Gyvenimo džiaugsmo architektas Linas Matulis yra šio straipsnio autorius. Tai kas čia parašyta turi didžiulį teigiamą poveikį gyvenimo kokybei ir, kas svarbiausia – yra nesunkiai praktiškai pritaikoma. Visa tai taikau pats, todėl dalinuosi ir su Tavimi. Jei nori realių pokyčių – kviečiu skaityti ir įgyvendinti!

---

Kada paskutinį kartą Tu patyrei panašų momentą:

Tu – neįprastai geros būsenos ir skrieji namo (ar į darbą) lyg ant sparnų. Tave neša įkvėpimas: savo vaizduotėje Tu matai spalvingą viziją – sumanymą, kurį Tu nori paversti realybe. Tu matai jį taip ryškiai, lyg jis jau būtų įgyvendintas. Ne tik matai – Tu jį beveik girdi ir užuodi, o gal net gali paliesti ar paragauti. Tu žinai, kad įgyvendintas šis sumanymas stipriai pagerins tiek Tavo, tiek kitų žmonių gyvenimus.

Tau tereikia grįžti namo ir imtis darbo: Tu žinai, ką būtent Tu turi padaryti, Tu negali sulaukti, kada galėsi imtis veiksmo!

Tada Tu pagaliau pasieki savo namus, žengi pro duris ir …

Puff.

Įkvėpimas staiga kažkur dingsta.

Lyg jo net būti nebuvo – Tu be tikslo slampinėji po namus, užsiimi niekais, tyliai siunti pats ant savęs ir nesupranti, kas būtent nutiko:

Kodėl dabar Tu nebegali pasiekti tos fantastiškos būsenos, kurioje Tu buvai dar vos prieš minutę? Kodėl dabar Tu staiga visai nebegali mobilizuoti savęs?

Tu jautiesi kaltas, bejėgis ir silpnavalis.

Bet tai netiesa, Tu nesi silpnavalis. Tik galbūt iki šiol Tu nežinojai kelių labai paprastų principų, pagal kuriuos Tu veiki erdvę, o erdvė Tave veikia atgal – elementarusis neurofiziologijos mokslas ir jokių pseudoezoterinių fokus pokus.

Todėl verta skaityti toliau, nes bėjėgiškumo iliuzija labai greitai turės užleisti vietą naujoms, daug kūrybingesnėms būsenoms.

Bet prieš tai išsiaiškinkime, kodėl tai taip svarbu.

Tavo būsenos kritimas iš įkvėpimo į pykčio, kaltės ir bejėgiškumo jausmą iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti ganėtinai nereikšmingas – bet iš tiesų jis turi drastiškai dideles pasekmes Tavo gyvenimo kokybei.

Štai kodėl.

Prisimink visus įgūdžius, žinias ir patyrimus, apie kuriuos Tu dabar net nebepagalvoji, bet kurių įgyjimas kadaise reikalavo kalno nuoseklaus kasdienio (ar beveik kasdienio) darbo:

• Nuo važiavimo dviračiu iki užsienio kalbos mokėjimo;
• Nuo automobilio vairavimo iki nepriekaištingų tango judesių;
• Nuo magiškų “Photoshop” įgūdžių iki gebėjimo valdyti asmeninį verslą;
• Nuo universiteto diplomo iki vaizdo ir garso instaliacijos šiuolaikinio meno muziejuje;
• Nuo hipnotizuojančių komunikacijos įgūdžių iki sugebėjimo klausytis kito žmogaus, netarškant savo paties galvoje;
• Ir panašiai.

Dabar pagalvok minutę:

• Kaip visi šie įgūdžiai, žinios ir patyrimai išplečia Tavo galimybes?
• Kaip atrodytų Tavo gyvenimas, jei tų įgūdžių, žinių ir patyrimų Tu neturėtum?
• Įsivaizduok, kad vietoje laiko, kurį Tu skyrei jiems įgyti, Tu būtum žiūrėjęs teliką, gėręs alų, smaksojęs priešais monitorių ar tiesiog beprasmiškai pykęs pats ant savęs ir blaškęsis iš kampo į kampą – kaip tada atrodytų Tavo gyvenimas?

Tai yra vienas tų mažų skirtumų, kuris praktikuojamas dabar nulemia milžiniškus skirtumus ateityje.

Įsivaizduok, kad Tu sužinai tikrąsias savo “silpnavališkumo” priežastis, atgauni savo įkvėpimą ir nuo šiol kiekvieną dieną vėl dirbi prie savo asmeninės galios projektų – su vidine ramybe, entuziazmu ir pasitikėjimu.

Kokią įtaką tai gali turėti Tavo finansams, pasitikėjimui savimi, kūrybingumui ir produktyvumui vos už metų nuo dabar?

Niekas tikrai nežino, bet aš tikiu, kad Tau taip pat labai įdomu išsiaiškinti, kaip ir man. :)

Emocinė erdvės inercija

• Kodėl po įkvepiančio seminaro, kuriame nusprendėme iš esmės pakeisti savo gyvenimą, dažniausiai jau už poros dienų grįžtame į senas, (į)prastas vėžes?
• Kodėl būdamas kelionėje Tu jautiesi taip stipriai kitaip, nei namuose?
• Kodėl moterys keičia namų interjerą kas 6 mėnesius?

Šiuose, iš pirmo žvilgsnio nesusijusiuose, klausimuose ir slepiasi didelė atsakymo dalis.

Juose ir Ivano Pavlovo klasikinio sąlygojimo eksperimentuose:

Tu jau žinai, kad Tu nuolat susieji savo vidines būsenas (džiaugsmą, pyktį, ramybę, apatiją, entuziazmą, nuobodulį) su išorinio pasaulio signalais (vaizdais, garsais, kvapais, skoniu bei lytėjimo pojūčiais) ir kad tas ryšys, siejantis Tavo vidinę būsena su išorinio pasaulio signalu, yra vadinamas neuroasociacija.

O išorinio pasaulio signalas – daiktas, garsas, kvapas – kuris aktyvuoja tam tikrą vidinę būseną, vadinamas ”inkaru”.

Trumpai tariant, jei Tu matytum rožinį pliušinį kiškutį kiekvieną kartą, kai esi žiauriai piktas, po 3-4 tokių kartų pakaktų palaukti kol Tu būsi neutralios būsenos, o tada tiesiog parodyti Tau tą kiškutį, kad Tu – neįtikėtina, bet akivaizdu – vėl taptum labai piktas.

Ir niekuo dėtas kiškutis taptų “inkaru”, sukeliančiu Tavyje pykčio būseną.

Esmė yra ta, kad Tu nuolat susieji savo būsenas su išorinio pasaulio signalais. Tu nuolat inkaruoji savo būsenas aplinkoje. Mes tiesiog negalime to nedaryti.

Iš čia ir gimsta emocinė erdvės inercija:

Įsivaizduok, kad Tu sėdi savo darbo vietoje ir Tavo būsena yra, tarkim, nuobodulio, apatijos bei streso mišinys. Tu matai savo darbo stalą, objektus ant jo ir aplink jį; girdi kolegų balsus ir darbo įrangos keliamus garsus; matai bendradarbių veidus, užuodi patalpos kvapą – ir pats to nepastebėdamas, Tu susieji savo būseną su šia aplinka.

Tu leidi savo darbo dienas panašioje būsenoje savaitę, dvi savaites, mėnesį – ir būsena įsitvirtina aplinkoje.

Tada vieną dieną pakeliui į darbą Tave užplūsta įkvėpimas – Tu nusprendi, kad nuo šiol viskas bus kitaip, kad nuo šiol darbe Tu jausiesi puikiai, turėsi daug energijos ir dirbsi efektyviai, užuot tiesiog smaksojusi prie monitoriaus.

Tu įskrieji į savo darbo vietą uber pakilios nuotaikos, bet vien Tavo darbo vietos vaizdai, garsai ir kvapai įjungia prieš tai kruopščiai “užinkaruotą” apatijos/nuobodulio/streso lydynį Tavyje, tarsi paspaudus jungiklį.

Klik.

Tavo nesustabdomieji sparnai ūmai subliūkšta, Tu lėtai, bet užtikrintai imi jaustis bejėgiu ir vėl klausi savęs – negi tikrai nėra nieko, ką aš galiu padaryti, kad tai pakeisčiau?..

Tai ir yra tikroji grėsmė:

Įstrigti senose būsenose, kurios inkaravosi Tavo aplinkoje, bet to nesuprasti ir kankintis galvojant, kad tai nutinka dėl to, kad Tu tiesiog esi menkas, silpnavalis ir apgailėtinas padaras.

Bet Tu nesi bejėgis.

Ir nors Tu negali nesusieti savo būsenų su aplinka, Tu gali padaryti kai ką daugiau:

Tu gali pasirinkti, kokias būsenas Tu susiesi su savo aplinka. 

Tai viską ir keičia.

Kaip Tau patiktų susikurti tokią darbo erdvę, kurios “inkarai” Tavyje akimirksniu įjungtų entuziazmo, vidinės ramybės ir koncentracijos būsenas, vos tik Tu įžengi pro duris?

Būtent to dabar ir mokysimės – kaip Tavo namų bei darbo erdvėse “užinkaruoti” tas būsenas, kurios Tave stumtų į priekį, užuot tempusios atgal.

Bet prieš judėdami toliau, turime sau atsakyti į vieną svarbų klausimą:

Jei toje pačioje erdvėje Tu nuolat patiri skirtingas būsenas – čia nuobodu, nors numirk; čia jau visai linksma ir įdomu – tai kas tada nulemia, kurios būtent būsenos “inkaruojamos” aplinkoje, o kurios lieka “už borto”?

Būsenos inercijos koeficientas

Teorija čia labai paprasta – su aplinka susiejamos tos būsenos, kurių “inercijos koeficientai” yra didžiausi.

Būsenos ”inercijos koeficientas” apskaičiuojamas taip:

būsenos inercijos koeficientas = būsenos trukmė x būsenos intensyvumas

Esmė ta, kad sunku ilgą laiką išbūti labai aukšto intensyvumo būsenoje. Todėl kai mes kalbame apie aplinkos “inkarus”, būsenos trukmė dažniausiai laimi prieš būsenos intensyvumą:

Tu gali visą pusvalandį spygauti iš džiaugsmo savo darbo vietoje, bet jei iki tol pusę metų toje pačioje vietoje praleidai apimtas apatijos, šansai yra, kad praėjus pusvalandžio euforijai, seni aplinkos inkarai netrukus Tave vėl grąžins į įprastas būsenas.

Todėl produktyvumo kategorijoje laimėtoja yra ta būsena, kuri yra ne tokia intensyvi, kad Tu “perdegtum” jau už valandos, bet pakankamai intensyvi, kad Tave “vežtų” visą darbo dieną.

Būsenų monopolija

Nesąmoningai aplinkoje “užinkaruotos” būsenos turi vieną klastingą savybę:

Vieną kartą aplinkoje “užsiinkaravusi” būsena pradeda sparčiai stiprinti savo monopolinę poziciją.

Tu ateini į savo darbo vietą neutralios būsenos, bet tik įėjus, suveikia aplinkos “inkarai” ir perjungia Tave į anksčiau “užinkaruotą” būseną. Tu to nepastebi ir toliau leidi savo laiką toje būsenoje – būsenos “inercijos koeficientas” tuo tarpu dar labiau auga ir būsena ima absoliučiai dominuoti.

Tada vieną dieną Tu dalyvauji įkvepiančiame seminare (erdvėje, kurioje greitai sukuriami teigiami aplinkos “inkarai” – dar ir dėl to ten Tu būni toks gazuotas gazuotas) ir grįžęs iš seminaro Tu nusprendi savo senas būsenas nukirsti vienu ryžtingu, bet naiviu sprendimu – “nuo šiol bus viskas kitaip!..”

Tačiau Tavo naujos būsenos inercijos koeficientas yra stiiiiiiiiiiipriai per mažas, palyginus su senbuvėmis ir jos nužudo įkvepiančią naujokę, vos jai pabandžius įsitvirtinti naujoje erdvėje.

Netrukus mes išsiaiškinsime, kaip sugriauti monopolijas ir kaip į Tavo namų bei darbo erdves įdiegti Tavo norimas būsenas, kad emocinė Tavo būsenų spiralė nuo šiol imtų užtikrintai kilti į viršų.

Bet prieš tai pažiūrėkime, kokios būsenos jau turi monopoliją tose erdvėse, kuriose Tu dažniausiai leidi laiką.

Monopolinių būsenų auditas

Jei Tau svarbu Tavo pasikartojančių būsenų ir Tavo gyvenimo kokybė – skirk po 2 minutes kiekvienam klausimui ir atsakyk į juos raštu:

• Kokias būsenas Tu periodiškai patiri būdamas namuose?
  Kokiose būsenose Tu praleidi savo darbo dienos rytą? Kokia būna Tavo būsena prieš įeinant į namus, kai Tu grįžti į namus vakare? Kokiose būsenose Tu dažniausiai leidi savaitgalius?
• Kokias būsenas Tu periodiškai patiri būdamas darbe?
  Kokia Tavo būsena būna prieš įeinant į darbo patalpas? Kokia būsena tik įėjus? Kaip Tu jautiesi likus valandai iki darbo pabaigos?

Kurios būsenos būdavo intensyviausios? Kurios būsenos trukdavo ilgiausiai?

Dabar, kai Tu jau atsakei sau į šiuos klausimus, užduok jų dar keletą:

Jei Tu ir toliau leisi savo gyvenimą tose pačiose būsenose – kurios ir toliau didins savo “inercijos koeficientą” bei monopoliją – kaip atrodys Tavo gyvenimas už 5, 10 ar 15 metų nuo dabar?

(Rimtai, pagalvok apie tai kelias minutes. Raštu. Tavo gyvenimas to vertas.)

Ir jei šis scenarijus Tau nelabai patinka – užduok sau finalinį klausimą:

Kokiose būsenose Tu norėtum leisti savo laiką – tiek darbe tiek namuose – kad ateities scenarijus Tave įkvėptų?

Dabar, kai Tu jau turi visas tris sudedamąsias dalis, galime pradėti erdvės perprogramavimą: “išinstaliuoti” senas, atgyvenusias būsenų programas ir įdiegti naujas – raminančias, įkvepiančias ir teikiančias džiaugsmą.

Erdvės perprogramavimas: kaip įdiegti norimas būsenas į aplinką

Dėl inertiškos monopolinių būsenų prigimties, čia labai pravartu prisiminti tokią taisyklę:

Lengviau pakeisti aplinką, nei su ta aplinka susijusias būsenas.

Būtent dėl šios priežasties moterys pertvarko namų interjerą maždaug kas 6 mėnesius – kai kurios dar dažniau!.. – kad išvalytų senus aplinkos “inkarus” ir sukurtų erdvės naujoms būsenoms.

Keisk savo aplinką ir Tu. Periodiškai.

Ir jei Tu tikrai nori sugriauti senų, įgrisusių būsenų monopoliją – atsakymas yra strategiškai transformuoti savo būsenas, kartu keičiant ir savo aplinką.

Tu gali tai padaryti 3 paprastais žingsniais:

1. Pakeisk erdvę;
   Perstumdyk baldus, sukeisk daiktus vietomis, atiduok arba išmesk senus ir įsigyk naujus. Kalbant NLP terminais, toks erdvės pertvarkymas dar yra vadinama sekos pertraukimu (angl. “pattern interrupt”) – Tu suardai įprastą tvarką, Tavo smegenys erdvę suvokia kaip naują ir su šia nauja erdve Tu gali susieti naujas būsenas.
2. Praktikuok tas būsenas, kurių Tu nori toje erdvėje;
   Šios dalies išvengti nepavyks – jei Tau svarbu emocinė Tavo namų bei darbo erdvės švara, Tu privalai išmokti valdyti savo būsenas, stebėti jas ir pats jas rinktis. Nes beprasmiška pakeisti erdvę, o tada ją vėl inkaruoti senosiomis būsenomis.
3. Pastebėjęs, kad Tavo būsena krito – tiesiog išeik iš erdvės, pakeisk savo būseną ir grįžk.
   Naudok būsenų valdymo pagrindus.

“Linai, bet čia kalnas darbo!..”

Taip, bet Tau labai patiks jį dirbti. Ypač, kai pradėsi pastebėti, kad tai veikia.

Be to, prisimink, kad Tu jau darai “kalną darbo” stengdamasis išsivaduoti iš senų, Tau atsibodusių būsenų – galvoti vis tas pačias gniuždančias mintis ir šūdinai jaustis yra tikrai sunkus darbas.

Gali dirbti viena kryptimi arba kita – energijos sunaudojama tiek pat. Bet rezultatai – drastiškai skirtingi.

Renkiesi Tu.

Ką daryti, jei pastebėjai, kad dalis neigiamų būsenų vėl “inkaravosi” aplinkoje?

Tiesiog kartok žingsnius iš naujo.

Ir emocinė Tavo erdvės kokybė nuolat kils aukštyn. Neišvengiamai.

O ką daryti su aplinkos elementais, kurių Tu negali (greitai) pakeisti – perstumdyti, atiduoti arba išmesti?

Erdvės potencialas

Erdvėse, kuriose Tu periodiškai leidi laiką ir su kuriomis susisieja Tavo būsenos, yra daug “stacionarių” elementų, kuriuos ganėtinai sunku greitai transformuoti:

Pastatai šalia Tavo darbo ar namų, šaligatviai, suoliukai kieme, laiptinės elementai, kaimynai, bendradarbiai, etc. – Tavo būsenos neišvengiamai susisieja ir su jais.

Bet Tu negali vienu pirštų spragtelėjimu sukeisti dviejų daugiabučių vietomis, rekonstruoti aptrupėjusios laiptinės ar vietoj savo įgrisusio bendradarbio – tikra rakštis subinėj!.. – akies mirksniu pasodinti naują, žavią, išmintingą ir priimančią būtybę.

Tai ką tada daryti?

Štai ką:

Matyk galimybes erdvėje aplink save.

Užuot piktinęsis aplinkos elementais, kurie neatitinka Tavo norų ir sau viduje – ar garsiai – kėlęs nepasitenkinimą, pradėk matyti, kaip viskas GALI atrodyti. Kuo viskas gali tapti – Tavo namai ir šeima, Tavo namo ir apylinkių bendruomenė, Tavo darbo kultūra, etc.

Įdarbink savo vaizduotę.

Labai maža, bet labai svarbi detalė:

Nepasakok sau, kaip viskas “turėtų būti”, – nes tai sukels tik dar daugiau vidinio nepasitenkinimo – bet matyk, kad viskas jau yra tobulai įgyvendinta pagal gražiausią Tavo vaizduotės scenarijų.

Matyk koks Tu gali tapti. Matyk, kokiais puikiais gali tapti žmonės aplink Tave. Įsivaizduok, kad visą tai jau yra.

(Gali atkreipti dėmesį į savo būseną dabar – ar Tu jauti bent mažą emocinį pagerėjimą? Galiu lažintis, kad taip:))

Nuo to laiko, kai aš pradėjau praktikuoti galimybių matymą erdvėse aplink save – tai tapo mano mylimiausiu žaidimu, kurį nuo šiol aš žaidžiu praktiškai visur ir visada. Veža!..

Pabandyk pats ir pamatysi, kaip įkvepiančios būsenos galiausiai susisies su Tavo namo sienomis.

O pasikeitus vidinėms būsenoms – tik laiko klausimas, kada įvyks ir išoriniai pokyčius.

Emocinė erdvių higiena

Kai Tu jau susiejai aukštos kokybės, produktyvias ir “vežančias” būsenas su savo aplinka, sekantis etapas yra palaikyti emocinę erdvių švarą. Ir esminis principas čia labai paprastas:

Atskirk erdves ir funkcijas.

Vaikystėje ir paauglystėje mes visi esame daug kartų girdėję “nevalgyk prie kompiuterio”, “neskaityk, kai valgai” ir kitus įkyrius nurodymus.

Pasirodo, šių nurodymų – pavadinkim juos rekomendacijomis – prigimtis yra giliai pragmatiška:

Jei Tu bandai ir dirbti ir atsipalaiduoti toje pačioje erdvėje, Tu susieji dvi priešingas būsenas su ta pačia aplinka – rezultatas gaunasi toks, kad galiausiai toje erdvėje Tu nei efektyviai dirbi, nei efektyviai ilsiesi.

O tai yra viena prasčiausių įmanomų būsenų – ta, kurioje Tu esi nei produktyvus, nei atsipalaidavęs.

Nei sukuri ką nors vertingo, nei mėgaujiesi buvimu.

Todėl nuo šiol stenkis vis labiau gryninti funkcinę savo erdvių emociją:

Miegamajame tik ilsėkis. Darbo kambaryje tik dirbk. Valgyk valgomajame arba virtuvėje. Mieste linksminkis su draugais. Ir t.t.

Seth Godin šiuo klausimu nueina taip toli, kad rekomenduoja turėti du atskirus kompiuterius – vieną tik darbui, o kitą tik pramogoms:

Nori padaryti darbo pertraukėlę ir 10 minučių lengvabūdiškai pagyventi socialiniuose tinkluose? Jokių problemų – tiesiog nueik nuo savo darbo kompiuterio.

Ir įsijunk laikmatį.

Ką daryti, jei Tu neturi atskiro darbo kambario, bet iki šiol dirbai namuose?

Tiesiog rask savo būdą – jų tikrai yra daugiau, nei vienas: išsinuomok darbo erdvę kartu su draugais, dirbk bibliotekose, kavinėse ar ant baseino gulto. Rask naujas erdves. Eksperimentuok.

Pabaigai, trumpas priminimas:

• Sugriauk senas bjaurių būsenų monopolijas,
• Užburk savo erdves vis naujomis, vis labiau įkvepiančiomis būsenomis,
• Atverk vis naujas erdvės galimybes, kad ir kur Tu bebūtum.

Tiek išorėje, tiek viduje.

Ir pranešk, kaip Tau sekasi. Man žiauriai įdomu.

 

---

Valtininko komentaras: Kaip aš taikiau šią metodiką.

Kadangi turiu nešiojamą kompiuterį – rimtai dirbdavau prie vieno stalo, o jei norėdavau padykinėti, tiesiog pernešdavau jį ant kito. Vėliau nusprendžiau dirbti sėdėdamas ant žemės – keista, bet bet tikrai jautėsi produktyvumo padidėjimas. O staiga užsimanius pažaisti feisbuke, tiesiog tingėdavau keltis ir tempti kompą su visais laidais į kitą vietą.

Ir dar nustojau valgyti savo kambaryje – tam skirtas tik valgomasis. Nustojau skaityti knygas, naudotis kompiuteriu ir daryti bet ką kitą išskyrus miegą paklotoje lovoje – ji skirta tik miegui. Miego kokybė tikrai pagerėjo, nes kyla mažiau bereikalingų minčių ir greičiau užmiegu.

Ir kas svarbiausia – neleidžiu sau užstrigti būsenoje, kai dirbu ir ilsiuosi tuo pačiu metu. Arba viena, arba kita. Priešingu atveju nei pailsiu, nei ką nors naudingo sugebu nuveikti.

O kaip Tu perkelsi į veiksmus šio straipsnio idėjas?

P.S.
Neįtikėtina, bet šio straipsnio idėja buvo įgyvendinta kaip naujoviškas baldas – meditacijos ir darbo suoliukas galinti iš esmės perprogramuoti darbo ar poilsio erdvę. Aplankyk ZenWork ir pamatysi kaip atrodo.

Sėkmės!