Juk būna, kad perskaitai gerą knygą ar gerą straipsnį ir galvoji – štai dabar mano gyvenimas pasikeis! Bet tas gyvenimas stovi kaip įkaltas ir nė nemėgina keistis. Kur bėda?

Gal visos tos knygos nieko vertos ir skaitymas iš vis jokios naudos neduoda? Susiduriu ir su tokiu požiūriu, bet tikrai yra žmonių, kurie tos naudos gauna ir paskui džiaugiasi – va, paskaičiau, pritaikiau, padėjo!

Vadinasi knyga suveikti gali. Dabar papasakosiu, kodėl tos knygos kartais nesuveikia ir pasidalinsiu keturiais savo asmeniniais metodais, kaip iš knygos išspausti kuo daugiau naudos. Ši metodika tiks ne tik knygoms, bet ir straipsniams, kursams, mokymams…

Kad nešvaistytume laiko veltui.

Kas negerai su skaitymu?

Susitarkime, kad kalbame apie psichologijos ir gyvenimo filosofijos knygas. Juk tuo čia visi ir domimės! Kai kurios pastabos, beje, tiks ir kitų rūšių literatūrai.

Pradėkime nuo to, kad knygos apie gyvenimą dažnai nėra pramogai skirtos grožinės literatūros knygos, kuomet su elfais ir zorgais paklaidžiojame po Mordorą ar Narniją, padedame juos atgal į lentyną ir einame valgyti kebabo. Ne, dažnai šios knygos stengiasi arba pateikti kokį nors apibendrintą gyvenimo filosofijos modelį, kurį būtų galima taikyti, arba mėgina pateikti praktinių patarimų, kaip spręsti vieną arba kitą klausimą.

Jos yra labiau kaip vadovėliai, instrukcijų knygos, taigi ir skaityti jas reikėtų kaip vadovėlius, kaip instrukcijų knygas. Pavyzdžiui, „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“ mokina kaip įsigyti draugų ir … daryti įtaką žmonėms. Ją perskaičius turėtum galėti manipuliuoti žmonėmis kaip tikras, tik apie pelną tegalvojantis amerikietis.

Aišku, malonu, kai matematikos vadovėlyje skaičiukai nupiešti tarsi žmogeliukai ir šokinėja per puslapius praskaidrindami pilką skaičiukų kasdienybę. Lygiai taip pat ir kitos knygos gali būti iliustruojamos pavyzdžiais iš gyvenimo arba parašomos šmaikščiai ir patraukliai, kad būtų nenuobodu skaityti.

Pavyzdžiui, „Vienuolis, kuris pardavė Ferarį“ pateikia išbaigtą gyvenimo filosofijos modelį, kurį iliustruoja vienuoliu pavirtusio ir Ferarį pardavusio advokato istorija. Ar ta istorija tikrai bus patraukli, čia jau skonio reikalas, bet rašytojas labai stengėsi.

Kodėl vietoj to, kad pirktum psichologijos vadovėlį, skaitai tinklaraštį apie psichologiją? Matyt todėl, kad tinklaraštis parašytas smagiai,  o vadovėlis nuobodžiai. Nematau jokios problemos, kai knyga apie marketingą, santechniką ar filosofiją parašoma žaismingu stiliumi. Bet kai tas stilius užburia ir knyga skaitoma vien pramogai – sunku tikėtis naudos. Aišku, jei skaitai psichologijos knygas vien pramogai ir nė nesitiki, kad jos padės – irgi nematau jokios bėdos. Aš kartais pramogai pasiskaitau apie astronomiją.

Tikrai patikusi knyga, kuri, atrodo, turėtų pakeisti gyvenimą, gali netgi pasilikti ant Tavo stalo. Kaip Civilinis Kodeksas guli ant teisininko stalo, Apskaitos Standartai ant finansininko stalo, o Biblija ant tikro krikščionio stalo.

BET!!!

Nežinau kodėl, tačiau patys filosofijos ir psichologijos ekspertai giriasi savo gebėjimu greituoju skaitymu perskaityti kuo daugiau knygų! Patys giriasi ne tik perskaitytų knygų kiekiu, bet ir skaitymo greičiu: 50 knygų per metus – va čia tai lygis! Vaikystėje vasaromis taip rydavau fantastines knygas, per tris mėnesius perskaitydavau 9 ar 10, tačiau gyvenimui palengvinti skirtos knygos turėtų visų pirma lengvinti gyvenimą.

Kai daug skaitai, tai daug žinai, tačiau žinoti neužtenka. Visi žinome kelių eismo taisykles, bet vis vien padarome avarijas, visi žinome apie alkoholio žalą, tačiau vis tiek jį vartojame. Kas iš to žinojimo? Pamenu, magistrantūros pirmame kurse statistikos dėstytojas pirmoje paskaitoje mums pasakė – „Kad jūs jau viską žinot, ko jums darbe reikės. Jums tik reikia išmokti tai taikyti.“

Taikyti, ne žinoti, bet taikyti reikia. Jei tai, ką skaitai iš karto ir taikai, pavyzdžiui versle, santykiuose, darbe, maisto gamyboje, va tada galima skaityti daug. Frazė „perskaičiau 50 knygų per metus“ man įspūdžio nedaro. Man daro frazė „pritaikiau 12 knygų per metus“.

Dažnai sako, kad daug knygų perskaityti yra gerai, nes galima susipažinti su procesu iš įvairių pusių, pažinti įvairius požiūrius į tą patį daiktą. Bet tai viso labo paviršiaus pakrapštymas. Jei tikrai gerai įsigilini ir pamatai, kas viduje, tai jau gali nuspėti ir kaip tas paviršius atrodys. Jei žinai, kad žmogų valdo godumas ir baimė, gali nuspėti, kaip jis elgsis įvairiose darbo, verslo, santykių situacijose. Nebereikia atskirai skaityti apie darbą, verslą ir santykius. Gydytojai apie ligas mokinasi tikrai ne daug nuotraukų su sergančiais žmonėmis žiūrinėdami – jie tyrinėja vidų ir vidinius procesus.

Apibendrinus matau dvi bėdas – skaitome neatidžiai ir netaikome to, kas parašyta.

Turiu pripažinti, yra dar ir trečia bėda – kartais knygos iš tiesų negali niekuo padėti. Gal dėl to, kad parašytos visų pirma pramogai,  gal dėl to, kad jos neskirtos kaip nors padėti, o tik supažindinti, patenkinti žinių troškimą, gal dėl to, kad yra prastai parašytos, o gal tiesiog sprendžia visai ne tas problemas kurios kamuoja Tave.

„Vienuolis, kuris pardavė Ferarį“ man neįtiko dėl nepatrauklios kičinės istorijos ir labai keistų metaforų. Motyvacinių knygų irgi neskaitau – aš šitos problemos nesprendžiu ir jos iš principo man negali padėti. Bet kiekvienam bus kitaip.

Nors šiek tiek naudos išspausti galima iš kiekvienos knygos. Bet visgi rekomenduoju rekomenduoju išsirinkti geriausias!

Knygų skaitymo menas

Ne, greičiau tai knygų skaitymo mokslas!

Senų senovėje žmonėms užtekdavo vienos knygos visiems gyvenimo atvejams. Krikščionys turėjo vienintelę Bibliją, musulmonai džiaugėsi Koranu, indai Vedomis, o kinai vartydavo Pokyčių Knygą.

Dabartinės knygos yra labai fragmentuotos, kalba tik apie labai konkrečius klausimus – kaip turėti pinigų, kaip pagerinti santykius, kaip sveikai maitintis  ir panašiai, taigi nebeturime tos prabangios galimybės visą gyvenimą skaityti vieną knygą. Be to, ir pasaulis sudėtingas pasidarė. Taigi, norisi, kad tas nuolatinis naujų knygų skaitymo procesas būtų kuo naudingesnis ir efektyvesnis. Štai šie metodai turėtų padėti.

1) Rašykis pastabas

Būna, kad aptinki gerą mintį ir pagalvoji – oho, čia tai šaunuma, tai tikrai galėtų pagerinti mano santykius su artimu žmogumi ir … skaitai toliau. Ir pamiršti, ką perskaitei. Bet jei užsirašytum šitą mintį, įsidėmėtum geriau. Jei vėliau peržvelgsi savo užrašus – įsidėmėsi dar geriau. O jei įsidėmėsi geriau, tai ir tikimybė, kad gyvenime tai pritaikysi, padidėja.

Jei kada užsimanysi prisiminti, kas knygoje buvo rašoma – galėsi peržvelgti išsirašytas mintis ir nereikės vėl visos knygos skaityti.

Va taip daro toks Derekas Siversas ir dalinasi visais savo užrašais internete: sivers.org/books

Aš irgi taip darau – sąsiuvinis užrašams ir tušinukas yra neatskiriama knygos dalis. Vėliau aš perspausdinu tai, ką užsirašiau į kompiuterį ir dabar turiu vis augančią perskaitytų knygų išrašų biblioteką. Kai reikia geros citatos, ar šiaip esmę prisiminti, grįžtu ieškoti ten.

Ką siūlau Tau: kartu su knyga turėk ir užrašų knygutę. Kai tik randi patinkančią mintį, ją perrašyk.

Citatos apibraukimas ar pasibraukimas knygoje veikia ne taip gerai, geriau perrašyti. Tikrai smagu bus jas vėliau paskaitinėti pačioje užrašų knygutėje.

Jei skaitai elektroninę knygą, citatos kopijavimas į kitą failą irgi neveikia taip gerai. Geriau perspausdinti, bet dar geriau perrašyti ranka.

2) Taikyk

Kartais skaitymas ir prisiminimas nepadės, nes yra konkretūs dalykai, kuriuos reikia padaryti. Ypač jei tai knyga apie sportą, maisto gamybą. Nagi reikia pamėginti tą žmogaus-voro atsispaudimą, arba tą avokadų koktelį, kas iš to, kad žinai tokį esant.

Geriausia būtų, kad tas išsirašytas idėjas, kurios gali būti taikomos, pritaikytum iš karto, kai tik tai tampa įmanoma. Pavyzdžiui, skaitai knygą apie bendravimą ir ten rašo, kad reikia žmogui sakyti jo vardą. Viskas, kitą kartą parduotuvėje perskaitai konsultanto vardą, kreipiesi į jį vardu ir žiūri, kaip reaguoja. O žmogaus-voro atsispaudimą galima padaryti iš karto, ką tik perskaičius. Ar kvėpavimo pratimą. Ar jogos pozą.

Kartais knygoje bus tiek taikytinų patarimų, kad prisirašysi kalną gerų idėjų. Pavyzdžiui, perskaičius knygą apie 50 puikių marketingo strategijų, nepavyks pritaikyti visų iš karto, bet jei sąrašas paruoštas, visada galėsi grįžti ir pagalvoti, o kurios gi imtis dabar? Arba jei tai 50 sekso pozų. Arba 50 veganiškų patiekalų.

Kartais knygoje išvis nėra ką pritaikyti, jei ten tik abstrakti filosofija. Na, joms tiks kitos 3 šio straipsnio idėjos.

Geriausias mano asmeninis pavyzdys yra knyga „7 sėkmingų žmonių įpročiai“, kurią turėjau rankose maždaug 90 minučių, per kurias spėjau perbėgti 3 skyrius ir tas pastabas, kurias spėjau susirašyti – vėliau pritaikiau. Ši knyga tikrai padarė man įtaką, nors tiek jos ir teskaičiau.

3) Prisimink

Didžioji bėda su visomis gyvenimo strategijomis yra ta, kad mes pamirštame, ką ketiname daryti. Norime ryte eiti bėgioti, bet tiesiog pamirštame. Norime vakare skaityti knygą, bet tiesiog pamirštame. O jei dar nori kokią naują bendravimo būdą taikyti, tai išvis košmaras, sukyla emocijos, galvoje pasidaro tuščia ir balta.

Štai kodėl nebloga idėja yra prisiminti, netgi išmokti mintinai geriausias citatas ar pasakojimus iš knygos. Jei randi citatą internete – tai viso labo išnara. Nežinia, ką iš tiesų norėta ja pasakyti. Bet jei įsidėmėjai citatą iš perskaitytos knygos – ji padės prisiminti visą knygą!

Girdėjau, kad tikri musulmonai visą Koraną moka mintinai.

Šioje vietoje turiu pagirti vienuolį su Ferariu. Knygos autorius tikrai įdėjo pastangų, kad žmogus prisimintų tai ką perskaitė knygoje, jis paruošė trumpą istoriją apie sumo imtynininką, nusakančią visą knygos esmę. Jei tik ją įsidėmi, gali lengvai atgaminti visą knygą.

Taigi, jei išsirašei gerų citatų ar gerų pastraipų, paskaitinėk jas dažniau – išmoksi mintinai ir galėsi ieškoti įkvepiančių citatų ar istorijų savo galvoje, o ne feisbuke, be to, bus lengviau prisiminti, jei ką nors norėjai iš tos knygos pritaikyti.

Aš prisimenu ne vieną istoriją iš perskaitytų knygų. Apie miegantį drugelį, apie žvejį ir Konfucijų, apie žmogų ir žuvėdras, apie septynis žmones mėginusius perbristi upę, apie du išminčius, diskutuojančius apie žuvies laimę ir daug kitų.

Ko išmoksi, ant pečių nenešiosi. Va toks mūsų tikslas.

4) Pasakyk savais žodžiais

Visgi nėra taip gerai išmokti citatas pažodžiui, nes tada prisimename žodžius, bet ne esmę. Ką reiškia malda „Tėve mūsų“? Visi ją moka, mažai kas supranta. Kad prisiminti esmę, geriausia pamėginti viską persakyti savais žodžiais.

Pavyzdžiui, įkyrėti kitiems: „Žinai, o aš tokią knygą skaičiau, ten rašė, kad…“. Rašyti tinklaraštį su trumpomis skaitytų knygų santraukomis. Galima rašytis ir sau patiems savo dienoraštyje. Galima rašyti santrauką kiekvienam skyriui arba visai knygai, kokiai nors taikytinai technikai ar savais žodžiais perrašyti patikusią mintį. Galbūt netgi sugalvoti savo citatą nusakančią visą knygą!

Persakant savais žodžiais, atsiranda minties paklaida, netikslumas, sakome ne visai tiksliai tai, ką autorius turėjo omenyje, todėl, nors ir rekomenduoju patiems mėginti interpretuoti tekstus, tačiau nerekomenduoju klausytis kitų interpretuotojų, geriau griebti originalų tekstą.

***

Gali šiuos punktus užsirašyti ir pritaikyti kai skaitysi kitą knygą ar straipsnį, šitaip knyga iš dar vieno skaitalo pavirs mąstymą keičiančiu energijos šaltiniu.

1. Rašykis pastabas
2. Taikyk
3. Prisimink
4. Pasakyk savais žodžiais

 

Beje, jei viską taikysi kaip čia parašyta, knygų skaitymas žyyyyymiai sulėtės. Perskaityti 50 knygų per metus taps tiesiog nebeįmanoma. Čia juk ohoho kiek darbo! Žymėtis, perrašyti, pritaikyti, interpretuoti, o dar mintinai kažką mokėti???

Va čia ir pasimatys skirtumas tarp tų, kurie rimtai nusiteikę ką nors gyvenime keisti ir tarp tų, kurie šiaip skaito straipsnius pramogai. Neteisiu nei vienų, nei kitų. Rimtai gyvenimą keičiantys žmonės, būna, išvažiuoja mėnesiui į Camino de Santiago 800 kilometrų žygį, kurį baigia šliaužti užpūliavusiomis kojomis, arba nors 10-čiai dienų užsidaro meditacijų stovykloje, kur su niekuo negalima kalbėti, arba pasiryžta kokiems nors pusės metų ar ilgesnės trukmės kursams išmokti kokį naują įgūdį.

O pramogai aš visgi siūlau gerą grožinę paskaityti, bet čia jau kaip patinka!

---

Ir kaipgi po tokio straipsnio nepasiūlyti savo knygos! Išbaigta gyvenimo filosofija su iliustracijomis ir pavyzdžiais – parašyta paprastai, tinka ieškantiems: