrabutis, kur visi lankytojai miega viename kambaryje su daug lovų. Hosteliai gali būti nuo pakankamai padorių, tinkamų net šeimoms su vaikais iki visiškai pigių, apsilankymas juose virsta atskiru nuotykiu. Aš asmeniškai paieškoms naudoju booking.com arba hostelworld.com. Ne visos pigiausios nakvynės vietos yra registruotos šiose sistemose, todėl jei nebaisu, gali tiesiog atvažiuoti į vietą ir ieškoti nakvynės ten. O jei dar vietiniai padeda, tai iš vis fantastika – įmanoma rasti 50% pigiau nei booking.com.

Dar pigiau yra Couchsurfing ar panašios sistemos. Tai yra apsistojimas pas svetingus žmones namuose už dyką. Aš daug naudojausi couchsurfing.com, dar yra dviratininkams skirta warmshowers.org. Čia visada bus rizika, kad pasirinktame mieste tiesiog nėra keliautojus priimančių žmonių, kad tie žmonės bus užimti ir tiesiog Tavęs nepriims, kad staiga viską atšauks paskutinę dieną arba kad priims, bet vis tiek netapsit gerais draugais.

Girdėjau, kad galima skvotinti. Skvotinimas yra įsikūrimas apleistame pastate. Niekada neteko taip gyventi mieste, bet Gruzijos kalnuose šitaip gyvendavome piemenų trobelėse. Manau, tai skirta ekstremalams.

Bene pigiausia yra apsistoti palapinėje. Jei turi vaikų ir nori aukštesnio komforto – galima rinktis kempingą ir stovyklauti ten. Geras kempingas turės virtuvėlę, dušą, tualetą, elektros ir internetą. O jei nori kad tik pigiau – miškai ir paplūdimiai Tavęs laukia. Jei pasirinksi neįrengtą atokią vietą, už ją greičiausiai ir nereikės mokėti. Girdėjau, kad Vokietijoje šitaip stovyklauti negalima – būtina eiti į kempingą. Negalima ir Kuršių Nerijoje, negalima ir Baltarusijoje. Taigi, reikia arba slėptis arba suktis iš padėties kitaip. (Rimti keliautojai, beje, mane paprotino ir paaiškino, kad negalima ir Lietuvoje – tiesiog manęs dar nėkart niekas nepagavo. Štai kaip!)

4 – Maistas

Na o dabar pasakyk man, kur galima rasti tikrus lietuviškus cepelinus? Kuriame restorane? Ar visgi pas močiutę? O jei Tu esi močiutė, tai pasakyk kuriame restorane cepelinai yra geresni nei Tavo?

Moralas toks – nėra jokio reikalo eiti į restoranus, ypač jei nori paragauti tikro vietinio maisto.

Valgyklos arba gatvės maistas yra puikus sprendimas. Priklausomai nuo šalies, pigiausia vieta pavalgyti gali būti valgykla, maža vietinė užeigėlė arba tiesiog gatvėje pardavinėjamas maistas. Šitie dalykai yra rizikingi dėl kelių priežasčių. Visų pirma, valgyklėlė valgyklėlei nelygu ir ji nebūtinai bus pigi (Lietuvoje būna susimoku valgykloje kaip geram restorane). Visų antra, ypač tai galioja gatvės maistui – reikia atidžiai stebėti kaip ten yra su higiena ir jei kyla įtarimų (o jų kartais kyla) geriau eiti prie kito stalo. Aš Pietryčių Azijoje į Makdonaldą neidavau, nes kur kas geresnis maistas parduodamas tiesiog gatvėje už per pus mažesnę kainą. O va Honkonge nebuvo kitos išeities ir teko prisiminti mėsainių skonį.

Gaminti pačiam yra geriausia. Gal ir norisi atitrūkti nuo tų rūpesčių dėl maisto, bet jei pinigai svarbiau – geriausias patarimas yra gaminti patiems. Produktus pirkti galima vietinius arba atsivežti –važiuodamas į Japoniją vežiausi produktų dviems savaitėms, nes visai nesinorėjo ten nieko pirkti. Kitose šalyje, manau, visai racionalu pirkti maistą vietiniame turguje ar parduotuvėje. Jei bijai, kad ten kur nukeliausi nebus galimybės virti ar kepti – gali visai apsimokėti įsigyti nešiojamą viryklę. (Tiesa, lėktuve negalima transportuoti dujų, jas reiks pirkti vietoje, bet tada reikia žiūrėti, kad balionų jungtis atitiktų.) Kai gaminsi savarankiškai – valgysi ką norėsi ir kiek norėsi, tai ypač tinka vegetarams ir žaliavalgiams. Ne visose šalyse lengva rasti „įvairių dalykų nevalgytojams“ tinkančio maisto.

Maisto galima ir nemokamo surasti. Na, yra tokie freegan judėjimo atstovai, kurie sugeba prasimaitinti parduotuvių išmetamu maistu. Pažangiose šalyse parduotuvės išmeta daug bebaigiančių galioti produktų, kad neduokdieve vartotojai paskui kam nors nepasiskųstų. Mano draugas Danijoje pusę metų valgė už dyką, nes atrado kada ir kur vietinė Maxima išmeta maistą, kurio galiojimas baigsis rytoj. Jo laimingiausia gyvenimo diena buvo tada, kai rado visą dėžę snikersų. Aišku, tai negalioja šalyse, kuriose baigęs galioti maistas pardavinėjamas parduotuvėse. Ir aš tikrai nežinau, kaip tokio maisto ieškoti. Gali pradėti nuo bendruomenių – logotipas (žmogiukas žiūrintis į šiukšliadėžę) nusako esmę, bet turbūt nėra taip blogai kaip atrodo.

5 – Vizos ir kiti dokumentai

Su dokumentais galioja labai paprasta taisyklė:

Pasidomėk reikalingais dokumentais iš anksto. Iš anksto pasidomėk kokie reikalavimai yra įvažiuoti į pasirinktą šalį. Gal reikia vizos? Gal reikia kokio nors iškvietimo? Draudimo (pvz. Baltarusija)? Skiepų (nemažai Afrikos šalių)? Turėti kelionės bilietą atgal (pvz. Tailandas)? Pats mačiau kaip baltaodis Zimbabvės pilietis (!) buvo paliktas prie Turkijos sienos, nes nežinojo kokia tvarka galioja Zimbabvės piliečiams. Kokie dokumentai reikalingi vaikams? Pats mačiau kaip nepilnametė Lietuvos pilietė nuo Kaliningrado sienos turėjo grįžti namo, nes dokumentai buvo sutvarkyti netinkamai. Ar pakankamai ilgai galioja Tavo pasas?

Tau tikrai nereikia kelionių agentūros, jei turi laiko užpildyti prašymą ir nueiti atsiimti Tailando ar Baltarusijos vizų. Bet Rusija ar Kinija gali būti komplikuotos – jei visgi neturi pasiryžimo susidoroti su reikalavimais popierizmui savarankiškai, geriau kreiptis į agentūrą ir padaryti viską iš karto teisingai – čia sutaupome ne saugodami eurus, bet gerai pasiruošdami. Jei keliauji po daug šalių, tas ruošimasis gali virsti galvos skausmu, tačiau jei šalis tik viena – atlik nedidelį tyrimą, netikėtos kliūtys gali kainuoti labai daug laiko, pinigų ir ramybės. Pradėti paieškas galima kad ir čia.

Beje, patirtis sako, kad ne visada viskas taip sudėtinga. Kartais viskas įvyksta gerokai paprasčiau nei rašo internetuose ir naglumu garsėjanti ambasada išduoda reikiamus dokumentus lengvai ir be problemų. Bet geriau nerizikuoti ten kur nereikia, ar ne?

Tiesa, nebūtina dokumentus pasiruošti iš anksto, kartais pigiau viską daryti vietoje. Būtina tik pasidomėti iš anksto.

6 – Daiktai

Kuo gerai kelionės su kuprine, tai Tu niekuomet neprisidėsi daugiau nei gali panešti. Išimtis – kelionės į kalnus, kur susikrauni savo daiktus ir dar gauni krūvą visokios bendros įrangos, tada tempi daiktus per du kartus ir dar grįžti paimti maisto. Kai mažai daiktų, mažai dėl jų rūpesčio ir vargo. Taigi, pirmas principas: pasiimti viską ko reikia ir ne daugiau. Juk važiuoji ilsėtis, o ne sukti galvos dėl buitinių rūpesčių. Todėl mažiau rūpinkis daiktas ir geriau per tą laiką pasidaryk valgyti.

O kaip pasiimti optimalų skaičių daiktų? Pats geriausias patarimas – tiesiog išbandyti. Jei vienoje kelionėje ko nors neprireikė, greičiausiai neprireiks kitoje. Jei ko nors trūko – kitos kelionės metu bus galima pasiimti. Labai rekomenduoju susidaryti imamų daiktų sąrašą, tuomet nereikalingus daiktus galėsi išbraukti, reikalingus įrašyti ir niekada nieko nepamirši. Aš irgi tokį turiu.

Kartais geniali mintis yra pirkti daiktus vietoje. Pavyzdžiui keliaudami į Misija Sibiras tikrai negalėjome per sieną vežti kirvių ir pjūklų reikalingų remontuoti kapines – viską pirkome vietoje. Taip pat tai tinka, kai nenori mokėti už registruotą bagažą lėktuve – susikrauk tik nedidelė kuprinėlę, kurią pasiimsi į saloną, o visa kita gali būti pigiau nusipirkti vietoje.

Daiktų turėtų būti tiek, kad nereikėtų apie juos galvoti. Kelionės yra ne apie daiktus, kad ir kokios jos būtų. Gal išimtis būtų apsipirkimas kokiam Milane ar Paryžiuj, bet tokie žmonės šito straipsnio greičiausiai neskaito.

7 – Telekomunikacijos

Tai yra išlaidos telefonui ir internetui. Čia nėra daug ką pasakoti – dauguma viešbučių, stočių ir oro uostų turi nemokamą wifi internetą, jo turėtų pakakti ir nakvynei rasti ir apie lankytinas vietas paskaityti, ir nuotraukas į instagramą įkelti. Net ir susikalbėti su žmonėmis dažnai užtenka Facebook, Whatsapp ir Line. Taigi 9 atvejais iš 10 išlaidos yra visiškai nereikalingos.

Bet kartais gali būti visai pravartu nusipirkti kokią vietinę išankstinio mokėjimo kortelę, ypač jei žinai, kad teks daug naudotis Couchsurfing ar panašiomis paslaugomis – taip bus tikrai pigiau nei skambinėti naudojantis lietuvišku numeriu.

(Atnaujinimas: operatoriai jau siūlo visiškai geras sąlygas, ypač keliaujanties po Europos Sąjungos šalis, tai gal tiesiog užtenka užsisakyti gerą planą pas savo operatorių ir bus viskas.)

8 – Pramogos

Kaip galima sutaupyti pramogoms – čia yra knygos verta tema. Ir toje knygoje būtų pasakojama ne kaip mažiau išleisti vienam ar kitam dalykui, bet kaip užsiimti smagiomis veiklomis vienam, su bendrakeleiviais ar su šeima, kurios nekainuotų pinigų.

Čia jau tiesiog reikia atrasti pasivaikščiojimo džiaugsmą. Pasivaikščiojimo gatvėmis, senamiesčiais, parkais. Ak, tos sovietinės Sevastopolio skulptūros! Ak, tos Plovdivo kalvos, nuo kurių atsiveria visas miestas! Ak, ta jauki Motomači gatvė Jokohamoje su grojančia muzika! Ak, tas viduramžiais dvelkiantis Kėdainių senamiestis!

Galima pasinerti į susipažinimo ir pabendravimo su atsitiktiniais vietiniais gyventojais džiaugsmą. Arba ne būtinai vietiniais, galima sutikti ir kitus keliautojus. Seniai seniai, kai dar nebijojome žmonių iš Sirijos, bandėme Gedimino pilyje sutiktą turistą iš Damasko pavaišinti šaltibarščiais. Kadangi buvo vėlyvas ruduo – jis atsisakė, nes norėjo sušilti.

Galima tiesiog mėgautis vietine kultūra. Turgus visada yra ta vieta, kur gali labai daug sužinoti apie tai kuo žmonės gyvena – ką valgo, kaip rengiasi, kaip dekoruoja namus. Štai Lietuvoje gali nusipirkti plakatą su Grybauskaite, Landsbergiu arba Jėzum. Yra šalių, kur Tau pasiūlys Budą, Leniną ir Marksą. Gatvės renginiai ir festivaliai – jie visada nemokami. Kaip kultūros naktis Vilniuje ar Songkran festivalis Tailande. O kaip pasipuošia miestai per šventes! Saigonas per kiniškus naujus metus pasikeitė neatpažįstamai ir iš dūzgiančio didmiesčio pavirto magiška neatpažįstamo laikotarpio erdve, nes visos merginos išėjo į gatves pasidabinusios tautiniais rūbais. Panašiai nutinka ir su Europos miestais per Kalėdas.

Nors pats nemėgstu muziejų, bet jie taip pat gera pramoga ir dažnai nebrangi. Jei nebus ką veikti Trakuose – nueik į karaimų muziejų, tai bus pigiau nei nuomoti jachtą plaukimui apie ežerą.

Kartais reikia pasidomėti iš anksto ir atrasi visai šaunių ir nemokamų pramogų. Va ant vieno aukščiausių Tokijo pastatų galima užkilti nemokamai.

Kartais, jei pavyksta rasti vietinių draugų, jie pasiūlo kokią paprastą pramogą neaprašytą jokiuose kelionių giduose. Ne vieną kartą įvairiose slaptose vietose stebėjau saulėlydį. Pusvalandį tylint žiūrėti į saulėlydį su nepažįstamu žmogumi yra ne kiekvienam tinkanti pramoga. Bet saulei nereikėjo mokėti, kad ji nusileistų ir visgi buvo gražu.

Mokykis mėgautis. Ir nereikės tų pinigų pramogoms.

O kaip suvaldyti vaikus (ar žmoną) reikalaujančius to ir ano – nebūsiu kompetentingas papasakoti. Kartais jiems reikia nusileisti, bet iš lėto nuo mažens diegiant šeimos vertybes bus ir rezultatas.

9 – Dovanos ir lauktuvės

Aš visada sakiau ir sakysiu, kad geriausia dovana yra ta, kuri yra suvartojama, o ne ta, kuri dulka ant lentynos. Maistas, gėrimai, saldumynai yra geriausia ką galima parvežti lauktuvių. Dar yra rūbai ar apavas (jie irgi susidėvi). Ant lentynos kraunami suvenyrai 8 atvejais iš 10 yra šlamštas (aš labai atsiprašau). Išimtis yra tik tada kai Tu kolekcionuoji ant šaldytuvo lipdomas kiaulytes ir Tau atveža kiaulytės skulptūrą iš Zimbabvės arba šiaip mėgsti visokius smulkius niekučius ir visi tai žino.

O suvartojamų dalykų visuomet galima rasti ne tik brangiose suvenyrų parduotuvėse, bet ir turguje ar net paprastuose prekybos centruose. Ir kai kalbu apie turgų, aš turiu omenyje ne tik suvenyrams skirtą, bet ir paprastą, kur žmonės perką mėsą ir bananus. Simferopolyje mes nusiaubėm patį paprasčiausią miesto turgų, pirkdami visokius vietinės gamybos desertus. Tai kas kitoje šalyje yra įprasta, pas mus gali tapti unikaliu suvenyru.

Panašiai yra ir su dovanomis kurias vežame draugams į užsienį. Paprastas Žalių Devynerių butelis alkoholį mėgstantiems gali būti ypatingiausias atradimas. Lietuviškas šokoladas ir saldainiai žinomi nuo sovietinių laikų.

10 – Sveikatos išlaidos

Na va, čia jau dviprasmiškas reikalas. Tu gali skiepytis ir mokėti pinigus, arba rizikuoti ir nesiskiepyti. Aš dažniausiai skiepijuosi čia ulac.lt arba čia endemik.lt. Nebijok, jei nežinai kokių skiepų Tau reikia, specialistai visada pakonsultuos. Jie žino visas šalis ir kur ko reikia. Kas gali nutikti nepasiskiepijus ir kiek bus išlaidų, jei kas nors nutiks – manęs neklausk.

Tu gali draustis sveikatos išlaidų draudimu, arba rizikuoti ir keliauti be draudimo. (Aš dažniausiai draudžiuosi čia draudimas.lt).

Europoje gal pakaks nemokamos sveikatos draudimo kortelės, bet kitoms šalims siūlau draustis ir skiepytis, ypač jei keliauji ten, kur auga bananai. Nežinau kokiomis stebuklingomis gydomosiomis savybėmis tie bananai pasižymi, bet tose šalyse nėra rimtų ligoninių ir jei gausi kokią traumą ar kokia gyvatė įkas, Tave gali SKRAIDINTI iki artimiausios padorios gydymo įstaigos. O tai jau kainuos.

 

Dar keletas patarimų, tinkančių visoms išlaidų rūšims.

11 – Derėkis

Aš labai nemėgstu derėtis. Aš geriau truputuką permokėsiu, kad tik nereikėtų man su tais agresyviais turginiais aiškintis. Bet kartą šlykšti boba, Vietnamo viešbučio valdytoja mane išvedė iš kantrybės. Kadangi jau buvo vidurys nakties, aš jai atrodžiau visiškas nabagas ir ji galvojo, kad aš mokėsiu bet kiek už bet ką. „Štai tavo kambarys, kaina pusę milijono!“ – pasakė ji. Pusė milijono dongų tai jau daug, nė už ką nenorėjau tiek mokėti. Aš ją bandžiau įtikinti, kad esu vienas ir man dviviečio kambario nereikia, kad galiu pasistatyti palapinę kur nors teritorijoje ir panašiai, bet ji į kalbas nesileido. Man beliko susirinkti daiktus ir pareikšti, kad einu į kitą viešbutį (nors nebuvau tikras ar čia tokių aplinkui yra). Staiga atsirado primityvus kambariukas už 100000 – jau priimtina. Kai jau suderėjome, kad kambarį imu, ji staiga pareiškė, kad kaina bus 150000. Aš buvau labai labai piktas ir pasakiau, kad arba 100000, arba einu lauk. Galų gale pavyko susitarti. O tos raganos vyras – toks gerietis, šypsosi, angliškai beveik nesupranta, atnešė vandens, paklausė kaip sekasi. Gal jie šitaip susitarę?

Vėliau sužinojau, kad nusiderėti 25% kainos Vietname yra normalu, bet vis tiek permokėsi, nes jie kainas užkelia dvigubai. Taigi, jei šalis yra turgaus lygio, reik derėtis.

12 – Laikykis atokiau nuo turistų traukos centrų

Kuo toliau nuo turistų traukos centrų, tuo viskas bus pigiau. Beveik visose šalyse turistams skirti daiktai yra brangesni, nebent tai yra Japonija, kur brangu visur ir viskas.

Pagalvok – kaip dažnai mėgsti lankytis Pilies gatvėje, Vilniuje? Ar tikrai tai yra ta pati tikriausia, autentiškiausia Vilniaus vieta, kurią būtina pamatyti? Atpažink Pilies gatvę užsienyje ir, galbūt, paieškok kitų smagių vietų.

Geras pavyzdys yra senovinis Vietnamo miestas Hoian, kuris gražiai atrodo nuotraukose, bet ne realybėje. Net mano vietinė gidė Tien sušuko iš nuostabos, kai išgirdo kiek ten kainuoja bananų desertukas ir tuojau pat puolė derėtis. Prie jos namų viskas dvigubai pigiau.

Kartais sutaupysi ne pinigų, o laiko. Štai patekti į Sultanahmet šventyklą Stambule nekainuoja, bet ten buvo puskilometrio ilgio eilė. Aš nuėjau į pirmą pasitaikiusią kitą didelę šventyklą ir taip susipažinau su islamo maldos namų interjeru be žmonių ir be streso. Man tik tiek ir tereikėjo, o sutaupiau gerą pusdienį, jei ne visą dieną.

Tiesa, kartais turistų traukos centrai yra iš tiesų verti dėmesio. Štai žmonių prisigrūdusi Švento Petro Bazilika Romoje žavi net užkietėjusius nuotykių ieškotojus. Tiesiog išsirink tai, kas domina Tave, o ne kelionių gido autorių.

13 – Planuok ir ruoškis

Kartais daugiausiai kainuoja netikėtumai, todėl verta pamėginti jų išvengti. Skaityk wikitravel. Ten tiek visko prirašyta apie lankytinas vietas, kad tikrai nespėsi išžiūrėti. Skaityk kitus gidus. Žinok ko nori. (Gamtos, architektūros, maisto?) Ir ruoškis – tai padės ir gerą maršrutą sudaryti, ir sutaupyti pinigų bei laiko.

14 – O visgi kartais leisk sau paišlaidauti

Kartais būni tokioje vietoje, kurioje galbūt būsi vienintelį kartą gyvenime. Kaip daugybę kartų jau kartojau – žinok ko nori, žinok kas Tau smagu ir paskirk tam pinigų. Kad ir koks buvo brangus nusileidimas funikulieriumi Honkonge, bet negalėjau sau leisti pražiopsoti šios filme „Amaya“ su Andriumi Mamontovu matytos pramogos. Tikrai nesigailiu. Ir lėktuvo bilietas į Mongoliją buvo nežmoniškai brangus (nesakysiu kiek kainavo, neklauskit). Ir 250 km/h išspaudžiantis Japoniškas traukinys – man jo reikėjo, nors buvo ir pigesnių būdų važiuoti.

Nesiteisink – tiesiog keliauk arba ne

Nesiteisink, kad turi šeimą ir negali leisti sau va taip pigiai keliauti. Aš tinstu iš pavydo, kai kokia mamaitė pasakojasi kaip su visa šeima su dviračiais ir palapinėm važiavo Latvijos pajūriu. „O vaikų tai nieks neklausė ar jie nori!“ – sako ji man.

Nesiteisink, kad nepakanka pinigų rimtoms ir ekstremalioms kelionėms. Jei nori ekstremalios kelionės nebūtina važiuoti į Patagoniją Argentinoje. Važiuok į Baltarusiją. Žiemą. Su dviračiu. Bus Tau gyvenimo nuotykis.

Nesiteisink, jei tiesiog nori sėdėti viešbutyje Turkijoje ir gali sau tai leisti. Sėdėk viešbutyje Turkijoje, niekas neturi teisės Tau aiškinti, kur Tu turi važiuoti ir kaip keliauti yra „teisinga“.

Iš vis niekam nereikia teisintis – arba keliauji arba ne. Vienas mano draugas, išgirdęs apie mano keliones, tuojau pat susiskaičiavo kiek „Magic The Gathering“ žaidimo kortelių būtų galėjęs nusipirkti už tuos pinigus. Pagarba jam už tai, kad žino ko nori iš gyvenimo.

Aš ir pats prisikeliavau, noriu dabar kitais reikalais truputį užsiimti. Aš vis pagalvoju apie mongolų tautą – dar dabar reikšminga gyventojų dalis yra klajokliai gyvenantys stepėse. Ką šita tauta sukūrė? „Čia yra didžiausias mongolų architektūros stebuklas“ – aiškino jie man rodydami į jurtą. Atrodo, kad tiek jie ir teturi. O aš noriu savo kūrybines galias išlaisvinti, todėl pristabdau keliavimą, man reikia mano komforto zonos.

Va, parašiau Tau straipsnį sėdėdamas šiltuose namuose Vilniuje, apsuptas vazonų su difenbachijomis . Paskui nupiešiu kokį juokingą motyvacinį plakatą. Dar susitiksim.