Kai motyvuojančios citatos slapčia demotyvuoja. Kaip taip atsitinka?
Jei jau skaitai šį straipsnį, visai tikėtina, kad skaitai ir kitus straipsnius apie motyvaciją, pozityvumą, energiją ir kitus gyvenimo dalykus. Man įdomu, ar tikrai visi motyvuojantys straipsniai ir paveiksliukai, su kuriais susiduri tikrai Tave motyvuoja? Drįstu spėti, kad ne. Juk spaudi „šhare“ tik ant tų paveiksliukų, kurie tikrai motyvuoja, prenumeruoji tuos tinklaraščius, kurie tikrai motyvuoja. Ir, turbūt, pastebi, kiek internete yra šlamšto, kuris iš tikrųjų griauna motyvaciją vietoj to, kad ją kurtų.
Na kad ir šio straipsnio titulinis piešinukas. Ar tikrai jį perskaičius kyla noras šokti nuo patogios sofos ir eiti keisti pasaulį? O gal žodis „loser“ smeigia giliai į širdį, ją praduria, ir visos jėgos ir energija tiesiog išteka lauk kaip skystas šokoladas? Sakysi nupiešiau nesąmonę? Važiuok žemyn, ir tokių nesąmonių, kurias betrūksta tik gražiai sumaketuoti, bei priešnuodžių joms rasi daugiau.
Iš kur atsiranda netikri motyvatoriai
Tik iš pradžių reikia susivokti iš kur visa tai ateina. Yra kelios priežastys.
Visų pirma yra žmonių, kurie turi įgimtą labai aukštą energijos lygi. Jie negali nusėdėti vietoje, todėl jiems papildomos motyvacijos iš vis nereikia. Jie klausia ne „kodėl tai daryti?“, o „kodėl gi ne?“. Kai tokie žmonės pradeda kurti motyvacinius paveikslėlius – gero nelauk. Paveikslėliai tiesiog sprogte sprogsta juos piešusio žmogaus energija ir žmogui ieškančiam jėgų pakilti nuo sofos tos energijos tiesiog per daug.
Taip pat, žmonių vertybės būna skirtingos. Jei žmogui patinka varžytis su kitais, tai visa kas kalba apie tapimą pranašesniu už kitus jį motyvuos. Jei žmogui patinka santykių harmonija, tai visa kas kalba apie tapimą pranašesniu už kitus jį demotyvuos. Mano paties straipsnis apie pozityvumą kai kuriems komentatoriams sukėlė pykinimo priepuolius. Nepatinka žmonėms pozityvumas nors tu ką.
Ir galų gale, žmonės gali būti ant skirtingo laiptelio pakeliui į užduoties atlikimą. Na, juk negali daryti visko su maksimalia jėga. Vienų dalykų daryti nenori, kitus nori, bet nežinai kaip, dar kitus jau darai, tik susiduri su sunkumais. Dėl to, kai sprendi klausimą kaip rasti jėgų išnešti šiukšles – nepadės įkvepiantys teiginiai apie gyvenimo keitimą ar asmeninį augimą. Jei ieškai jėgų, kaip pakeisti darbą ar gyvenimo kryptį – nepadės teiginiai raginantys kas dieną atkakliai daryti tą patį.
Pagauni mintį?
Jokie motyvaciniai teiginiai nėra tinkami visiems ir visada. Yra tie kurie tinka kaip tik Tau ir kaip tik dabar.
Bet aš manau, kad yra tokių, kurie iš vis retai naudingi, kartais netgi žalingi. Peržvelgsiu kelias pagrindines rūšis su kuriomis susiduriu ir pasakysiu kodėl jie mano nuomone blogi ir kaip paruošti protą, kad jiems nepasiduotų. Daug kur teiginių iš anglų kalbos neversiu, kad sudoročiau juos autentiškoje formoje.
Kai mus verčia jaustis nevykėliais
Kai mums sako „Do the impossible“ ir „Change the world“, tai sukeliamas jausmas tarsi mūsų tikslai yra per mažai ambicingi. Tokie šūkiai nepaskatina siekti tikslo kuris jau yra iškeltas, o paskatina išsikelti kitą, ambicingesnį tikslą. Bet juk daugiau šansų pasiekti iškeltą tikslą jei jis yra ne didinamas iki gaublio dydžio, o skaidomas į smulkius lengvai įvykdomus tikslelius.
Kai mūsų klausia „What amazing have you done?“, tai verčia susimastyti ar tai ką padarėme yra amazing ar ne amazing? Ar pakankamai amazing? O kaip sužinoti? Prasideda lyginimasis su kitais. O juk lyginimasis su kitais yra viena pagrindinių žmonių nepasitenkinimo gyvenimu priežasčių. Dar neįkopei į Everestą? Jonas tai įkopė. Atbulomis. Va čia tai amazing!
O kai nuolatos ragina išeiti iš savo komforto zonos – tai iš vis košmaras. Taip, išėjimas iš komforto zonos yra būtinas asmeninam augimui. Tačiau asmeninis augimas vyksta, kai žmogus yra ant pačios komforto zonos ribos. Svarbus asmeninio augimo efektas yra pačios komforto zonos plėtimasis. Bet pažiūrėk į šį paveiksliuką:
Jis Tave pasmerkia iki gyvenimo galo būti persitempus, išstūmus save iš komforto, saugumo zonos vien tam, kad patirti magic, kurio neaišku ar Tau reikia. Na ar kada nors pavyks taip išplėsti komforto zoną, kad ji nors kiek apimtų tą magic? Aš sakau, kad taip. Paveiksliukas gi, nesiruošia keistis priklausomai nuo Tavo pasiekimų. Iš patirties sakau – nepavyks nužingsniuoti 100 kilometrų, jei jau per pirmą valandą išstumsi save iš komforto zonos ir pervargsi.
Nuo tokios motyvacijos gresia persimotyvavimas ir paspringimas ja virstantis į nuolatinį nepasitenkinimą esama padėtimi. Geriausia yra jau turėti Tave įkvepiančius tikslus ir žinoti ką reikia padaryti, kad juos pasiektum.
Kai mums tvirtina, kad esame nevykėliai
Nebus sunku internete surasti įvairiai sumaketuotą citatą: „Great minds discuss ideas. Average minds discuss things (events). Small minds discuss people.“ Taigi, apie ką diskutavai paskutiniu metu? Oh no, my mind is so small! Ir motyvacija nuplaukė nebesugrįžtamai.
Ši citata yra flagmanas teiginių, konstatuojančių faktą, kad šiame pasaulyje yra sėkmingi ir nesėkmingi žmonės ir gali lengvai sužinoti kuriems priklausai. Jei žmogus yra sėkmingas, jis pajaus pasitenkinimą, nes gavo patvirtinimą, kad yra sėkmingas. (Aš ir Tu dabar apie idėjas diskutuojam, tai mūsų protai tokie dideli, kad teka per ausis). Jei žmogus yra nesėkmingas – citatos poveikis gali būti demotyvuojantis.
Rekomenduoju pasidaryti objektyvius asmenybės testus, nes savęs pažinimas yra labai svarbi asmeninio tobulėjimo dalis. Dar geriau yra pažinti save apsieinant be į rėmus spraudžiančių testų (tiesiog kiekvieną dieną vakare užsirašyk kas labiausiai šiandien nuoširdžiai patiko ir nepatiko – oho kiek sužinosi). O tokių supergreitų įsivertinimų iš vis vengti (kai pamatai – spausk „next“).
Kai motyvacija skirta seniams besmegeniams
Čia pakliūna mano mėgiamiausias šūkis: „Just do it!“. Dar būna „Just live“, „Just dance“, „Just be yourself“ ir pats klaikiausias „Just enjoy X“.
Visa, kas eina su žodžiu „just“ yra skirta seniams besmegeniams, kurie daro negalvodami. Yra tokių žmonių, kurie kartais vadinami gezais, buduliais ir panašiai, kurie tikrai mažai galvoja, bet daug šneka ir daug daro. Jiems skirtas rusiškas teiginys – „Пацан сказал, пацан сделал“ (Pacanas pasakė, pacanas padarė). O kaip apie tuos, kurie klauso lietuvių tautosakos, tvirtinančios, kad reikia devynis kartus atmatuoti ir dešimtą pjauti?
Noriu tik pasakyti, kad nepritariu tiems, kas sako, kad matuoti nereikia. Palaipiojus po kalnus su alpinistine įranga, kur blogai užrištas mazgas gali kainuoti gyvybę, mazgus rišu atsakingai ir po to patikrinu ar užrišti teisingai. Du kartus. Iš patirties sakau – neįkopsi į aukštą kalną, jei elgsies neatsakingai. Gali tik ant kokio piliakalnio užsiropšti.
Bet gebėjimas atlikti veiksmus atjungus smegenis yra vertingas. Apie tai iš dalies kalba mano straipsnis parašytas štai ČIA. Tiesiog tai nėra veiksmas, kurį staiga nusprendi daryti, tai yra gebėjimas, kurį reikia tobulinti. Tam reikia paskirti laiko, pritaikyti kokią nors metodiką ar techniką.
Kartais mums tvirtina: „Just be positive“, „Just be strong“, bet nepasako kaip į tą būseną įeiti, lyg tai būtų savaime suprantama. Daug kam nėra. Instrukciją kaip būti pozityviam galima rasti ČIA. Kaip būti stipriam kol kas nežinau, kai žinosiu parašysiu.
Ką visada tikrai gali padaryti, tai tiesiog nusišypsoti (just smile). O visa kita palik pacanams.
Kai mums tvirtina, kad nusivylimas yra nelogiškas
Galima susidurti su tokiais racionalizavimas, kad, suprask, laimė yra žmogaus viduje, taigi, objektyviai niekas nėra reikalinga, kad būti laimingu, tiesiog imi ir būni. Kitaip tariant, jeigu jautiesi blogai, gyvenimas nemielas, trūksta motyvacijos, tai elgiesi NELOGIŠKAI.
Aš mėgstu logiką, bet jausmų logika nėra tokia tiesmukiška. Kai kas gyvenime visgi įvyko dėl ko atsiranda tie negeri jausmai. Jei jau atsirado – vadinasi būtent taip suveikė biologinė organizmo logika. Iš negerų jausmų geriau už visokius racionalizavimus padeda išeiti judesys, nes jis įtakoja tą biologinę organizmo logiką. Nueik iki TOLIMIAUSIOS parduotuvės ir nusipirk šokolado, bus geriau nei motyvacinių paveiksliukų skaitymas.
Kai mus tikina, kad yra vienintelis „teisingas“ pasirinkimas
Man prieš akis stovi plakatas iš studijų laikų: „Kaip praleisi vasarą? Pas močiutę kaime ar …“ nepamenu tiksliai pabaigos, bet siūlė stoti į AIESEC studentų organizaciją. Nagi atsakymas yra superakivaizdus – žinoma, kad pas močiutę kaime. Kas gali būti geriau už vasarą pas močiutę kaime, gamtos apsuptyje, kur ramu, tylu ir gera? Sėdėjimas mažame ofise ir skambinėjimas telefonu visokiems žmonėms? Na jau ne.
Motyvaciniai paveikliukai neretai būna panašūs – jie Tau pateikia alternatyvą, kas gresia jei nesimotyvuosi. Ir kartais ta alternatyva būna kur kas priimtinesnė. Gal jie ir nepakelia motyvacijos, tačiau jie pakelia nuotaiką – kaip tai, kas svarbu kažkam kitam, Tau nėra svarbu.
Kai mums ne motyvacijos reikia
Yra žmonių, kurie visą laiką ko nors nori – pinigų, sėkmės, pripažinimo. „You can“ išgirsta jie ir keliai į sėkmę jau nutiesti. O ką daryti tiems, kurie nežino ko nori? Štai čia dirbtinis „užturbinimas“ gali išmušti iš vėžių. Vietoj to, kad įsiklausyti į savo vidines vertybes jie puola prie pirmo pasitaikiusio tikslo šaukdami „I can“ ir, galbūt, pasiklysta.
Galbūt motyvacijos trūkumas yra ženklas, kad reikia keisti tikslą? Lietuviškai taip pat dažnai girdimas „Aš galiu“ kviečia mus daryti įvairius dalykus. Bet kartais širdyje kirba jausmas „Galiu, bet nenoriu.“
Jeigu žinosi ko nori, turėsi imunitetą ne tik netikrai motyvacijai, bet ir tikrai demotyvacijai.
Kai mus guodžia
Kartais, kai nebėra jėgų judėti toliau, pasigirsta tokios frazės: „gyvenimas sunkus“, „o kam dabar lengva?“ ir panašiai. Aš periodiškai vis išgirstu šią lietuvišką motyvacijos atmainą, kur aukštinamas kentėjimas ir kankinimasis.
Aišku, pakentėti kartais verta, bet pats kentėjimas dėl kentėjimo energijos nesuteikia, norėtųsi kad viduje vėl įsižiebtų tikėjimas keliu kuriuo einama ar tikslu kurio siekiama. Juk net sovietiniais laikais buvo dirbama dėl „šviesaus rytojaus“.
Be to, kyla klausimai: ar tikrai gyvenimas YRA sunkus? Ar tikrai jis TURI BŪTI sunkus. Toks žurnalistas iš Amerikos kartą paklausė „Jei jau gyvenimas sunkus, tai palyginus su kuo?“.
O į klausimą „kam dabar lengva?“, metams bėgant turiu vis daugiau atsakymų. Pagalvok ir Tu, ar tikrai nepažįsti nieko, kas bristų per gyvenimo sunkumus su šypsena veide?
Pabaigai šis tas pozityvaus
Aš norėjau čia įdėti motyvuojančių citatų kurios motyvuoja mane. Bet kai berašant šį straipsnį apėmė tingulys, aš supratau, kad tai proto signalas – jis pavargo ir prašo poilsio. Aš nusprendžiau pabaigti rašyti straipsnį rytoj, su šviežiomis mintimis. Tikiu, kad nuo to jis bus geresnis.
(kita diena)
Taigi, per didelė motyvacija gali privesti prie išsekimo, perdegimo, depresijos ir prastų darbo rezultatų. Vartok atsakingai!
Ieškok motyvacijos savo viduje – savo svajonėse, slaptuose noruose, savo atjautoje ir meilėje pasauliui, savo smalsume ir žingeidume.
Ieškok raštu – Tau padės elementariausias dienoraštis. Tai padės neužsimiršti.
Nepasitenkink kitų siūlomomis citatomis, geriau perskaityk ilgą kūrinį, į jį įsijausk ir išsirink tą sakinį, kuris Tau asmeniškai suteikia jėgų. (Esu išvertęs vieną įkvepiančią pasaką)
Ir atmink, Jeigu žinosi ko nori, turėsi svajonę, išorinės motyvacijos nebereikės.
Vis tik leisiu pasisakyti Motinai Teresei. Ši citata man labai patinka, nes vietoj to, kad spardytų į užpakalį, įžiebia ugnį viduje, parodo kryptį ir perspėja apie pavojus:
Kai jūs darysite gera kitiems, žmonės jus kritikuos, niekins ir atstums. Vis dėlto darykite gera!