Kaip atrasti savyje energijos atlikti bet kokį veiksmą 2: kaip jos lygį padidinti ir išlaikyti?
Praėjusiame straipsnyje parašiau apie 3 mano atrastus energijos šaltinius esančius žmoguje:
Reikėjimas – kai ką nors darai nes reikia.
Judėjimas – kai ką nors darai nes negali nieko neveikti.
Noras – kai ką nors darai nes nori.
Ten pasidalinau keliomis idėjomis kaip energijos lygį padidinti – aš sakiau „norėk“, „judėk“ ir panašiai. Turbūt kilo natūralus klausimas, o kaipgi tas norėjimas gali būtį įvykdomas? Dabar pasidalinsiu išsamesnėmis įžvalgomis. Negalėjau išsiplėsti ir visko paaiškinti detaliau jau tame straipsnyje, nes tuomet jis būtų išsipūtęs iki kursinio darbo dydžio ir Tau atsibostų skaityti :)
Taigi dabar, kai jau žinom kas ta energija tęsiu toliau. Atsakysiu į du klausimus: Kaip padidinti energijos lygį? ir Kaip išlaikyti energijos lygį?
Kaip padidinti energijos lygį?
Čia grįžtu prie klausimo: O kam Tau reikia tos energijos? Kiekvienas žmogus kas dieną atlieka daugybę veiksmų, taigi kokios nors energijos vis tiek turi. Bet jei jau čia skaitai, turbūt kartas nuo karto susiduri su kliūtimis kurias įveikti sunku.
Būtent!
Energija yra skirta įveikti kliūtims arba atlikti užduotims. Kam ta energija, jeigu nėra kliūties ar užduoties? Kam vargti siekiant jos gauti, jeigu paskui nebus kur dėti? Nuo užduoties priklauso kiek tos energijos reikia ir kur jos ieškoti, todėl suprasti kas yra užduotis yra svarbu.
Užduotis tai yra darbas atsiradęs mūsų kelyje. Kartais mes jį sugalvojame patys, kartais jį atlikti reikalauja aplinka. Mes jį galime padaryti ir eiti toliau, arba nedaryti ir pasukti kitu keliu. Taigi, turėkime omeny, kad darbo galima iš vis nedaryti, tada nereikės jokios energijos. Bet mes čia susirinkom ne tam, kad tinginiauti, ar ne?
Pažvelk į paveiksliuką:
Darbui padaryti reikia energijos, tai faktas. Bet kartais taip būna, kad dar daugiau energijos reikia įveikti baimei, susijusiai su tuo darbu. Juk būna, kad reikia, pavyzdžiui, atsiprašyti. Atrodytų, taip paprasta, nueini ir pasakai: „Atsiprašau, daugiau taip nedarysiu“. Bet ne, jei darai tai nuoširdžiai, širdyje pradeda kauptis baimės, kad atsiprašymas bus nepriimtas, kad atsiprašymu parodysi savo silpnumą ir panašios nesąmonės. Arba žemiškesnis pavyzdys: reikia remontuoti dviratį. Atrodytų taip paprasta, nueini į taisyklą ir pasakai: „Neveikia tas ir tas, sutvarkykit“. Bet taip baisu, atrodo, kad tai kainuos beprotiškus pinigus arba meistrai išardys dviratį ir jis veiks kažkaip ne taip arba iš vis blogiausia – jie išjuoks, kad nemoki pats susitvarkyti.
Bet kaip sumažinti baimę aš dabar nekalbėsiu. Apie baimę parašysiu straipsnį kada nors ateityje kai geriau ją pažinsiu. Dabar žinok tik tiek, reikia energijos ir darbui atlikti ir baimei įveikti.
Beje, yra būdų ir pačią užduotį sumažinti, pavyzdžiui skaidyti ją į gabaliukus. Bet apie tai irgi vėliau.
Energijos kiekis
Tai ką su ta užduotim daryti? Reikia surinkti pakankamą kiekį energijos ir tada kliūtį perlipsi! Ir niekada nebus taip, kad pakaks tik vienos rūšies energijos – visą ką turi reikia krauti į krūvą ir žiūrėti kiek trūksta.
Siūlau dabar pat kelioms akimirkoms užsimerkti ir sugalvoti kokią nors užduotį, kuriai įveikti trūksta energijos. Galvojant apie konkrečius dalykus bus paprasčiau įsijausti. Vienas. Du. Trys. Gali atsimerkti.
Reikėjimas yra baimė likti toje vietoje kur esi. Pagalvok, ar Tau tikrai reikia tą užduotį atlikti. O gal nieko tokio likti ten kur esi? Atsisakyti to kelio kuriuo nori eiti? Pasirinkti ką nors kitą? Gal visai nebaisu neišlaikyti to egzamino, galima rasti darbą ir nebaigus universiteto. Arba visai nebaisu pavėluoti į lėktuvą, galima ir autobusu nuvažiuoti. Pagalvok kas bus jei darbo nepadarysi? O ką tada reikės padaryti? Gal tai pareikalaus dar daugiau jėgų? Pagalvok ir užsirašyk.
Noras yra svajonės apie tai, kaip atlieki užduotį arba įveiki kliūti. Pagalvok kaip tuomet jausies? Ar tai nerealus jausmas? O gal labai realus ir konkretus? Ar norėsi kam nors apie tai papasakoti? O gal pasiliksi tai sau kaip mažytę paslaptį? Pasvajok apie tai ir užsirašyk.
Noras ir baimė yra susietos su emocijomis. Noras yra teigiama, tai yra siekimas, o baimė yra neigiama, tai yra vengimas. Kai sukyla emocija, pojūčiai kūne ima keistis, o pokytis tai jau judesys, taip vadinama judėjimo energija. Tu nebegali nusėdėti vietoje, nes noras arba baimė neleidžia Tau sustingti.
Kaip dar sustiprinti reikėjimą? Pasakyk žmonėms kuriuos pasitiki ir kuriuos gerbi, kad ruošiesi įveikti tokią užduotį ir tada bijosi nepateisinti jų lūkesčių. Paskirk sau bausmę už neatlikimą (neleisi sau valgyti saldumynų savaitę) ir tada bijosi bausmės.
Kaip dar sustiprinti norą? Pasidomėk kas būna, kai kliūtis jau būna įveikta. Pavydėk ją įveikusiems! Tada norėsi nuo jų neatsilikti. Paskirk sau apdovanojimą už kliūties atlikimą (gabaliukas šokolado, savaitgalis pajūry). Tada norėsi to apdovanojimo.
Dar mažai? Oho, didelė kliūtis! Pagalvok kas bus po 5 metų nuo dabar jei užduotį atliksi ir kas bus jei neatliksi? Kaip pasikeis Tavo gyvenimas? Ar gyvenimas laimingas? Ar būtų geriau ar blogiau jeigu viskas būtų kitaip? Ką turėsi ir ko negalėsi gauti? Pagalvok ir užsirašyk (rimtai sakau). Nubėk papasakok kam nors. Vaikščiok iš kampo į kampą. Pašokinėk. Išeik pabėgioti. Padaryk atsispaudimų. Tada grįžk ir vėl fantazuok.
Kuo daugiau sukelsi sau emocijų, tuo daugiau turėsi energijos. Aš nežinau kas Tau sukelia daugiausiai emocijų, kokie yra tavo slapti mygtukai – Tu tai žinai geriau už mane. Bendras principas toks – svajok, fiziškai pajudėk, įsijausk. Svajok ir svarbiausias mintis užsirašyk.
O kaip judėjimo energija?
Judėjimo energija yra įprotis. Kai įpranti nuolatos ką nors veikti, niekada netinginiauti, tai nebegali nejudėti. (Poilsis – tai ne tinginystė, o jėgų atgavimas, šių sąvokų painiojimas veda prie išsekimo ir ligų, išsamus straipsnis štai čia). Judėjimo energijos niekaip nesusiesi su užduotimi ir staiga nepadidinsi, ji didėja iš lėto. Praėjusiame straipsnyje glaustai nusakiau, kaip ją galima didinti.
Nereikia pamiršti ir kitų žmonių judėjimo energijos. Jie gali prisidėti prie kliūties įveikimo ir padėti vien todėl, kad negali nepadėti. Ruošiesi egzaminui? Pakviesk tą, kas moka geriau mokytis kartu. Greičiausiai norės pademonstruoti savo proto galias ir sutiks. Nežinai kaip spręsti problemą darbe? Paklausk kolegų, jie tikrai mielu noru atitrūks nuo savo darbų ir su malonumu veiks ką nors kitą, taigi tikrai padės! Eini bėgioti? Rask kas bėgios kartu. Tikrai kas nors nori bėgioti, bet eiti bėgti vienam trūksta energijos :)
Na, tikiuosi, kad dabar turi energijos įveikti savo kliūčiai. Todėl bėk daryti kas reikia! Dabar!!
O paskui sugrįžk skaityti toliau, nes energija turi savybę būti sunaudota. Taigi, grįžtu prie antrojo šios temos klausimo:
Kaip išlaikyti energijos lygį?
Energija kaip laužas, jis nuolatos dega tada, kai į jį nuolatos metamos malkos. Kai malkos sudega, reikia mesti naujų. Jei neįmetei – užgeso. O jei gerai prižiūri – turi amžiną ugnį :)
Emocija yra laikina – praėjo ir neliko. Žmogus pamiršta, kad ko nors norėjo ar ko nors bijojo, jeigu jam tai neaktualu. Įsisuka į kitų užduočių sprendimą ir tą vienintelė nustumiama į atminties užkaborius.
Kaip sugrąžinti emociją? Juk sakiau užsirašyti, ar ne :) Imk kas parašyta ir skaityk. Fantazuok vėl, prirašyk dar ir dar. O paskui, kai pamiršti ko norėjai, vėl skaityk. Vėl ir vėl. Idealiu atveju kiekvieną rytą kelsiesi su savo noru ir kiekvieną vakarą gulsiesi, jis nuolatos suksis galvoje ir nereikės nė skaityti.
Judesys geras tuo, kad jis išlieka. Tai yra įprotis. Kai nelieka energijos, bet vis tiek judi – tai tiesiog nėra emocijos, nėra entuziazmo, tačiau lieka pats judesys. Daugybę kilometrų galima nueiti tiesiog dėliojant kojas ir visai negalvojant kas laukia priekyje ar kas liko už nugaros.
Vienu sakiniu
Niekur nepabėgau nuo pirmame straipsnyje išsakytų idėjų – jeigu nori įveikti užduotį, reikia norėti, ir kuo toliau, tuo labiau. Kadangi norai natūraliai pasimiršta, reikia kas dieną sau priminti ko nori – vėl ir vėl.