Kas yra dvasinis tobulėjimas ir kaip aš ruošiuosi tai daryti?
Ar Tau teko susidurti su tokiomis sąvokomis kaip dvasinis tobulėjimas, dvasingumas, dvasinė pilnatvė ar apskritai – dvasinis gyvenimas? Man teko. O ar gali tvirtai ir konkrečiai pasakyti ką šios savokos reiškia? Aš, bent jau iki šiol, negalėjau. Mėginu įnešti aiškumos į savo paties, o gal ir kitų dvasinį pasaulį jį apibrėždamas.
Kas yra dvasia?
Atsiribojant nuo bet kokių religinių išaiškinimų, pasakyti kas yra dvasia darosi sudėtinga. Lengva vartoti sąvokas, kaip dvasia, dangus, angelas, siela, kurios girdėtos nuo vaikystės, bet ar tikrai aišku kas tai per dalykai ir kuo jie siejasi su mūsu kasdieniu gyvenimu?
Po tokiomis mistinėmis frazėmis paprastai papuola dalykai, kurie iš tikrųjų visaip mūsų gyvenime reiškiasi, tik mes nesuprantame kaip. Dvasia taip pat yra mano ir Tavo, kiekvieno iš mūsų dalis, kurią taip pat reikia tobulinti, bet nėra intuityviai aišku kur ji. Kai kas gal dėtų ranką prie širdies, kai kas bestų pirštą į tarpuakį, aš visgi pabarbenčiau per makaulę.
Tavo ir mano galvose vyksta daug visokių sudėtingų procesų, kurių iki galo nesupranta net šiuolaikiniai mokslininkai skanuojantys smegenis sudėtingais aparatais. Kai kas yra aišku, akivaizdu: pavyzdžiui aišku, kodėl žmogus nori valgyti. Nes jam reikalingos maisto medžiagos. Tačiau kodėl žmogus nori garbės ir pripažinimo?
Taip ir apibrėžkim: dvasia – tai proto procesai, kurių mes nesuprantame. Jei kas nori prieštarauti – teprieštarauja, tačiau geriau neteisingas apibrėžimas, nei klaidžiojimas tamsiais mistikos labirintais iš vis be jo.
Kitaip tariant, dvasia nėra viską sąmoningai apmąstantis intelektas ir tai nėra kokia nors materiali kūno vieta. Tai yra mūsų pasąmoningi procesai, instinktai, refleksai, įsitikinimai.
Bet ji vis tiek susijusi su fiziniu žmogaus kūnu – juk tai kas yra viduje, kartas nuo karto per kūną prasiveržia į išorę.
Protas taip pat yra ne kas kita kaip kūno dalis – tai smegenys, stuburo smegenys, nervų sistema ir juose vykstantys procesai. Vėlgi, jei kas žino geresnį apibrėžimą, tepateikia man jį.
Kas yra tobulėjimas?
Turime dvasią. Dabar kokia ji turi būti, kad būtų tobula? Kas iš viso tas tobulėjimas?
Tobulybė – tai yra buvimas ant žemiausio savo potencialių galimybių taško. Kai jau viskas kas įmanoma yra pasiekta ir nebėra ko siekti, nebeįmanoma pasiekti daugiau. Nors mūsuose įprasta tobulybę įsivaizduoti kaip kalno viršūnę, tačiau kviečiu nors kartą atsisakyti dangiškų stereotipų ir pagaliau pajudėti kartu su fizikos dėsniais – žemyn.
Kaip žinoti ar jau tobulybė pasiekta ar ne? Apsidairyti aplinkui ir savyje. Jei matai, kad yra dar kažkas ką galima pasiekti, vadinasi dar ne tobulybė, dar galimą kai ką nuveikti.
Esmė ta, kad aš prieštarauju amerikoniškam požiūriui į žmogų, kad jis gimsta kaip balta lenta – joje galima įrašyti bet ką. Aš manau, kad žmonės yra skirtingi ir turi šiek tiek skirtingas galimybes.
Dėl to, tobulybė – tai ne tapimas tobuliausiu žmogumi visatoje, o SAVO potencialių galimybių išnaudojimas iki galo.
Ir dar labai svarbus momentas – kartais žmogui atrodo, kad jis yra tobulas dėl to, kad neapsidairo apinkui ir nepamato, kad dar yra daug ko siekti. Taigi, plėsti akiratį yra labai svarbi tobulėjimo sudedamoji dalis.
Dvasinis tobulėjimas – tai savo proto procesų įvaldymas
Iš čia išplaukia, kad:
Dvasingas žmogus – tas kuris rūpinasi savo proto procesų įvaldymu.
Dvasiškai stiprus žmogus – tas kuris gerai valdo savo proto procesus.
Dvasinė pilnatvė – toks momentas, kai žmogus supranta savo proto procesus, arba jam taip ima atrodyti.
Dvasinės vertybės – žmogaus vidinės vertybės įtakojančios jo proto procesus.
Dvasinė praktika – proto procesų įvaldymo treniruotė.
Ką galima su ta dvasia daryti, kad ji tobulėtų?
Pirma reikia pasižiūrėti ką mes ir tap darome kasdieniame gyvenime.
Protas gauna impulsą iš aplinkos, prasuka tą impulsą per savo vidinius procesus ir sukuria atsaką. Atsakas gali būti trijų rūšių – tai fizinis veiksmas, pasakytas žodis, kilusi mintis.
Mes galime stengtis atsiriboti nuo vienų ar kitų impulsų, bet geriau už išsikraustymą į vienuolyną aukštai kalnuose yra išmokyti vidinius procesus paveikti taip, kad atsakas (veiksmas, žodis ar mintis) mus tenkintų ir būtų adekvatus. Ką reiškia tenkintų? Būtų harmoningas (apie vidinę harmoniją rašiau ČIA). Ką reiškia adekvatus? Nesikirstų su pasaulio dėsniais (apie pusiausvyrą su pasauliu rašiau ČIA).
Per kur ateina tie impulsai? Jie ateina per kūną – tai tos pačios mintys ir šeši pojūčiai – klausa, rega, lytėjimas, skonis, uoslė ir pusiausvyros pojūtis.
Mintys ateina iš vidaus (dvasios gelmių), jos nebūtinai gali būti suvoktos sąmoningai. Dažnai pyktis, pavydas ir su jais susijusios negeros mintys kyla nejučia. Ar visada pastebi, kai Tave užvaldo pyktis?
Kiti šeši pojūčiai atsiranda iš žmogaus sąlyčio su pasauliu, taigi, ateina iš išorės. Ir jie taip pat ne visada būna suvokiami sąmoningai (Ar jauti rūbų prisilietimą prie kūno? Jauti, bet tai pastebėjai tik tada kai atkreipiau Tavo dėmesį).
Taigi, norint įvaldyti proto procesus, tobulinti dvasią, reikia mokytis harmoningai ir adekvačiai reaguoti į impulsus.
Tavo dėmesiui ir teismui – penki dvasinio tobulėjimo principai.
1. Treniruoki protą, kad jis nepultų reaguoti į kūno siunčiamus impulsus remdamasis vien tik refleksais, instinktais ir įpročiais. Kitaip tariant – suvaldyk kūną.
2. Treniruok protą, kad jis geriau įsiklausytų į tikruosius iš vidaus kylančius norus. Vadink tai kaip nori – įsiklausymu į sielos šnabždesį ar savęs pažinimu. Nuramink protą ir įsiklausyk į subtilius savo vidinių vertybių siunčiamus signalus.
3. Pažink išorinio pasaulio dėsnius. Tik taip žinosi kodėl vieni dalykai veikia vienaip, o kiti kitaip. Kodėl ateina vienokie ar kitokie impulsai. Tik taip žinosi, ką reikia daryti, kad veiksmas, žodis ar mintis netrikdytų pusiausvyros su pasauliu.
4. Plėsk akiratį. Tik taip žinosi ar darai tai ką iš tiesų gali geriausiai. Tau padės naujos patirtys, naujos pažntys, naujos knygos, filmai, paskaitos.
5. Pažink ir vystyk savo vidinę sąrangą. (Apie vidinę sąrangą rašiau ČIA). Tai reiškia:
– Susigaudyk kokios Tavo vidinės vertybės. Galbūt jas gali pakeisti ar papildyti?
– Suprask iš kur gauni energijos savo tikslams realizuoti. Stenkis kuo daugiau energijos gauti iš norų (ne užgaidų, ne troškimų, o norų, svajonių).
– Pažink savo įpročius, instinktus, refleksus ir kitus automatiškai atliekamus veiksmus. Išsiugdyk pozityvius įpročius, pakeisk neigiamus įpročius.
– Suprask kaip Tavo gyvenimo patirtis įtakoja Tavo proto procesus (kokias sukelia mintis, kaip paveikia vertybes, kaip pavirsta įpročiais). Galbūt gali gauti naujos patirties kuri palengvins gyvenimą?
Tai tiek šį kartą. Kiekvienam dvasinio tobulėjimo punktui galima prirašyti aibę technikų. Jau vien apie meditaciją sugebėjau gana ilgą straipsnį sukurpti. Dėl to, jei kils klausimų apie technikas – parašysiu atskirai.
Nepamiršk, kad tobulėjimo tikslas, nėra pasiekti tobulybę. Tobulėjimo tikslas yra nuolatos tobulėti.
Ir kam palikti šitą procesą savieigai ir dvasioms, jeigu galima jį šiek tiek prižiūrėti :)
Sėkmės kelyje!