Jei jau nusprendei perskaityti šį rašinį, greičiausiai jau perskaitei krūvą tekstų skirtų vienaip ar kitaip pagerinti Tavo gyvenimą. Bet nenustebsiu, jei vis dar nesi tas užtikrintai kalbantis kostiumuotas verslininkas iš video pamokslo, ar ta žavinga iš namų dirbanti ir nauju BMW važinėjanti moteris, kurios nuotraukas matai kvietime į jos organizuojamą seminarą.

Kodėl jų patarimai nesuveikė, kur bėda? Pats vienu metu daug visko skaičiau ir galiu pasakyti, kad ne viskas veikia ir ne visiems. Dėl aibės priežasčių.

Straipsnio pabaigoje Tavęs laukia idėjos ką daryti, kai ieškai kaip pakelti gyvenimą į naują lygį.

Bet pradžiai pamėginsiu įrodyti, kad iš vis nereikia nieko skaityti. Kaip vienas užsienyje garsus tinklaraštininkas teigia, visa „self-help“ industrija nė velnio ne „help“ (nors pats jos dėka tik rašo straipsnius ir visą laiką keliauja) (skaityti ČIA) Kodėl?

Tai kodėėėėl gi?

1) Visų pirma, dažnai pamokslininkas juda priešinga kryptimi nei judi Tu. Verslininkas staiga supranta, kokia svarbi yra šeima, sveikata ir gamta, parduoda akcijas, nusiperka sodybą miške, atsiverčia į hinduizmą ir pradeda aiškinti, kaip reikia nepersidirbti ir kokie bereikšmiai yra pinigai.

Bet Tau norisi valgyti (prabangiau), todėl Tu ieškai būdo kaip iš tos apgriuvusios sodybos miške pagaliau persikelti į betono ir stiklo miestą, pradėti sėkmingai investuoti (nusipirkti kokios įmonės akcijų), o visas religijas ir meditacijas sieki iškeisti į ilgesnes darbo valandas.

Viskas tvarkoje, jeigu nori išsivaduoti iš priklausomybės nuo pinigų, vienas būdas yra užsidirbti jų daug. Jau rašiau – kartais reikia siekti priešingų tikslų nei Tau atrodo. (Kinijos imperatoriaus pamokslas ČIA)

Tiesiog kartais Tau nepakeliui. Va ir mano filosofija tokia – ne visiem su manimi pakeliui ir man nepakeliui su visais.

Manau, čia veikia jin ir jan principas. Jeigu esi agresyvus žmogus – reik mokintis meditacijos ir kitų emocijų valdymo būdų. Jei ramus ir prisitaikantis, galbūt reikia mokintis agresyvumo ir gebėjimo pakovoti už save? Amerikonai pavyzdžiui nuo mažens yra mokinami būti agresyviais, todėl pas juos krūva pamokymų kaip nusiraminti arba kaip išnaudoti jau esamą savo agresyvumą. O mums lietuviams galbūt aktualiau kaip tą agresyvumą įgyti.

Jei esi plepus, tai pamokslai kaip bendrauti Tau nereikalingi, jei nekalbus, pamoksluose kaip patylėti irgi kažin ar ką naujo pamatysi.

Ir taip toliau…

2) Kita bėda, pamokslininkai dažnai yra pasiekę kitą lygį nei Tu.

Tą iliustruoja vienas geras pavyzdys. Seminaro skirto mokytis viešojo kalbėjimo pagrindų metu dėstytojas įsidiskutavo su keliais dalyviais (kieta pradinių klasių mokytoja, visų sričių dėstytojas ir überlektorė) apie tai kaip kuklesnius žmones įtraukti į diskusiją. Staiga dėstytojas nusprendė kuklesnius žmones įtraukti į diskusiją ir paklausė: „O kaip kiti dalyviai sprendžia šitą klausimą?“ „Mes tai sprendžiam kur dėti rankas atsidūrus prieš auditoriją“ – nuskambėjo atsakymas iš salės.

Mane siutina patarimai kaip reikia improvizuoti kokioje nors srityje, kai žengi vos pirmuosius žingsnius. Esu gavęs daug patarimų kaip improvizuoti derybų metu ir išsireikalauti ko noriu, kai vienintelis noras yra kuo greičiau užbaigti tą baisią ir nemalonią procedūrą – esu pasiryžęs sutikti su bet kuo!

Kai mokinausi vaikščioti ant rankų – vienas draugas maloniai patarė kokius pratimus reikia daryti STOVINT ant rankų, kad būtų galima pradėti vaikščioti. Mandagiai nutylėjau, kad ne visi gimsta mokėdami STOVĖTI ant rankų, būtent nuo šito mokintis ir pradedu.

Sutinku, kad tik tas kas gerai įvaldęs kokią nors sritį gali duoti išties gerų patarimų, bet ne kiekvienas meistras sugebės nusileisti iki Tavo lygio ir duoti patarimą Tau.

3) Iš vis blogiausia, kai pamokslautojas turi kokį natūralų talentą, kurio pats neturi supratimo kaip įgijo.

Dažniausiai tai pasireiškia, kai iš prigimties liesas žmogus iš aukšto žiūri į tuos bevalius apsirijėlius arba žmogus kuris gimė turtingas aplinkinius laiko tinginiais.

Tokie dalykai kaip verslumas, aktyvumas, lyderystė, pasitikėjimas savimi, gyvenimo džiaugsmas labai dažnai yra įgimti. Juos tikrai galima įgyti, tačiau kažin ar tas kas gimė su šia savybe gali tau padėti.

Aš gi iš prigimties esu pozityvus. Dedu pastangas suprasti kaip tai veikia ir paaiškinti kitiems, bet nežinau kaip gaunasi. (ČIA ir ČIA)

Kur kas vertingesni mano patarimai kaip planuoti laiką (ČIA), nes jie sukurti ir išbandyti realiomis darbinėmis sąlygomis.

4) Dar yra problemėlė, kad dažnai apie kokį nors dalyką pamokslaujantis žmogus tą dalyką labai mėgsta.

Internete pilna tinklaraščių apie žmones aiškinančius kaip per 30 dienų išmokti kalbėti kiniškai (Na gerai, per 90). Kad ir kokius metodus jie vardintų, jų paslaptis viena – jiems beprotiškai patinka mokytis naujų kalbų. O jei Tave vemti verčia nuo užsienietiškų žodžių, jokie metodai nepadės.

Ir ko verti paraginimai imtis sporto, jei jis nesuteikia jokio džiaugsmo? Kam save kankinti? Net vegetariška mityba gali sukelti kančią. Kitaip tariant jei darysi tai kas nepatinka, nesvarbu kaip tai gerai, vargu ar pagerinsi savo sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Tai va, mano patarimai apie laiko planavimą irgi ne kažin ko verti, nes aš tai labai mėgstu tai daryti ir darau nuolatos ir gal net per daug! Mano visas gyvenimas sukasi apie kalendorių ir darbų sąrašą.

5) Labai dažnai rašytojai kreipiasi į Tavo intelektą. Jie nori Tau pasakyti, kad žinotum ir išaiškinti, kad suprastum. Nesvarbu, ką apie tai sako amerikonai, bet tai neveikia. Juk visi žinome kelių eismo taisykles ir suprantame kam jos reikalingos. Bet karas keliuose vis tęsiasi.

Visi žinome, kaip blogai supykti ir kaip gerai jausti dėkingumą. Kaip gerai neprisirišti prie materialinių vertybių ir mylėti artimą savo. Žinome ir netgi suprantame, bet ar įmanoma staiga paimti ir intelektu nuspręsti – nuo šiandien būsiu kitas žmogus, mylėsiu artimą savo? Abejoju. Tokį požiūrį reikia ugdyti – pačiam. Nuolatos. Kasdien. Mažai kas žino kaip.

Tekstas tik užveda ant kelio, parodo krypti. Lyg dykumos vidury kas pasakytų – eik į šiaurę, prieisi vandenį. Aha, supratau, mano intelektui aišku. O ar moki rasti šiaurę be kompaso?

6) Tikrai tikiu, kad daugelis žmonių netiki tuo kas rašoma ar žiūri į tai skeptiškai. Na, kaip gali padaryti ar pasiekti tą ko netiki, kad gali padaryti?

Aš, pavyzdžiui, netikiu dievu, kosminėmis energijomis, kundalini, prana, brahma, putra ir raugintais kopūstais. Todėl kad ir kokie šie dalykai būtų naudingi, jie man niekaip nepadės, kad ir kiek apie juos skaityčiau.

Daug žmonių netiki, kad gali užsiimti verslu. Kad gali pakilti karjeros laiptais. Kad gali apskritai būti laimingi. Ai, man vis tiek nelemta… ← Va šitą nusistatymą reikia įveikti pirmiausia.

Norint gauti naudos, reikia iš tiesų nuoširdžiai įtikėti tuo kas tvirtinama (kuo tiki, tas ir veikia – aprašyta ČIA). Nereikia įtikėti aklai, galima išbandyti ir įsitikinti, viskas su tuo gerai, bet jei yra nusistatymas, kad tai kas parašyta yra nesąmonė – tai rezultatas irgi bus nesąmonė.

7) Daugelis gyvenimo pokyčius žadančių specialistų susitikimų metu Tave pasikviečia į ypatingą erdvę, kurioje Tau įpumpuoja daug energijos nuversti kalnus, bet palikus tą erdvę energija … tarsi ten ir pasilieka.

Tokiu pačiu principu veikia bažnyčios ir šventyklos. Tu patenki į ypatingą erdvę, kur nuo smilkalų, vargonų, būgnų ir akustikos Tau apsisuka galva ir ima atrodyti, kad ŠTAI TEN gyvena dievas. Bet išėjus iš jos – įkvepi išmetamųjų dujų užnuodyto oro, išgirsti mašinų triukšmą ir burtai išsisklaido. (Tikiu, kad kaime burtai laikosi ilgiau, nes iš lentų sukalta bažnyčia labai panaši į eilinę trobą).

Taigi, jeigu nori, kad ypatinga energija niekur neišblėstų – susikurk ypatingą erdvę namuose ar kitoje Tau svarbioje vietoje. Tą vėlgi teks daryti pačiam.

8) Dažnai aprašytus metodus reikia dar ir vykdyti, kad jie veiktų – paskaityti ir suprasti neužtenka.

Atrodo va, perskaitysiu, suvoksiu gyvenimo prasmę ir viskas pasikeis! Nagi visko būna, gal ir pasikeis, bet tokie dalykai kaip sveika mityba, laiko planavimas, pinigų uždirbimas reikalauja atlikti aibę veiksmų. Nesvarbu ką suvoksi, bet jei neatliksi veiksmų, nejudėsi į priekį, visi tie suvokimai neturės kaip materializuotis.

Pinigai kuriuos žarstai svajonėse (vizualizacijose, kaip dabar madinga sakyti) netaps tikrais, jeigu to ką perskaitei neperkelsi į savo dienotvarkę.

9) O dabar klausiu, ar nepervertini laukiamo poveikio? Tikiesi, kad perskaitęs vieną ar kitą knygą būsi NAUJU žmogumi, bet jau visi metai kaip perskaitei, o esi vis TAS PATS?

Galbūt tiesiog pradėsi taikyti naują metodą, kuris palengvins vieną ar kitą darbą. Galbūt tiesiog nuveiksi šiek tiek daugiau per dieną. Galbūt atrasi kokių naujų veiklų. Bet greičiausiai nebus jokio staigaus nušvitimo, kuomet galėtum šio nušvitimo pagalba matyti tamsoje, skaityti kitų žmonių mintis arba nuspėti akcijų kainas biržoje.

Oho kiek aš tikėjausi iš meditacijos! Galvojau pasinersiu į kokią mistinę nervaną ir mano australinis kūnas tupės tenai per dienas. Bet ne, nieko panašaus, tiesiog viskas mažiau nervina, lengviau susikoncentruoti ir priimti sprendimus… Pfff…

10) Nesvarbu ką Tau žada – radikalūs pokyčiai neįvyks per savaitę (Na gerai gerai – per tris). Tu tik gali žengti pirmuosius žingsnius pokyčių kryptimi. Žmogaus protas tai ne kompiuteris kurį gali perkrauti ir įrašyti naują programą. Tai tarsi laivas dreifuojantis vandenyne – jei nori pakeisti judėjimo kryptį – turi irkluoti. Ilgai. Nuolatos. Kasdien.

Esminiai pokyčiai ateina lėtai, nuolatos praktikuojantis (žr. punktą nr. 8), visiškai nepastebimai. Padėk laikraštį saulės šviesoje ir stebėk kaip jis geltonuoja. Nepastebi? Stebėk kaip noksta pomidoras, arba jeigu aplinkui yra vaikų, įdėmiai įsižiūrėk kaip jie auga. Juk mes žinome, kad laikraštis geltonuoja, pomidorai noksta, o vaikai auga – pokytis yra. Bet nesimato.

Kokį nors smulkų įprotį gali pakeisti per savaitę, bet vėlgi, nesitikėk per daug (punktas 9).

11) Šis teiginys prieštarauja dabar vyraujančiai madai, bet pokyčius reikia daryti ne po vieną, o viską iš karto, tačiau pamažu.

Kiek mačiau besikeičiančių žmonių, labai dažnai jų gyvenimai apsisuka taip, kad net draugų ratas pakinta ar net priveda prie išsiskyrimo su antrąja puse. Kaip gali atsisakyti alkoholio jei visi draugai be jo neįsivaizduoja laisvalaikio? Bet juk negali staiga nutraukti draugystės su visais?

Garantuoti pokyčiai vyksta lėtai. Svarbu nustatyti KRYPTĮ ir ja JUDĖTI. Greiti pokyčiai greitai ir pranyksta.

O kas yra tas judėjimas? Tai yra mažų nedidelių pokyčių darymas, mažų naujų įpročių įgijimas. Šiandien 5 minutėmis mažiau žaisiu kompiuterinius žaidimus, eisiu anksčiau miegoti, tada rytoj atsikelsiu 5 minutėmis anksčiau ir perskaitysiu vieną knygos „Kinų kalbos pradžiamokslis“ puslapį. Po metų jau kelsies valandą anksčiau aptarti pasaulio naujienas su kinais, o žaidimų iš vis nebesinorės (žr. punktą 9).

Bet tam reikia keisti 4 įpročius iš karto + įvesti dienotvarkę + ryto ritualą + treniruoti discipliną + dar tų draugų iš Kinijos reikėjo rasti. Va kiek visko!

Bet neišsigąsk. Tai veikia kaip bangelės vandens paviršiuje. Jei sukelsi vieną bangelę, ji nesunkiai pasklis į visas puses. Pradėk nuo ko nors paprasto. Kad ir nuo vieno puslapio.

12) O tie pamokslininkais tapę verslininkai – iš vis netikiu jais. Turėjau verslą, dirbau per naktis, praradau sveikatą, verslas bankrutavo, dabar atsiverčiau į Gyvenimo Tiesas (suradau naują verslą) ir dalinuosi su jumis Draugai (seminaro kaina 100 eurų + PVM).

Nieko tame nėra blogo, nagi pasiskaitė žmonės tam tikros medžiagos, susistemino, dabar nori Tau gražiai viską perteikti. Darbas atliktas, už jį reikia ir verta sumokėti.

Gero tinklaraščio taisyklės skelbia (o aš kaip tinklaraštininkas šitai išstudijavau) – pasakok asmeninę istoriją! (štai Debesyla visu savo gyvenimu dalinasi – stropus vaikinas :) Tvirtink, kad nori visus išgelbėti! (ne tam, kad užsidirbti reikia, bet tai tavo asmeninė misija!) Rodyk pavyzdį! (Yra toks A. Karaliaus video kur jis važinėja su Lamborghini Majamyje – va koks aš sėkmingas. Nuorodos nedėsiu –ranka nekyla.)

Žinoma, yra tokių, kurie jokių taisyklių neverčiami pasakoja asmeninę istoriją (J. Welchas pradėjo rašyti knygas apie verslą po to kai paliko verslą ir išėjo į pensiją – nes staiga nėr kas veikti). Yra kas nori visus išgelbėti (Dalai Lama man toks gerietis atrodo). Yra kas rodo pavyzdį (dažniausiai kultūrizmo propaguotojai – jie tikrai turi užsiauginti tuos raumenis, kad galėtų pasakoti kaip užsiauginti tuos raumenis).

Aš visai nenoriu Tavęs gelbėti, tiesiog kam pakeliui, plaukime kartu, nes kartu smagiau :) Bet tikrai daug rašau apie save ir iš savęs.

13) Ir paskutinis dalykas – tinklaraščiuose esanti informacija dažnai fragmentiška ir neišbaigta.

Mėginau mokintis tinklaraštininkystės skaitydamas tinklaraščius apie tinklaraštininkystę (fizzle geras). Ir pamačiau, kad sekti ir prenumeruoti tinklaraštį nėra jokios naudos. Tai tarsi žiūrėti serialą nuo vidurio, kai nesupranti kaip viskas prasidėjo ir kur link juda. Naudingi buvo tik keletas straipsnių, o iki visų kitų dar nepriaugau (žr. punktą 2).

Kurį laiką skaičiau bene įžymiausią pasaulio tinklaraštį Zen Habits (na tikrai geras), bet autorius rašo dažnai ir vis tą patį per tą patį. Taip, jis tiesiog primena tai, kas parašyta jo knygose. Primena vėl ir vėl. Tai gerai, tai labai netgi puiku! Bet pirma reikia knygą perskaityti.

Todėl paskutiniu metu aš beveik nebeskaitau tinklaraščių ištisai. Arba ieškau tam tikros konkrečios informacijos arba pasikliauju rekomendacijomis konkretiems straipsniams (išimtis: Proto Architektas, jį galima skaityti visą).

Ištisai skaitau knygas – nes knygose pateikiama išbaigta filosofija, viskas papasakojama nuo pradžių iki galo.

Tai ką dabar daryti?

Pirma

Jei tikrai nori pakelti gyvenimą į naują lygį, turi rasti gyvų žmonių, kurie taptų ne būtinai artimais, bet draugais ir kurie judėtų panaša kryptimi kaip ir Tu, bet nebūtų per daug toli pažengę (geriausia – šiek tiek toliau už Tave).

Kartu vienas kitą palaikydami, padrąsindami, spirdami į užpakalį kai prireikia atliksite visus norimus pokyčius.

Kaip rasti tokių draugų? Deja, tai atskiro straipsnio vertas klausimas. Trumpa idėja – daryk kas Tau patinka ir junkis prie tai darančių bendruomenių. Yra daug visokių klubų, būrelių, draugijų, meetup’ų ir renginių. Net rekomenduoti negaliu – nežinau ką mėgsti.

Antra

Atlik veiksmus. Jei radai kokių gerų idėjų – perkelk jas į savo veiksmus. Geriausia į kasdienius. Ar kassavaitinius. Stebuklų nebūna – bet Tu gali padaryti tai, kas kitiems atrodys kaip stebuklas, o Tau beliks tik tyliai šypsotis, nes puikiai žinosi kaip visko pasiekei.

Rekomenduoju planuoti laiką, nes tada bus paprasčiau visokias tokias idėjas perkelti į veiksmus. Užsirašei į kalendorių ir viskas, reik daryt!

Ne viskas pavyks, kai kas tiesiog Tau netinka, bet Tu pabandyk! Gali niekam nesakyti, bet pabandyk! Kaip kitaip sužinosi, kas tinka Tau, o kas kitiems?

Padaryk taip, kad atsakymas į klausimą „Kokius veiksmus atlikau šiandien, kurie padaro mano gyvenimą geresniu?“ būtų įdomus!

Medituoji? Rašai dienoraštį? Sportuoji? Užsiimi joga? Gamini? Statai? Parduodi? Groji? Tapai? Meldiesi? Kvėpuoji? Dar kokių keistų pratimų darai?

Trečia

Filtruok informaciją. Suprask, kad pusė šnekančių nežino apie ką šneka. Pavyzdžiui, jei žmogus šneka apie kosmines energijas – jis arba nesupranta apie ką šneka, arba supranta taip gerai, kad nebesugeba žmoniškai paaiškinti. (Plačiau apie apsišaukėlius ČIA)

Suprask, ne viskas tinka Tau, net jei kitiems veikia. Pavyzdžiui, jei žmogus kalba iš patirties, maža tikimybė, kad tai ką jis šneka tiks ir Tau, nes jūs skirtingi!

Visokių gyvenimo patarimų sąrašas yra labai ribotas (sveikai maitinkis, daug judėk, išlaikyk vidinę ramybę, išsikelk tikslus, niekada nepasiduok ir t.t.), bet kiekvienas juos pateikia, interpretuoja savaip. Išsirink tą interpretaciją kuri labiausiai patinka, sukelia rezonansą viduje.

Taigi, pasikartojam:
1) Einu ieškoti bendraminčių
2) Einu atlikti veiksmus
3) Netikiu viskuo kas rašoma

Sėkmės kelyje!

P.S.
Gali kilti klausimas: „O kaip čia yra, kad pats rašai, bet teigi, kad tinklaraščių skaityti nereikia?“. Labai geras klausimas, laiku paspęstas klausimas. Bet jei nebūčiau pradėjęs rašyti, iki šios išvados gal ir nebūčiau priėjęs.